Paprastojo taukiaus (Sarcosoma globosum) derėjimo fliuktuacija ir sąsaja su aplinkos veiksniais

 &nbsp

Dvyniečių flora Chrebtovyj draustinio ežeruose Šiaurės Urale (Rusija)

Fourteen thermokarst lakes and one mountain lake were explored in the study period. A total of 116 species of desmids belonging to 22 genera were identified. The genera Cosmarium (29), Staurastrum (18) and Closterium (13) were most abundant. The highest number of species (88) was recorded in the habitats with Sphagnum and brown mosses. Twenty-seven species and one variety of desmids were observed for the first time in the Polar Ural Mountains

First report of the American eastern cherry fruit fly Rhagoletis cingulata (Loew) (Diptera: Tephritidae) in Lithuania

In the last decade, the American cherry fruit Rhagoletis cingulata has become an important pest of cherry crops in many temperate regions of Europe. Native to North America, this fruit fly species was introduced in Europe in the 1980s. It was first described in Switzerland in 1983, and since then populations have been detected in the Netherlands, Hungary, and Germany. The risk this widespread invasive fly poses to native cherry crops is considerable. Here we show, using molecular markers, that R. cingulata is present in Lithuania, and that this region is the most northerly eastern region where populations of this invasive fly are found to date. Moreover, it is also shown that the native cherry fruit fly R. cerasi and the invasive fly share at least one parasitoid species in the region, which could contribute to population suppression of the invasive pest. This work shows that this invasive fruit fly is expanding farther east, and systematic monitoring in the western part of the East European Plain should be performed to prevent damage by this pest species

Plynųjų kirtimų poveikis pušynų ekosistemoms ir būdai joms stabilizuoti : mokslinės-praktinės rekomendacijos

ISBN: 978-609-467-360-3 (elektroninis). Projektas „Plynųjų kirtimų poveikio miško ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai tyrimai“ (MEKODINA); nr. SIT-1/2015Miškų naudojimo intensyvumas pastaruoju metu didėja, nes išsiplėtė medienos ir kirtimų atliekų panaudojimo galimybės. Po miško kirtimų, ypač po plynųjų kirtimų, labai staigiai pasikeičia ekologinės sąlygos, į kurias jautriai reaguoja žolių-krūmokšnių ardo augalai ir smulkioji miško fauna (taip pat ir entomofauna). Yra nustatyta, kad plynai iškirstame plote iš esmės keičiasi tiek iki tol ten augusių augalų, tiek ten gyvenusių gyvūnų rūšinė sudėtis, dominuojančių rūšių spektras, ekologinių grupių proporcinis pasiskirstymas. Miško dirvožemis po plynųjų kirtimų taip pat patiria neigiamą vėjo ir lietaus poveikį o jo kokybiniai rodikliai yra įtakojami kirtavietėse paliekamų kirtimo atliekų. Rekomendacijos parengtos vykdant NMP projektą „Plynųjų kirtimų poveikio miško ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai tyrimai“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos (sutartis SIT-1/2015)Intensity of forest exploitation increased due to the expanding of use of timber and cutting residues in last years. Changes of the environmental conditions after clear cuttings were very significant, and considerable decline of understory plant and forest entomofauna species was determined. Forest soils were effected by wind and rain in the clear-cutted territories, and fertility of soils depended on the residues in the cutted plots. The presented recommendations are based on the results of the project „Study of impact of clear cuttings on biodiversity dynamics in forest ecosystems“, financed by Grant SIT-1/2015 from the Research Council of LithuaniaBiochemijos katedraLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas, Miškų institutasVilniaus universitetasVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij