Inovacijų strategijos organizacijose: tipai ir raiška

Straipsnio tikslas – remiantis įmonių inovacijų strategijų tipų analize nustatyti, kurios inovacijų strategijos yra labiausiai būdingos pereinamosios ekonomikos šalims. Empiriniam tyrimui atlikti remtasi 2008 metų Visuomenės inovacijų tyrimo (angl. Community Innovation Survey)1 mikrolygmens duomenimis. Duomenys apima beveik 128 tūkst. organizacijų inovacines veiklas (pvz., MTEP, įrengimų įsigijimas, žinių įsigijimas, personalo mokymai), inovacijų tipus (pvz., produkto, proceso, organizacijos, marketingo), inovacijų tikslus (pvz., pagerinti tarpusavio komunikaciją, užimti naują rinką, padidinti gamybinį pajėgumą, padidinti lankstumą, greičiau atsakyti į klientų poreikius), inovacijų pobūdį (pvz., inovacijos, plėtotos įmonėje bendradarbiaujant ar imituojant; produktas naujas rinkai ar įmonei). Analizuota 60 inovacinę veiklą apibūdinančių kintamųjų, taip pat tyrime naudotas organizacijų veiklos sektorius nusakantis kintamasis bei įmonių konkurencingumo rodikliai. Nustatyti šeši inovacijų strategijų tipai, jų raiškos šešiolikoje Europos valstybių, strategijų sektoriniai reprezentatyvumai ir sąryšiai su įmonių konkurencingumu. Galiausiai pagrįsta, kokios inovacijų strategijos ir kodėl yra labiausiai būdingos pereinamosios ekonomikos šalims.Reikšminiai žodžiai: inovacijų strategija, įmonės konkurencingumas, pereinamoji ekonomika, ūkio sektorius.Organization-level innovation strategies: types and extentInga Stankevičė SummaryThe paper is aimed at the identification of innovation strategies that are most typical of transition economies. For the investigation of innovation strategies, Community Innovation Survey (CIS) 2008 microdata from 16 European countries, collected by Eurostat, were used. The data include innovation activities (e. g. R&D, acquisition of machinery equipment or external knowledge, training, etc.), types of innovations (e.g. product, process, organisational, marketing, etc.), objectives of innovating (e. g. to improve communication and information sharing, to increase production capacity or flexibility, to enter new markets, etc.), innovation complexion (e. g. developed by the enterprise or enterprise group or developed other enterprises and/or institutions; product new-to market or new-to firm, etc.). The analysis includes 60 such vari­ables; in addition, the variable that describes the sectoral embeddedness was used, and two firm competitiveness indicators were also employed. Six innovation strategies were identified, as well as their extents in 16 European countries, their sec­toral coverage and their linkages with firm com­petitiveness. Ultimately, it is substantiated which innovation strategies and why are most typical of transition economies.Keywords: innovation strategy, firm competi­tiveness, transition economy, industrial sector

Institutional vs. sectoral dimension of innovation strategies of firms

In light of the controversy of the dispute about the role of national institutions in shaping innovation strategies of firms, and in light of the lack of explicitness of the notion of innovation strategy within the dispute, this paper aims at ascertaining if national institutional subjection of a firm is fateful in shaping its innovation strategy. The sample companies represented two distinct sets of institutions – Lithuanian vs. Swiss, and two distinct sectors – laser producers vs. contact centres. Warm-house conditions were ensured to eliminate other potentially disruptive factors. Following methods were used to analyse the data: exploratory case study, correlation analysis, test of difference, cluster analysis, and cross-tabulation. The survey highlighted the most important, with regard to national and sectoral disparities, characteristics of innovation strategy

Creating safer cities through urban planning and development.

