Studentų rizikingo elgesio ir aštrių pojūčių siekio sąsajos

Extraversion, psychoticism and positive/negative affectivity were found to be positively correlated to alcohol and drug use (Wicki, Kuntsche, & Gmel, 2010). Sensation seeking, as a personality variable that describes an individual‘s tendency to seek out for novelties and exiting stimuli, also can have impact on alcohol, drugs use and other types of risky behaviour (Hansen & Breivik, 2011; Negreiros, 2006; Zuckerman, 1979).The purpose of our study was to find out how much risky behaviour is common among university students and to reveal interrelations between risky behaviour and sensation seeking. 664 students from eight universities in Lithuania have been interviewed. The average age of students surveyed – 20,4 years (SD = 2,21), 76% of them represented women, 24% – men.We used a specially designed questionnaire to detect 12 types of risky behaviours: drug use, frequent alcohol use, binge drinking, smoking, driving under the influence of alcohol, riding with a drunk driver, not using seat belts, SMS writing while driving, extreme sports, suicidal thoughts, unprotected sexual intercourse and ≥2 sex partners during a one year period. The Sensation Seeking Scale, Form V (SSS-V, Zuckerman, 2007), was used.Only 5.2% of students are not involved in any risky behaviour. The most prevalent risky behaviour among students – excessive alcohol consumption (binge drinking). 67.3% of students declared such behaviour (over 6 standard drinks in one occasion). 50.8% admitted that they drove under the influence of alcohol. About one-third of students engage in such risky behaviour, such as smoking, frequent alcohol consumption, drug use, extreme sports, unsafe sex or texting while driving a car.Student men are more likely to exhibit risk behaviour than women: namely, the excessive use of alcohol, trying drugs, driving under the influence of alcohol, texting while driving, cultivating extreme sports and having more than 2 sexual partners during the last 12 months.The results revealed strong correlations between different types of risky behaviour in students.11.3% of students engaged in a single type of risky behaviour, 49% – 2–4 types, 34.5% – 5 and more types of risky behaviour.Our results revealed that sensation seeking is a good predictor of the number of risky behaviours one might take part in – higher scores of the sensation seeking scale predict more types of student risky behaviour.In conclusion, it could be stated that sensation seeking is a personal variable, which gives up a lot information about behaviour in young people and could be used not only as a predictor of numbers of risky behaviour, but as a predictor of such types of risky behaviour, as drug use and extreme sports. The evaluation of sensation seeking in students allows us to choose the appropriate methods of prevention and early intervention of risky behaviour.Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti įvairių rizikingo elgesio tipų paplitimo tarp stu­dentų ypatumus ir rizikingo elgesio bei aštrių pojūčių siekio sąsajas, rezultatai. Apklausti 664 studentai iš 8 Lietuvos universitetų. Apklaustų studentų amžiaus vidurkis 20,4 metų (SD = 2,21), 76 proc. jų mote­rys, 24 proc. – vyrai. Tyrime naudotas specialiai sukurtas klausimynas, skirtas 12 rizikingo elgesio tipų, ir Aštrių pojūčių siekio skalės penktoji versija (SSS-V, Sensation Seeking Scale, Form V, Zuckerman, 2007). Tyrimas atskleidė, kad 94,7 proc. studentų būdingas rizikingas elgesys. Dažniausiai paplitęs elgesys – didelio alkoholio kiekio vartojimas vienu metu. Antroje vietoje yra važiavimas su apsvaigusiu nuo al­koholio vairuotoju. Apie trečdaliui studentų būdingas rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas, ekstremalus sportas, nesaugūs lytiniai santykiai, SMS žinučių rašymas vairuojant. Rečiausiai paplitęs rizikingas elgesys – daugiau nei du sekso partneriai per metus. Nustatyta, kad visi rizikingo elge­sio tipai yra susiję tarpusavyje. Vienas rizikingo elgesio tipas būdingas 11,3 proc. studentų. Beveik pusei studentų (49 proc.) būdingi 2–4 rizikingo elgesio tipai, o daugiau nei trečdaliui (34,5 proc.) būdingi penki ir daugiau rizikingo elgesio tipų.Studentai, kuriems būdingi įvairūs rizikingo elgesio tipai, gauna didesnius aštrių pojūčių siekio skalės balus. Labiau išreikštas aštrių pojūčių siekis prognozuoja didesnį asmeniui būdingų rizikingo elgesio tipų skaičių. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad aštrių pojūčių siekis yra asmenybės matmuo, kuris gali būti naudojamas prognozuoti ne tik studentams būdingo rizikingo elgesio kiekį, bet ir atskirų rizikingo el­gesio tipų apraiškas, kaip antai narkotikų vartojimas ir užsiėmimas ekstremaliu sportu. Aštrių pojūčių siekio įvertinimas leidžia pasirinkti tinkamus tiek prevencijos, tiek ankstyvosios intervencijos metodus

