Vytautas Raudeliūnas - Lietuvos teisės istorikas

Vytautas Raudeliunas is Lithuanian law historian, expert of the history of the Great Duchy of Lithuania, pedagogue and Lithuanian patriot. He spent his youth in exile and finished his studies in Russia and in Vilnius. He worked as a fellow in Lithuanian Science Academy, in the Monument Defence Office, the Institute of Culture, Philosophy and Art. V. Raudeliunas lectured at Vilnius Pedagogical University. He was one of the establishers and publishers of periodical publications "The monuments of Lithuanian law", "The studies of Lithuanian law history". The article describes biography of V. Raudeliunas, collects and disputes his bibliography and evaluates his contribution to the history of Lithuanian law. The article analyzes V. Raudeliunas’ biography and scientific activity, as well as the main directions of his research: publications and transcriptions of Lithuanian Statutes; development of law institutes in the Great Duchy of Lithuania; peculiarities of development of Vilnius University.Straipsnyje apžvelgiami Vytauto Raudeliūno – XX a. antrosios pusės žymaus Lietuvos teisės istoriko, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos žinovo, pedagogo pagrindiniai gyvenimo tarpsniai, jo kelias į mokslą, mokslininko ir pedagogo veikla. Nušviečiamas jo indėlis į Lietuvos teisės istorijos mokslą, aptariama jo mokslinių darbų reikšmė šiuolaikinei jurisprudencijai. Visa savo moksline ir pedagogine veikla jis svariai prisidėjo prie Lietuvos teisinės minties raidos

Inovacijų įgyvendinimo trukdžiai šiuolaikiniame viešajame valdyme.

The essential purpose of public administration reforms, which are presupposed by the global change, is realising the guidelines for government strategy, to modernise the necessary programmes and projects of public policy-making and administration. Innovative business management, affected by the conditions of information society, knowledge society and high technologies, becomes a very important element, factor and management instrumentation. The generation and implementation of innovative ideas is a systematic and complex phenomenon, requiring integrate efforts of all kinds and levels of governmental and public sector, overcoming the problems, obstacles and even some innovative process-braking mechanisms. The article focuses on the typologisation of innovation obstacles and problems in the public sector. By using the meta-analysis method, the authors attempted to model interferences of the barriers to innovation: political and legal environment, the objectives and provisions of interest groups and some pathology of bureaucratic management structures. Special attention in this article is paid to the disclosure and assessment, application of extrapolated methods in the factors of innovative activity risks and organisations practice, predicting the potential structural dimensions of activity risk, which are related to the problems in organisational psychology.Straipsnyje, taikant metaanalizės, teorinio modeliavimo interpretacinius metodus, siekiama determinuoti inovacijų diegimo trukdžius viešajame valdyme. Remdamiesi epistemologinio ir fenomenologinio pažinimo paradigmų principinėmis nuostatomis, autoriai siekia tipologizuoti esmines kliūtis, trukdančias inovatyvių idėjų formavimui, inovacijų diegimui viešojo valdymo praktikoje. Daugiausia dėmesio autoriai skiria kūrimui palankios inovacinės aplinkos, galinčios išeliminuoti politinius, ekonominius, valdymo technologijų, tarpsektorinės integracijos, informacinės sklaidos ir informacijos valdymo srityse atsirandančius trikdžius, kontrapreneriškas tam tikros dalies viešųjų institucijų vadovų ir vadybininkų pozicijas, nepozityvią organizacinę elgseną ar net aktyvų pasipriešinimą inovatyvių idėjų sklaidai, inovacinių projektų diegimui

TINKLAVEIKA VIEŠOJO VALDYMO POKYČIŲ STRUKTŪROJE

Straipsnyje,remiantis mokslinių šaltinių metaanalizės, mišrios analitinės sintezės,interpretacinio modeliavimo metodais, bandoma atskleisti esmines tinklaveikos,kaip šiuolaikinio viešojo valdymo etapo, tipologijos raiškos formas, tyrimodėmesį sutelkiant į kompleksinį naujojo viešojo valdymo pobūdį, įvertinanttinklaveikos tyrimų metodologinį reikšmingumą, veiklos metodologiją traktuojantkaip viešųjų struktūrų tyrimo ir veiklos valdymo logiką. Straipsnio autoriaiaptaria naujojo viešojo valdymo evoliucijos procesus, kai vis svarbesnė tampavaldymo pokyčių kokybė, į rezultatus nukreipta veiklos vadyba, inovaciniųvaldymo sprendimų rengimas ir įgyvendinimas.PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: modernus valdymas,kompleksiškumas, tinklaveika, socialiniai tinklai, veiklos vadyba.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v10i2.14

