35 research outputs found

    Našlaičių kapinių (Vilniaus m.) archeologiniai tyrimai – Lietuvos partizanų palaikų paieškos

    Get PDF
    The article describes the archaeological research of the Našlaičiai (Orphans’) Cemetery in Vilnius carried out over the period of 2017–2020. The remains of the Lithuanian post-war partisans shot in the KGB Internal Prison between 1956 and 1963 had been searched for more than a decade. Only in 2016 the historian D. Indrišionis suggested a solid hypothesis, based on archival documents and documented facts, that the remains of the partisans could be hidden together with the bodies of the executed criminals in the Našlaičiai Cemetery, then operating in the suburbs of Vilnius. Performed archaeological research confirmed this version, and the remains of all the partisans shot in the Vilnius KGB Internal Prison during the mentioned time period were found in the cemetery. The article presents a brief history of the Našlaičiai Cemetery, analyses the archival sources and methodology used in the research, and provides a detailed description of the course and the results of the archaeological research.Straipsnyje aprašomi Vilniaus miesto Našlaičių kapinių archeologiniai tyrimai, atlikti 2017–2020 m. Lietuvos pokario partizanų, sušaudytų KGB Tardymo izoliatoriuje 1956–1963 m. laikotarpiu, palaikų ieškota ne vieną dešimtmetį. Tik 2016 m. istorikas D. Indrišionis, remdamasis archyviniais dokumentais, iškėlė rimtą dokumentuotais faktais paremtą hipotezę, kad partizanų palaikai galėjo būti slepiami kartu su mirties bausme nuteistų kriminalinių nusikaltėlių kūnais tada Vilniaus priemiestyje dar veikusiose Našlaičių kapinėse. Atlikti archeologiniai tyrimai šią versiją patvirtino, kapinėse buvo surasti visų minėtu laikotarpiu Vilniaus KGB Tardymo izoliatoriuje sušaudytų partizanų palaikai. Straipsnyje pateikiama trumpa Našlaičių kapinių istorija, analizuojami tyrime naudoti archyviniai šaltiniai ir metodika, detaliai aprašoma archeologinių tyrimų eiga bei rezultatai

    Lietuviški piniginiai sidabro lydiniai Kernavėje

    Get PDF
    Piniginiai lydiniai – tai vienas svarbiausių šaltinių, iliustruojančių prekybos pobūdį Lietuvos valstybėje iki pradedant kaldinti monetas. Tačiau tiek pusapvalės lazdelės formos lietuviškų ilgųjų (literatūroje vadinamų, kapomis, monetiniais lydiniais, grivinomis, rubliais), tiek kiek vėlyvesnių trikampio pjūvio lydinių dažniausiai būdavo aptinkama atsitiktinai, ne archeologinių tyrinėjimų metu. Lietuvos teritorijoje devintajame dešimtmetyje buvo žinomos dvidešimt keturios lietuviškų ilgųjų (Michelbertas, 1989, p. 31) ir aštuonios (viena abejotina) trikampio pjūvio lydinių radavietės (Duksa, 1981, p. 121–122). Pastarąjį dešimtmetį, ypač suaktyvėjus dažniausiai nelegalioms paieškoms naudojant metalo ieškiklius, piniginių lydinių ar jų fragmentų aptinkama kone kasmet. Informacijos apie šiuos radinius galima rasti interneto svetainėse, tačiau į mokslinę apyvartą ji įtraukiama labai retai. Kai kurie aptikti lydiniai pateko į muziejus. 2004–2005 m. Lietuvos banko muziejus nusipirko du pusapvalės lazdelės formos lydinius iš Kulautuvos (Kauno r.) lobio, du iš Kauno r. ? lobio ir devynis pusapvalės lazdelės formos lydinių fragmentus, rastus Kauno, Jonavos, Šakių rajonuose (Numizmatika, Nr. 6, p. 180, 182, 183, 1–2, 4–5 pav.). Tačiau paprastai tikslesnė šių radinių radavietė ir suradimo aplinkybės lieka neaiškios. Vieną pusapvalės formos lydinio fragmentą 2005 m. yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis muziejus. Šis fragmentas buvo atsitiktinai surastas Jakštaičių kaime (Kaišiadorių r.) (Numizmatika, Nr. 6, p. 200, 16 pav.). Dvylika pusapvalės lazdelės formos lydinių iš Upytės (Panevėžio r.) lobio 2005 m. įsigijo Trakų istorijos muziejus (Numizmatika, Nr. 6, p. 244, 2 pav.). 2002 m. Kalnelio k. (Joniškio r.) gyventojo sklype aptiktas pusapvalės lazdelės formos sidabro lydinys pateko į Joniškio istorijos ir kultūros muziejų (Vasiliauskas, 2005, p. 319). [...