ŽINDYMO TRUKMĘ IKI VIENERIŲ METŲ AMŽIAUS PROGNOZUOJANTYS PSICHOLOGINIAI, SOCIALINIAI IR MEDICININIAI VEIKSNIAI

The aim of this research is to analyze psychological, social and medical variables that could reliably predict the duration of breastfeeding during the first year after birth. Participants of the study were 243 mothers and their full-term infants. During this longitudinal research mothers completed self-report questionnaires on the 2nd / 3rd day after delivery, three, six and 12 months after delivery. Results show that older women’s age, high parental education, non-primiparity and marital status are associated with longer breastfeeding duration. Longer breastfeeding duration was also related to less difficult and vaginal delivery, better newborn’s functioning in Apgar scores, non-smoking during the pregnancy, participation in educational courses to prepare for childbirth and motherhood as well as mother’s infant-oriented attitudes and flexible infant-rearing practices. Regression analysis identified three significant predictors of breastfeeding duration: the newborns’ functioning right after birth, paternal education and maternal attitudes and beliefs regarding infant-rearing. KEYWORDS: breastfeeding, psychosocial factors, biomedical factors

Senų žmonių funkcionavimo, senatvės ir senėjimo tyrimų gairės: biopsichosocialinio modelio prieiga

The application of the WHO biopsychosocial approach to the researches of senility, aging and life problems of old people (ICF) is reviewed. After a brief presentation of aging statistics in Lithuania, the semantic field of using terms in the area of life periodization is discussed and the names for each period and sub-period are proposed. The composition of the ICF model (body structures and functions, activities, participation and contextual factors) is presented, together with the usage of components of the ICF model in researches regarding senility. New conceptions of a “functioning reserve” and the “integral aspects of functioning” are proposed and incorporated in the ICF model. A review of researches of psychological well-being of old people – one of the integral aspects of functioning of old people in Lithuania – is presented. There is a very good coherence of views between the authors of this paper on the topic of senility and the misconceptions of aging and health, which were recently presented by WHO.Straipsnyje analizuojamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės funkcionavimo klasifikacijos (TFK) biopsichosocialinės prieigos taikymo senatvės ir senų žmonių gyvenimo problemoms tirti galimybės. Glaustai pristatoma Lietuvos gyventojų senėjimo statistika ir pateikiama žmogaus gyvenimo kelio, taip pat ir senatvės etapo, periodizacija. Pabrėžiama būtinybė susitarti dėl tokios periodizacijos standartizavimo – sutarimo laikytis vienodo žmogaus gyvenimo kelio skirstymo į amžiaus tarpsnius. Pristatomas TFK ir tam tikrų jos komponentų (funkcijų, struktūrų, veiklų, dalyvumo ir aplinkybių) panaudojimas, atliekant seno žmogaus socialinius, psichologinius ar sveikatos tyrimus. Į sėkmingą („sveiką“) ar nesėkmingą senėjimą žvelgiama iš funkcionavimo rezervo, sukaupto ankstesniais amžiaus tarpsniais, pozicijų. Pateikiamas modifikuotas TFK modelis, į kurį įtrauktas funkcionavimo integralinių aspektų blokas (pvz., objektyvi ir subjektyvi gyvenimo kokybė, psichologinė gerovė). Glaustai pristatomi keli senų žmonių psichologinės gerovės tyrimai Lietuvoje. Straipsnio esminės idėjos sutampa su neseniai Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtais senatvės, kaip socialinio reiškinio, vertinimais

Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovė: rekomendacijos politikos formuotojams

Many countries of the world consider the well-being of citizens to be one of their most important goals. Nowadays there is a growing concern about the well-being of older people. Considering the aging population, there is a call for social policies aimed at strengthening the well-being of older people. Therefore, recommendations were prepared for policymakers on possible ways to strengthen the well-being of the older age Lithuanian population. The recommendations are based on data from the 7th wave of the Survey of Health, Aging, and Retirement in Europe (SHARE). There were 2014 persons aged 50 and older interviewed in Lithuania in the 7th wave of the SHARE survey. Data on various aspects of well-being, health, work and economic situation, childhood circumstances, experiences of discrimination were analyzed. Based on different aspects of well-being it was found, that respondents can be grouped into high, low, and medium well-being clusters, moreover the analysis showed that the Lithuanian population has relatively low well-being compared to other countries. Recommendations were formulated covering possible measures for chronic diseases, co-morbid mental health disorders, work, economic situation, childhood environment, and personal life history. The recommendations are addressed to health, social and employment, education, and science policymakers.Daugelis pasaulio šalių vienu svarbiausių savo tikslų laiko piliečių gerovę, jos svarba įtvirtina ir Lietuvos teisės aktuose. Žmonių grupė, kurios gerovės supratimas darosi vis aktualesnis – vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui šalių susiduriant su populiacijos senėjimu, Lietuva išsiskiria tuo, kad čia senėjimas vyksta ypač sparčiai. Tokie visuomenės pokyčiai skatina taikyti į vyresnio amžiaus asmenų grupės gerovės stiprinimą nukreiptas socialinės politikos priemones. Dėl to buvo parengtos rekomendacijos politikos formuotojams apie tai, kaip galima palaikyti ir stiprinti vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovę. Rekomendacijos paremtos Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-tos bangos duomenimis. Šios bangos vykdymo metu Lietuvoje apklausta 2024 asmenų, dalyvavo atsitiktinai atrinkti 50 m. ir vyresni žmonės ir jų partneriai. Buvo analizuoti duomenys apie įvairius gerovės aspektus, sveikatą, darbinę ir ekonominę situaciją, darbinę istoriją, vaikystės gyvenimo aplinkybes, persekiojimų patyrimą. Nustatyta, kad, remiantis skirtingais gerovės aspektais, tyrimo dalyvius galima sugrupuoti į aukštos, žemos ir vidutinės gerovės klasterius, taip pat rasta, kad Lietuvos gyventojai, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, pasižymi santykinai žema gerove. Atlikus duomenų analizę, buvo suformuluotos rekomendacijos, apimančios galimas priemones lėtinių ligų, gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų, darbo, ekonominės situacijos, vaikystės aplinkos  ir asmens gyvenimo istorijos srityse. Rekomendacijos skirtos sveikatos, socialinės ir darbo bei švietimo ir mokslo politikos formuotojams

Vyresnio amžiaus asmenų psichologinės gerovės sąsajos su šeimos diskriminacijos patirtimi ir gyvenimo aplinkybėmis vaikystėje