Crime has always been one of the major concerns of residents of many cities around the world. It is one of the fundamental threats faced at every level of society - individual, organizational, sub-national, national, international/global. The need to assure a high level of security for the city‘s inhabitants and visitors is one of the most important tasks of local government. It is clear that only a comprehensive strategy with different crime fighting methods can bring positive results. Although theories coming from social sciences dominate this field of research, the authors of the paper emphasize the role of other perspectives, especially those developed by urban planners. The second part of the paper describes the process and results of the empirical research conducted in Vilnius city which was aimed at identifying the most vulnerable to crime open public spaces of the city applying the space syntax theory. The analysis helped to identify several common tendencies and specific proposals for local governments aiming to achieve a higher level of security in their cities and a better quality of life for local population.Nusikalstamumas ir jo mažinimas – vienas iš pagrindinių daugelio pasaulio ir Lietuvos miestų gyventojų rūpestis. Tai vienas iš esminių socialinių pavojų, pasireiškiantis visais visuomenės lygmenimis: tiek individualiu, organizacijos, miesto, nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu (globaliu). Bendruomenės narių ir jų grupių saugumo užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių vietos valdžios institucijų veiklos uždavinių. Akivaizdu, kad tik taikant kompleksines strategijas, apimančias skirtingus nusikalstamumo prevencijos metodus, galima pasiekti teigiamų rezultatų. Nors mokslninkų ir praktikų diskusijose nusikalstamumo miestuose mažinimo tema dominuoja socialinių mokslų atstovų siūlomi sprendimai, straipsnio autoriai pabrėžia, kad būtina pažinti ir kartu aktyviai taikyti miestų planavimo srities specialistų siūlomus nusikalstamumą mažinančius metodus. Antroje straipsnio dalyje išsamiau pristatomas vienas iš miesto planuotojų siūlomų - erdvės sintaksės - metodas, padedantis nustatyti miesto urbanistinės struktūros ir nusikalstamų veikų įvykdymo sąlygų ryšius. Taip pat pateiktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama, pritaikant erdvės sintaksės metodą, nustatyti Vilniaus miesto mažiausiai saugias atviras viešąsias erdves ir jų ypatumus bei pateikti siūlymus miestų vadovams, kaip šalinti nusikalstamumo priežastis taikant ne tik socialinius, ekonominius, bet ir miesto planavimo srities sprendimus

Hedonomic Roadscapes in the Context of Urban Sprawl

The paper represents the research of a road landscapefrom hedonomic point of view, which is a necessary and importantpart of landscape sustainability. The proposed research methodconsists of preparative inquiry of the roadscape using Kanseiengineering and SD (semantic differential) technique, and the maininquiry using multiple linear regression analysis. The application ofthe method to the landscape of Lithuanian highways let us identifythe factors which influence the hedonomics of a road landscape

Road Landscape as a Product: Does it Satisfy Consumers’ Aesthetic Needs?

The contemporary market laws and consumer society impose that road users are regarded to as consumers, and road landscape – as a product. In this context, consumers’ willingness to use the product is equivalent to road users’ willingness to drive on the road. Consumers’ fastidiousness induces to develop road landscape in a way which ensures satisfaction of drivers’ versatile needs, including the aesthetic ones. However, development of desirable-to-drive road landscape remains one of the challenges of land management. Hence, based on the analysis of aesthetic needs of road users, the paper proposes a framework for creation of desirable-to-drive road landscape. The research rests on photofixation, Kansei engineering, regression, correlation and descriptive analyses. The landscape of the main Lithuanian roads was investigated. The results show that the willingness to drive on a road depends on the level of tune of all the elements comprising the roadscape, the amount of positive impression left by the roadscape, roadscape’s pleasurability, level of sophistication, and skittishness. The guidelines for the development of desirable to drive road landscape are proposed, and the map of distribution of roadscape in Lithuania, according to the willingness to drive, is drawn

Vertės vartotojui dimensijų prioretizavimas per vartotojo kapitalą

Straipsnyje keliama hipotezė, kad viena iš tokių latentinių technikų turėtų remtis vartotojo kapitalu, o keliamas tikslas – įrodyti, kad vartotojo kapitalas yra vartotojo suvokiamos vertės dimensijų prioritetizavimo veiksnys. Teoriškai vartotojo kapitalo ir vertės vartotojui dimensijų sąveika grindžiama per dviejų prieigų sintezę – Bourdieu (Bourdieu, Wacquant, 2003) socialinio agento ir Bakerio (2004) naujojo vartotojo. Tokiu būdu straipsnis reprezentuoja tarpdisciplininį požiūrį, apimantį sociologinės teorijos pritaikymą marketinginiam objektui. Pasitelkus deskriptyviąją ir lyginamąją mokslinės literatūros analizę, išskirtos pagrindinės vertės vartotojui dimensijos. Straipsnyje išskiriamos tokios septynios dimensijos: vertybės, nauda-kaštai, produkto savybės, referentinės grupės, pirkimo situacija, vartotojo patirtis ir vartotojo noras. Siekiant nustatyti sąveiką tarp dimensijų ir vartotojo kapitalo rūšių – ekonominio, socialinio ir kultūrinio, - atliktas empirinis tyrimas. Duomenys buvo renkami ir apdorojami dviem etapais, naudojant mažai žinomo „vandens logikos” ir plačiai paplitusio faktorinės analizės metodų kombinaciją. Tyrimo rezultatai rodo, kad ekonominis kapitalas sietinas su santykinai racionaliu mąstymu vertės suvokimo procese. Ši kapitalo rūšis yra naudos-nuostolių dimensijos bei produktų savybių dimensijos su sąlyga, kad šios savybės yra objektyviai įvertinamos. Socialinis kapitalas sietinas su referentinių grupių įtaka, todėl yra referentinių grupių ir subjektyviai įvertintų produkto savybių dimensijų prioritetizavimo veiksnys. Kultūrinis kapitalas, priešingai, sąveikauja su vartotojo vertybine orientacija ir vidinėmis nuostatomis, mažai priklausančiomis nuo aplinkos ir kitų įtakos, todėl yra sietinas su vertybių dimensija. Visgi straipsnyje įrodyta kapitalo rūšių sąveika tik su keturiomis iš septynių pagrindinių vertės vartotojui dimensijų, o tai leidžia daryti prielaidą, kad be vartotojo kapitalo yra kitų veiksnių, sąlygojančių vertės suvokimą. Šių veiksnių paieška galėtų būti vienas iš ateities klausimų tyrimuose vertės vartotojui tematika. Straipsnyje pateikti tyrimo rezultatai gali būti naudingi ir akademikams, ir praktikams. Mokslo požiūriu tyrimo rezultatai prisideda prie tolimesnio vertės vartotojui paradigmos formavimo, apimdami mažiau tyrinėtą vertės vartotojui tyrimų kryptį – vertės suvokimą. Kartu tyrimo rezultatai skatina mokslininkus generuoti naujas idėjas ir kelti naujas hipotezes. Verslo praktikai jis naudingas tuo, kad identifikuoja sąveiką tarp vertės vartotojui dimensijų ir vartotojo kapitalo rūšių. Turėdami žinių apie tikslinės grupės vartotojų ekonominį, socialinį ir kultūrinį kapitalą, marketingo specialistai su didesniu tikslumu gali kurti ir teikti realią vertę vartotojams turinčius produktus.The awareness that an up-to-date consumer is characterized by a number of relatively new features has fostered research on value marketing. However, there is a lack of research focused on the dimensions of consumer value through more universal and, at the same time, more latent factors. Therefore, this paper is aimed at supplementing the gamut of existing segmentation techniques by substantiating that consumer capital contributes to prioritizing dimensions of consumer value. The relevance of consumer capital to dimensions of consumer value is based on the synthesis of the theoretical approaches of a social agent and a new consumer. Decomposition, logical deduction and induction were applied in order to enable the synthesis. Thus, the article is interdisciplinary due to the combination of a sociological theory with a marketing-oriented object. Further on, certain types of consumer capital were interrelated with certain dimensions of consumer value through a combination of two methods - poorly known water logic and widely-spread factor analysis. The instrumental data was collected through a two-stage quantitative survey. The results reveal that consumers prioritize certain dimensions of consumer value in accordance with a combination of three types of consumer capital possessed: economic, social and cultural. Provided the knowledge about the texture of economic, social and cultural capital of a target group is acquired, certain dimensions of consumer value can be emphasized, while the other ones should be leveled down. Hence, the article is a solid input into the development of a less revealed approach to value marketing. Nevertheless, the approach does not claim for conceptual completeness and is open for refinement

Požiūriai į partnerystes ir partnerių tipai: ar jie koherentiški inovacijų tinkluose?

The paper aims to analyse the relationship between the attitudes towards partnerships and types of partners within networks of innovation. The attitudes towards partnerships are drawn from the relevant institutionalist literature, whereas the types of partners arise out of the organizational perspective towards networks of innovation. Based on the criticism of the assumptive incompatibility of the two approaches, a hypothesis that the attitudes towards partnerships and the types of partners in networks of innovation are coherent is raised. The findings challenge the hypothesis; however, they highlight the relationship between the attitudes towards partnerships and the types of partners with corresponding institutional settings and industrial specifics

Sustainable City – A City without Crime

The focus of this research is to check if urban crime is related to the social spatial urban structure and to identify the most unsafe territories in the city of Klaipeda from the point of view of crime and urban structure. Space syntax theory and method, as well as correlation analysis have been used for this purpose. The research results have revealed that all types of crimes depend on global integration and global depth: the more integrated and shallow the open public spaces are the more crime incidents in these spaces happen

Saugaus miesto kūrimas taikant miestų planavimo ir vystymo metodus

Crime has always been one of the major concerns of residents of many cities around the world. It is one of the fundamental threats faced at every level of society - individual, organizational, sub-national, national, international/global. The need to assure a high level of security for the city‘s inhabitants and visitors is one of the most important tasks of local government. It is clear that only a comprehensive strategy with different crime fighting methods can bring positive results. Although theories coming from social sciences dominate this field of research, the authors of the paper emphasize the role of other perspectives, especially those developed by urban planners. The second part of the paper describes the process and results of the empirical research conducted in Vilnius city which was aimed at identifying the most vulnerable to crime open public spaces of the city applying the space syntax theory. The analysis helped to identify several common tendencies and specific proposals for local governments aiming to achieve a higher level of security in their cities and a better quality of life for local population