    Senieji Trakai – gamtinės aplinkos transformacijos

    Get PDF
    [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] XIII a. pabaigoje–XIV a. Lietuvos valstybėje kūrėsi nauja teritorinė administracinė organizacija, sąlygojusi plačius aplinkos transformavimo darbus. Šis procesas ypač sustiprėjo valdant Gediminaičiams. Aplinkos įsisavinimo procesų, kurie vyko Vilniuje, tyrimai suteikė kokybiškai naujų mokslinių duomenų apie sostinės kūrimąsi ir įtvirtinimą, tačiau kitų istorinių sostinių ir rezidencinių pilių – Kernavės ir (Senųjų) Trakų – formavimasis ir raidos dinamika XIII–XIV a. yra iki šiol menkai tyrinėta tema. Straipsnyje analizuojamas Senųjų Trakų pilies statybos ir šalia jos buvusios gyvenvietės įkūrimo atvejis gamtinės aplinkos, ypač reljefo, transformavimo aspektu. Siekiama pateikti Senųjų Trakų piliavietės ir gyvenvietės archeologinių tyrimų duomenis bei 2018 m. čia atliktų geofizinių, mažos apimties archeologinių žvalgomųjų bei dirvožemių tyrimų rezultatus, atskleidžiant aplinkos pakeitimo darbų pobūdį ir apimtis

    Kernavė - "inovacinio kiemo galimybės"? : recenzija

    No full text
    Trys dešimtmečiai archeologinių tyrinėjimų viename informatyviausių mūsų proistorės paminklų – Kernavėje – suteikia galimybę iliustruoti įvairių epochų bendruomenes įvairiais aspektais. Itin turtingas XIII–XIV a. Kernavės paveldas – penkių piliakalnių gynybinė sistema, apatinis bei viršutinis miestas, kapinynas. Visi šie paminklai yra daugiau ar mažiau tyrinėti. Žinant istorinių šaltinių, nušviečiančių ankstyvąsias miestietiškas bendruomenes Lietuvoje stokà bei fragmentiškumą, archeologinių tyrimų rezultatai tampa bene patikimiausiu to meto liudininku. Tik atidi bei detali archeologinių tyrinėjimų teikiamos informacijos analizė suteikia galimybę apibūdinti XIII–XIV a. Kernavės bendruomenę. Būtent tai ir pabandžiau atlikti analizuodamas to meto Kernavės kapinyno ir pačio miesto tyrimų rezultatus

    Search for the remains of Adolfas Ramanauskas (Codename Vanagas) in the Orphans’ cemetery in Vilnius

