Trys dešimtmečiai archeologinių tyrinėjimų viename informatyviausių mūsų proistorės paminklų – Kernavėje – suteikia galimybę iliustruoti įvairių epochų bendruomenes įvairiais aspektais. Itin turtingas XIII–XIV a. Kernavės paveldas – penkių piliakalnių gynybinė sistema, apatinis bei viršutinis miestas, kapinynas. Visi šie paminklai yra daugiau ar mažiau tyrinėti. Žinant istorinių šaltinių, nušviečiančių ankstyvąsias miestietiškas bendruomenes Lietuvoje stokà bei fragmentiškumą, archeologinių tyrimų rezultatai tampa bene patikimiausiu to meto liudininku. Tik atidi bei detali archeologinių tyrinėjimų teikiamos informacijos analizė suteikia galimybę apibūdinti XIII–XIV a. Kernavės bendruomenę. Būtent tai ir pabandžiau atlikti analizuodamas to meto Kernavės kapinyno ir pačio miesto tyrimų rezultatus