Inovatyvus socialiai orientuotų spredimų pobūdis šiuolaikiniame viešajame valdyme

The article analyzes and summarizes the changes of public governance evolution and the impact of making a socially-oriented decision process, based on new ideological normative, values. The article examines main theoretic decision-making, socially-oriented problems such as emigration, social exclusion, and social inequality. All these theoretical perspectives make an important contribution to our understanding of sociallyoriented public policy formation, implementation and public service delivery. The main goal, tasks and intentions are to suggest and explore the structure of the socially-oriented decision-making process and identify the role of innovations in the modernization of public governance practice. The multidimensional process of decisionmaking as a public governance practice seeks to maximize public structure efforts to promote innovative solutions, to avoid unnecessary risks in the decision-making process. Seeking to improve the socially-oriented decision-making process, it is necessary to reinvent the best traditional pubic governance procedures, the management of internal and external information flows, which would allow getting more information, necessary for installing essential dimensions of new public governance: new quality of strategic planning and policy formulation process, intersectoral integration and socially-oriented governance ideology as main methodological principles and instruments of creating a positive environment for innovation.Straipsnyje autoriai analizuoja globalias viešojo valdymo pokyčių tendencijas ir jų poveikį formuojantis viešojo valdymo evoliucijos ideologijai, jos sąveikai su viešojo valdymo organizacinio-funkcinio turinio modernizavimu, reikalaujančių „naujosios viešosios vadybos“ konstrukto plataus masto reinventorizavimo, atsisakant išryškėjusių perdėto „marketizavimo“ suponuotų socialinių, ekonominių valstybės valdymo disfunkcijų. Teorinio-metodologinio tyrimo metu straipsnio autoriai, naudodami teorinio modeliavimo, metaanalizės ir interpretavimo metodų teikiamas galimybes siekė determinuoti sąsajas vidinėje ir išorinėje organizacijų aplinkoje tarp naujojo viešojo valdymo elementų, jų reikšmės bei poveikio rengiant socialiai orientuotus sprendimus bei inovatyvumo charakteristikų taikymo galimybių apibūdinant ir išskiriant valdymo procesų kaitos dedamąsias, analizuojant racionalias sprendimų dimensijas, inovatyvių idėjų ir inovatyvumo skatinimą viešųjų institucijų veikloje, naudojant procesines, sistemines pažinimo proceso prieigas

INOVACINIŲ PROCESŲ VALDYMO VIEŠAJAME SEKTORIUJE DEKOMPOZICIJA: METODOLOGINIS ASPEKTAS

Innovations are directly concerned with the public governance reforms and changes, in order to the public sector reorganization and modernization. This article studies the decomposition of innovation process management in the public sector. The authors, on the basis of theoretical modeling, meta-analysis, analogue and case analysis, classification, extrapolative and other methods, substantiates the direction and expediency of innovative public sector, which is influenced by the global public management reforms and the necessity of changes. The article analyzes the methodological aspects of public sector innovation and innovative activities, the diversity of innovation success factors and problems. KEY WORDS: new public governance, innovations of governance, process of innovation, success of innovation, problems of innovation

Šiuolaikinio viešojo administravimo pagrindai

Vadovėlyje pateikta bendroji pasaulinė XXI a. pradžios viešojo valdymo teorinės minties ir geriausios viešojo valdymo praktikos samprata, apibūdintos esminės vidinės ir išorinės viešojo valdymo kaitos sąlygos, subjektyvūs ir objektyvūs jo modernizavimo veiksniai. Autorių tikslas – nustatyti ir pagrįsti esmines šiuolaikinių viešojo valdymo pokyčių priežastis, interpretuoti jau žinomus jų sistemų ir posistemių veiklos bruožus, išskirti reikšmingas sisteminės ir procesinės valdymo analizės dedamąsias, strateginės organizacijų kaitos elementus ir veiklos efektyvumo komponentus, naujajai viešajai vadybai tampant viešojo valdymo doktrina