    No full text
    LGGRTC užsakymu Vilniaus senųjų kapinių, vadinamų Antakalnio kapinėmis, komplekso (UK 36243) senųjų kapinių, vadinamų Našlaičių kapinėmis (UK 2277), teritorijoje atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ieškant Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų. Lietuvos TSR 1956–1969 m. laikotarpiu kaliniams mirtininkams mirties bausmė buvo vykdoma Vilniuje, dviejose vietose: kriminaliniams nusikaltėliams – Lukiškių kalėjime, nuteistiems pagal politinius ar ekonominius straipsnius – KGB vidaus kalėjime (tardymo izoliatoriuje). Per šį laikotarpį Vilniuje sušaudyti 206 asmenys. Iš jų 130 sušaudyta Lukiškėse ir, sprendžiant iš įrašų bylose, užkasti kapinėse „Безродное“. Manoma, kad tai Antakalnio kapinių dalis, vadinama Našlaičių kapinėmis. Kiti 76 asmenys buvo sušaudyti KGB vidaus kalėjime (tardymo izoliatoriuje). Kaip pastebėjo istorikas Darius Indrišionis, politinių ir kriminalinių kalinių, nuteistų mirties bausme, egzekucijų datos dažnai sutapdavo. 1957–1963 m. laikotarpiu pastebėta 13 tokių sutapimų. [...]By order of the LGGRTC, an archaeological investigation was conducted on the grounds of the Orphans’ Cemetery in an effort to discover the remains of Lithuanian Post-War Partisan Leader Adolfas Ramanauskas (codename Vanagas), who was shot in 1957 in an investigation isolation cell in the KGB Inner Prison. During 1956–1969, prisoners in the Lithuanian SSR were executed at two locations in Vilnius: for criminal offences – in Lukiškės Prison; those sentenced for political or economic offences – in an investigation isolation cell in the KGB Inner Prison. During this period, 206 individuals were shot in Vilnius. Of them 130 were shot in Lukiškės and, judging from the entries in the files, interred in the ‘Безродное’ Cemetery, which is now the part of Antakalnis Cemetery called the Orphans’ Cemetery. Another 76 individuals were shot in an investigation isolation cell in the KGB Inner Prison. As Historian Darius Indrišionis has noted, the execution dates of political and criminal prisoners sentenced to death often coincide. During 1957–1963, 13 such coincidences have been noted. Based on these data, the hypothesis was proposed that the remains of political prisoners could have been interred together with the criminal prisoners, i.e. in the same Orphans’ Cemetery. In 2018, nine trenches (a total of 60 m2) were excavated in the Orphans’ Cemetery and 20 graves investigated. In 13 of them, the remains were discovered in coffins, apparently brought there for burial by various medical institutions. The remains of 12 individuals with gunshot injuries in the skull were discovered in 6 graves and exhumed. In two cases, one individual was interred in one grave, in two cases two individuals in one grave, and in two cases three individuals in one grave. Judging from the singularity of the age and height correlations of the discovered executed individuals, as well as the arrangement of their graves in the cemetery, it is possible to assert that the remains of both individuals shot for criminal offences in Lukiškės Prison and political prisoners shot in the KGB Inner Prison were successfully discovered. The identity of Partisans Adolfas Ramanauskas (codename Vanagas) (burial 27, individual 3) and Albinas Ivanauskas (codename Topolis) (burial 29, individual 1) were genetically confirmed

    Headbands dated to the 13th-14th c.c. from Kernavė burial ground

    No full text
    In autumn 1993, on a survey of the set of archaeological monuments in Kernavė, the burial ground of Middle Ages was discovered were residents of Kernavė buried the dead in the period from the last quarter of the 13th century to 1390. The percentage with the graves with burial items is comparatively low. In 121 (47,9%) graves, no burial items at all were found. A considerable part of remained 132 (52,1%) graves are female graves – 77 (56,06%). Among graves with burial items only 27 (20,45%) are male graves. The sex of remained 31 buried individuals (23,48%) was not indentified. So, within the total burial ground only 10,67% graves are male graves with burial items. Besides, a considerable part of burial items of male graves is presented by details of clothes, such as buttons, belt-buckles and rings. The spectrum of burial items of female graves is much wider. Headbands found in graves were especially smart. They were discovered in 29 graves of Kernavė burial ground. All found headbands are original , usually having no analogues in archaeological materials and jewelry. They may be divided into three types: a) headbands formed of one row of plates; b) headbands formed of two rows of; c) headbands formed of than two rows of plates. Headbands found in the burial ground differ in shape, size, number, metal, motives of decorations of their plates. The most percentage of graves with headbands in Kernavė burial ground allows to suppose that they were produced here

    Investigation at the Kernavė archaeological site

    No full text
    2019 m. buvo tęsiami detalieji tyrimai Kernavės archeologinėje vietovėje, Pajautos slėnyje esančios privačios sodybos teritorijoje. Sodybos sklypo ŠR dalis patenka į Kernavės kapinyno (UK 24569) teritoriją, PV – į Kernavės archeologinę vietovę (UK 37320). Sodybos teritorija tirta 1997, 2013, 2016 ir 2018 m. (ATL 1996 ir 1997 metais, 1998, p. 82–86; ATL 2013 metais, 2014, p. 98–104; ATL 2016 metais, 2017, p. 116–121; ATL 2018 metais, 2019, p. 94–96). Visų šių tyrimų metu buvo aptinkamas dažniausiai suartas kultūrinis sluoksnis ir skirtingų laikotarpių objektai bei radiniai iš akmens ir bronzos amžiaus stovyklaviečių, ankstyvojo metalų laikotarpio kapų, geležies amžiaus gyvenviečių bei XIII–XIV a. Kernavės miesto. 2019 m. tyrimai buvo atliekami sodyboje planuojant rekonstruoti ūkinį pastatą – klojimą (perkasa 31), pritaikant buvusį rūsį projektuojamai lauko virtuvei (perkasa 32), įrengiant trinkelių dangą ties įvažiavimu (perkasa 33) ir veją (šurfai 1 ir 2, 20 gręžinių). 2019 m. iš viso ištirta 334,5 m2, išgręžta 20 gręžinių (2 pav.). [...]In 2019, the excavation was continued on the grounds of a private home in the Pajauta Valley at the Kernavė Archaeological Site with the excavation of a total of 334.5 m2 and the drilling of 20 boreholes. During the investigation 131 sunken archaeological objects: pits with no clear purpose and postholes dating to various periods were discovered. At least 4 pits barely distinguishable in the sterile soil by their browner colour should be dated to the Stone Age (Mesolithic?). The majority of the other objects, based on the pottery, should be dated to the Iron Age, mostly to its middle, and some to the 13th–14th-century city of Kernavė. Several hundred finds were collected in the objects. Most of these consisted of sherds of pottery with rough surfaces, but also include late pottery with brushed, grainy, and smooth surfaces and partly thrown pottery. Tens of flint finds, clay daub, and iron slag were also found. The finds date to various periods from the Stone Age (Mesolithic?) to the 14th century, but they should mostly be ascribed to the mid- 1st millennium

    Semeniškiai old settlement and barrow cemetery

    No full text
    Semeniškių senovės gyvenvietė (UK 17192) yra Kernavės archeologinėje vietovėje (UK 37320), Pajautos slėnio P dalyje (Širvintų r., Kernavės sen.). Iš Š pusės ją riboja Kernavėlės upelis, iš V – Neris, iš R – aukštesnė trečioji upės slėnio terasa. Gyvenvietę 1989 m. aptiko A. Luchtanas (ATL 1988 ir 1989 metais, 1990, p. 193–196). Tuomet ši teritorija buvo ariama. Ataskaitoje minima, kad kairiajame Kernavėlės krante kasti šurfai. Aptiktas 60–80 cm storio I tūkst. I puse datuojamas kultūrinis sluoksnis, grublėtosios keramikos, šlako. Žvalgant taip pat surinkta įvairių laikotarpių radinių – akmens ir žalvario amžiaus titnaginių dirbinių, I tūkst. I pusės brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos, geležies šlako, taip pat XVI–XIX a. kaimavietei priskiriamos keramikos bei monetų. [...]An excavation (a total of 100 m2 ) was conducted at Semeniškiai old settlement (Širvintos District, East Lithuania). Isolated mesolithic and bronze age flint artefacts and small flint flakes were found. It was determined that the cultural layer from the second half of the 2nd–4th century had been ploughed. Four objects ascribable to that period: pits with no clear purpose as well as sherds of late brushed, early rough, and burnished pottery, clay daub, and slag were discovered. The charcoal found in a rough pottery deposit was AMS dated to 82–234 (95.4%). Sherds of late partly thrown and hand thrown pottery were likewise discovered in the plough layer. The earliest partly thrown pottery can be dated to the 13th-14th centuries. One barrow, which had apparently been completely flattened by long ploughing, was excavated. The barrow’s ditch, which surrounded the entire perimeter of the former mound, was distinguished from the natural soil by its dark grey colour. The ditch was 7.5 m in diameter measuring from the outside edges, 0.5–1.1 m wide, and up to 40 cm deep. The remains of a destroyed stone kerb were found in the ditch. A 5th century male cremation that had been dug about 20 cm into the natural soil was discovered in the centre of the former mound and AMS dated to 380–537 (92.9%) (Poz-95526). The grave goods consisted of a shield boss, a handle, an axe, a knife, and a small buckle
    corecore