The life course perspective raised many discussions about continuity, types of threads linking different developmental stages, and ways to identify these links. The aim of this study was to evaluate the significance of childhood family circumstances and family repression / discrimination experiences in predicting psychological well-being in later life. The Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE) wave 7 data was used; 1985 respondents aged 50+ (M = 66.23, SD = 10.52) living in Lithuania (63.8 % – female) provided retrospective information on their early life circumstances, including home environment, relationships with family / friends, family persecution. Psychological well-being was assessed with a 12-item Control, Autonomy, Self-Realization, and Pleasure (CASP) scale. Results of the hierarchical regression analysis showed that the inclusion of family persecution and other childhood factors increases the prognostic value of the model by 8 percent. Relationships with mother and friends, self-rated health, perceived abilities, number of books at home, and physical harm by others significantly predicted psychological well-being among older adults, even after controlling pivotal sociodemographic variables. These results suggest that creating a caring, safe, and cognitively stimulating childhood environment can promote better development in early stages and contribute to greater psychological well-being in later life.Žmogaus gyvenimo kelias kėlė ir toliau kelia diskusijas: ar jis tolydus, ar šuoliškas, kokios nenutrūkstamos gijos sieja skirtingus amžiaus tarpsnius, kokiais būdais tas sąsajas nustatyti. Šio tyrimo tikslas – įvertinti gyvenimo aplinkybių vaikystėje, šeimos politinių represijų ir diskriminacijos patirčių reikšmingumą prognozuojant psichologinę gerovę vyresniame amžiuje. Tyrimui panaudoti Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-os bangos duomenys. Į tyrimą buvo įtraukti 1 985 Lietuvoje gyvenantys 50 metų ir vyresni respondentai (63,8 % – moterys). Psichologinė gerovė buvo įvertinta 12-os teiginių Kontrolės, autonomijos, savirealizacijos ir malonumo (CASP) skalės versija. Remiantis retrospektyvia savistata, surinkti duomenys apie vaikystės ir paauglystės gyvenimo aplinkybes, apimantys namų aplinką ir sąlygas, santykius šeimoje ir artimoje aplinkoje, šeimos persekiojimo ir diskriminacijos patirtį. Hierarchinė regresinė analizė atskleidė, kad šeimos represijų, persekiojimo ir vaikystės gyvenimo aplinkybių veiksnių įtraukimas padidina modelio prognostinę vertę 8 %. Santykiai su motina ir draugais, savo sveikatos ir gebėjimų vertinimas, knygų skaičius namuose ir kitų asmenų fizinis smurtas reikšmingai prognozuoja psichologinę gerovę vyresniame amžiuje, net kai kontroliuojami pagrindiniai sociodemografiniai kintamieji. Šio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad rūpestingos, saugios, stimuliuojančios ir kognityvinę raidą puoselėjančios socialinės aplinkos kūrimas vaikystėje gali prisidėti prie didesnės psichologinės gerovės net ir vyresniame amžiuje

Patirto nedarbo sąsajos su vyresnio amžiaus asmenų subjektyvia gerove Baltijos šalyse

In this paper, using data obtained from the Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE), previously experienced unemployment links to the subjective well-being of older adults in the Baltic States are analyzed. One of the global challenges faced by a considerable number of countries is the aging of society. Subjective well-being of older adults and its factors are becoming one of the fundamental issues of the research as older adults are becoming a bigger part of society, and it becomes critical to understand what makes their lives wholesome. According to the life course perspective, human development is a lifelong process, and various events, personal life experiences may shape people and their lives. Therefore, it can be assumed that such a significant event as previously experienced unemployment may be related to the subjective well-being at older ages. Thus, this study aims to analyze the links between previously experienced unemployment and the subjective well-being of life of older adults in the Baltic States. Data obtained from the 7th wave of the Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE) was used for the analysis (Bergmann et al., 2019; Börsch-Supan, 2020). Two thousand eight hundred five responses of Estonians, 941 of Lithuanians, and 809 of Latvians over the age of 50 were analyzed. The subjective well-being, previously experienced unemployment, socio-demographic, personality, and health factors were analyzed. Research results show that many factors predict the subjective well-being of older adults in the three Baltic States: sociodemographic data can explain around 11% of the variance of the subjective well-being. Income additionally explains 2%, factors related to a person’s health adds 11% to the explanation, personality traits – also 11%, previously experienced unemployment – less than 1%. In the model containing all the factors, the most important predictor was personality trait neuroticism, and the model explained 35% of the variance of the subjective well-being. The subjective well-being was not linked only to gender and living with a partner. By analyzing the links between previously experienced unemployment and subjective well-being, we found that these links are relatively weak, although they remain even when controlling a range of factors of subjective well-being.Straipsnyje, remiantis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenimis, analizuojamos anksčiau patirto nedarbo sąsajos su vyresnio amžiaus Baltijos šalių gyventojų subjektyvia gerove. Analizuoti 2 805 Estijos, 941 Lietuvos ir 809 Latvijos gyventojų, vyresnių nei 50 metų, atsakymai. Buvo nagrinėjama subjektyvi gerovė, anksčiau patirtas nedarbas, socialiniai ir demografiniai, asmenybiniai ir sveikatos veiksniai. Atlikus regresinę analizę, svarbiausiu prediktoriumi buvo neurotiškumas, nedarbo patirtis taip pat buvo reikšmingas prediktorius, modelis bendrai paaiškino 35 proc. subjektyvios gerovės dispersijos. Galima daryti išvadą, kad patirtas nedarbo epizodas gali palikti ilgalaikius neigiamus padarinius asmens subjektyviai gerovei, net ir kontroliuojant daugelį subjektyvios gerovės veiksnių

II kasmetinė nacionalinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“

2022 m. spalio 14 d. Vilniaus universitete vyko II kasmetinė nacionalinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“Universiteto g. 3, Vilniushttps://youtu.be/oBGfbjJijPY2022 m. spalio 14 d. Vilniaus universitete vyko II kasmetinė nacionalinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“Universiteto g. 3, Vilniushttps://youtu.be/oBGfbjJijP

Sergančiųjų lėtinėmis ligomis gydymo nurodymų laikymąsi prognozuojantys veiksniai

In this doctoral dissertation we are aiming to identify predictive biopsychosocial factors of adherence to treatment regimen among patients suffering from chronic conditions, to detect association between those factors and to establish their indirect relationship to adherence to treatment regimen. 303 outpatients (M age = 58.2, SD = 9.5, range: 30-94) participated in the research. All study participants were diagnosed with hypertension and more than half of them were diagnosed with comorbid diabetes and / or other chronic diseases. The results of the research show that the construct of adherence to treatment regimen among patients with chronic diseases is best explained by a hierarchical structure composed of two second-order factors – medication and non-medication treatment adherence. Medication treatment adherence factor is in turn composed of intentional and unintentional medication non-adherence, while non-medication treatment adherence is composed of health monitoring, physical activity and dietary behavior. Complex analysis of prognostic variables showed that patients’ beliefs about the treatment and such aspects of illness perception like perceived health risk and illness duration predict adherence to treatment regimen. Moreover, sociodemographic characteristics and personality traits predict several aspects of treatment adherence. Micro-level factors predict patients’ adherence to treatment regimen, beliefs about the treatment and illness perception. Health condition and treatment-related variables predict patients’ beliefs about the treatment and illness perception, and thus indirectly explain treatment adherence among patients with chronic conditions

Predictors of women’s depression during postpartum period

Approximately 20 percent of women suffer from postpartum depression after childbirth, which, in turn, negatively affects women’s well-being, child’s development and interactions with the child and family. Risk factors, which most significantly influence postpartum depression, have been analyzed by numerous researchers, seeking to make it possible to predict and identify women at risk before the onset of symptoms. Nevertheless, the data obtained is inconclusive and research results are contradictory. The most inconclusive results are those related to demographic and socioeconomic characteristics and their impact on depressive symptoms during postpartum period. Moreover, there are inconsistencies in conclusions concerning social support, pregnancy and delivery-related factors, stressful life events, emotional and physical health and their influence on postpartum depression. The goal of this research is to identify demographic, social, psychological and health related variables that could reliably predict women’s depression half year after delivery. This research is prospective and longitudinal, participants were interviewed at several assessment points – during pregnancy, the first month and half a year postpartum. The complete data about 66 women are analyzed in this article. The results of structural equation modeling (SEM), indicate that the only significant predictor of women’s depressive symptoms during postpartum period, having direct effect, is depression during pregnancy, i.e. women who report more depressive symptoms during pregnancy are significantly more likely to be depressed during postpartum period.Women who rated their subjective readiness for motherhood as lower, also with high anxiety concerning delivery, poor quality of relationship with a partner, and who reported more stressful life events, as well as primiparous women are at greater risk postpartum depression; however these variables and depressive symptoms during postpartum period are not directly related. The readiness for motherhood and anxiety concerning delivery predicts depression during pregnancy. The quality of relationships with partner, in turn, predicts both readiness for motherhood and anxiety concerning delivery. Finally, the readiness for motherhood could also be predicted by stressful life events and primiparity. The results of our study support the necessity of psychological interventions during the pregnancy in order to prevent postpartum depression