Good practices in inter-institutional collaboration in managing the migrant crisis

In 2021, Lithuania faced the challenge of managing the crisis of new type of migration across the Belarusian border, which threatened the security of the country and its citizens. A broad set of inter-institutional collaboration strategies and methods were used among the public institutions to address this crisis. Such inter-institutional collaboration has been a multifaceted and complex process, involving both known and new good practices. The aim of this article is to provide insights into good collaborative practices between the Lithuanian national defence and internal affairs systems in managing the migrant crisis. Following the expert interview results, the study identified three good practices of inter-institutional collaboration: (i) the creation of a single dissemination channel for the crisis response services, which ensured that all actors were in the same information field; (ii) the delegation of representatives of the institutions to teams at strategic, operational and tactical levels; and (iii) inter-institutional information sharing ensured good situational awareness at an early stage of emergency management. Lessons learned from the collaboration between the institutions of the national defence and internal affairs systems can be applied to improve inter-institutional collaboration in other areas. The results of the research can be used to enhance the process of such collaboration in addressing current emergency management issues and serve as a basis for effective and smooth emergency preparedness and response where inter-institutional synergy is needed

Public sector innovation process barriers' management in Lithuania municipal administrations

Dissertation analyzes public sector innovation process barriers’ management in Lithuanian municipal administrations. Global processes of the twenty-first century determining social, economic and political changes, require innovative solutions and successful implementation of public sector innovation processes. Public sectors innovation process implementation is often distorted or stopped by barriers resulting from institution’s internal, political, legal or external collaboration related environment. Institution’s ability to identify innovation process barriers and develop as well as apply proper tools of their management, determines innovation process quality and efficiency, thus, barriers management is identified as one of the fundamental conditions for successful innovation process. The problem of innovation process barriers management requires special and complex research, thus this PhD Dissertation is dedicated for this problem solving. Dissertation consists of theoretical reasoning and empirical research, on the basis of which, the concept of public sector innovation process management in Lithuanian municipal administrations is developed. The concept can help to identify innovation process barriers, to evaluate innovation processes favourable environment and to select the most suitable barriers management tools and actions.Disertacijoje analizuojamas viešojo sektoriaus inovacijų proceso trikdžių valdymas Lietuvos savivaldybių administracijose. XXI a. globalūs procesai lemia socialinius, ekonominius ir politinius pokyčius, reikalaujančius inovatyvių viešojo sektoriaus sprendimų ir inovacijų procesų įgyvendinimo. Viešojo sektoriaus inovacijų procesus dažnai iškreipia ar stabdo trikdžiai, atsirandantys organizacijos vidaus, politinėje, teisinėje ar su išorės bendradarbiavimu susijusioje aplinkoje. Organizacijų gebėjimai identifikuoti inovacijų proceso trikdžius, parengti ir taikyti tinkamas jų valdymo priemones, lemia inovacijų proceso kokybę bei efektyvumą, todėl trikdžių valdymas įvardijamas kaip viena iš esminių sėkmingo inovacijų proceso sąlygų. Viešojo sektoriaus inovacijų proceso trikdžių valdymo problema reikalauja specialaus, kompleksinio pobūdžio tyrimo, todėl jos sprendimui skiriamas disertacinis darbas. Disertacijoje analizuojamos teorinės viešojo sektoriaus inovacijų proceso trikdžių valdymo nuostatos bei atliekamas inovacijų proceso trikdžių valdymo Lietuvos savivaldybių administracijose tyrimas. Teorinio ir empirinio tyrimo pagrindu parengta inovacijų proceso trikdžių valdymo koncepcija, leidžia identifikuoti inovacijų proceso trikdžius, įvertinti Lietuvos savivaldybių administracijose vyraujančias inovacijų proceso aplinkos sąlygas, numatyti tinkamas trikdžių valdymo priemones ir veiksmus