Lietuvos fotožurnalistikos pradžia Europos kontekste

Pirmasis fotožurnalistikos raidą Lietuvoje yra iš dalies apžvelgęs V. Juodakis knygoje „Lietuvos fotografijos istorija“ (iki 1940m.)1. Ši knyga skirta visos fotografijos istorijai, tad fotožurnalistika buvo analizuojama tik kaip vienas iš fotografijos plėtotės barų, glaustai ir eskiziškai, bet pasitelkus būtiniausius faktus, svarbiausius leidinius, aptarus fotožurnalistikos žanrus, parodžius kiekybišką augimą įvairiuose leidiniuose. V. Juodakis pirmasis plačiau įvedė XIX a. – XXa. pradžios Lietuvos fotografiją į tarptautinę erdvę Londone leidžiamame žurnale „Fotografijos istorija“2.Per atsikūrusios Lietuvos dešimtmetį pasirodė daug naujų mokslinių tyrimų, fotografijos istorijos knygų: „Vilniaus fotografija. 1858–1915“3, „Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muzie uose“4, „Czechowicz. XIXa. Vilniaus vaizdai“5, „Tyszkiewicz. Fotografijų albumas“6, J. Bulhak „Vilniaus barokas“7, A. Snitkuvienė „Raudondvaris. Grafai Tiškevičiai ir jų palikimas“8, „Lietuvos fotografija iki XXa.“9, Sk. Valiulio ir S. Žvirgždo „Fotografijos slėpiniai“10. Paraleliai suintensyvėjo to pačio laikotarpio, net tų pačių autorių tyrinėjimai Lenkijoje: „Žvilgsniai į Vilnių“ („Spojrzenia na Wilno“. Fotografia wileńska 1839–1939)11, „Vilnius ir Vilnija ant amžių sandūros Stanislovo Flerio fotografijose“ („Wilno i Wileńszczyzna na przełomie wieków w fotografii Stanisława Filiberta Fleury (1858–1915)“ ir kiti.12 Užsienyje padaugėjo mėginimų parašyti pasaulinę fotografijos istoriją:M. Frizot „Naujoji fotografijos istorija“ („The new history of photography“), Vokietija13, M. W. Marien „Fotografija. Ir kultūros istorija“ („Photography. A cultural history“)14. Daugėja atskirų kraštų istorijų iratskiriems autoriams ir periodams skirtų monografijų. Pasak M. Marien, „per kelis pastaruosius dešimtmečius fotografijos istorijos erdvė labai išsiplėtė, atsirado daug šviežios medžiagos, o nauji analizės būdai padėjo atsirasti gyvybingam interdisciplininių studijų laukui […] Menas, fotožurnalistika, socialinė dokumentika ir moksliškas žvilgsnis konverguoja, išblukina tradicinius apribojimus, skatina ir naują fotografijos praktiką“15. Nebepatenkina ir įsigalėjusi XX a. antroje pusėje tendencija į fotografijos istoriją žiūrėti vien menotyriniu žvilgsniu, dar papildant jos istoriją technikos ir technologijos kaitos apžvalga (žr. lietuviškai išleistą J. Jeffrey knygą „Fotografijos istorija“16 ar VDA išleistą „Lietuvos dailės istoriją“17). Toks vertinimų siaurumas knygoje „Fotografija. Istorijos krizė“18 vadinamas pačių fotografijos istorikų krize. Čia iškeliamas ir toliau tebevyraujantis anglo-amerikietiškasis centrizmas, nustumiantis į periferiją ištisus žemynusir regionus. Toks likimas ištiko ir Rytų Europą: jai nelengva prasiskinti kelią į globalinį fotografijos raidos kontekstą. Todėl minėto metodologinių fotografijos istorijos studijų rinkinio autoriai siūlo kitą kelią: pradėti nuo savo šalies ar platesnio regiono fotografijos istorijos tyrimo visais aspektais,bet paraleliai atsižvelgti į tarptautinį kontekstą.Bandydami taip pažvelgti į Lietuvos fotožurnalistikos raidą pamėginkime paanalizuoti porą jos paralelių su Europos fotožurnalistikos raida ir atsakyti į klausimus: 1) Kur yra fotožurnalistikos pradžia? 2) Kaip fotožurnalistika ateina į spaudą ir kokioje spaudoje ji geriausiai plėtoja savogalimybes?Esminiai žodžiai: fotožurnalistika, ištakos, iliustruota spauda, fotoreportažas

Beginning of Lithuanian photo-journalism in a European context

The article is about the researches of Lithuanian photojournalism history. The work reviews the development of photojournalism, analyses its parallels with the development of European photojournalism and tries to answer the following questions: Where does the beginning of photojournalism lie? How did photojournalism come to the press and in what kind of press it developed its potential the most? In Lithuanian periodicals, photojournalism appeared after the cancellation of the press ban. Comparing to other countries, photography was developing creatively in Lithuania. In 19th c.–beg. of the 20th c., many talented photographs who significantly contributed to Lithuanian culture worked in Lithuania. In Lithuania, more attention to documentary photography was paid only at the end of the 19th c. In comparison to the public information development in other nations, events' photography was developing gradually in Lithuania. Photography appeared later in daily papers than in illustrated weeklies or monthlies. At the beg. of the 20th c., from the viewpoint of photojournalism, the press of Vilnius Poles was more advanced and, following an example of other countries, published illustrated weeklies or supplements to daily papers. More and more attention was paid to the topic of ethnography in the revived Lithuanian press. Own illustrated weeklies such as “Atspindžiai”, “Krivulė”, “Iliustruotoji Lietuva” and “Naujas žodis” appeared only after 1918. Before it, a period of German photojournalism took place in Lithuania. The development and topic of Lithuanian photojournalism has not been sufficiently analysed in the European context yet. The ethics of photojournalism is an object of analysis from the historical and topical point of view, as well