Našlaičių kapinių (Vilniaus m.) archeologiniai tyrimai – Lietuvos partizanų palaikų paieškos

The article describes the archaeological research of the Našlaičiai (Orphans’) Cemetery in Vilnius carried out over the period of 2017–2020. The remains of the Lithuanian post-war partisans shot in the KGB Internal Prison between 1956 and 1963 had been searched for more than a decade. Only in 2016 the historian D. Indrišionis suggested a solid hypothesis, based on archival documents and documented facts, that the remains of the partisans could be hidden together with the bodies of the executed criminals in the Našlaičiai Cemetery, then operating in the suburbs of Vilnius. Performed archaeological research confirmed this version, and the remains of all the partisans shot in the Vilnius KGB Internal Prison during the mentioned time period were found in the cemetery. The article presents a brief history of the Našlaičiai Cemetery, analyses the archival sources and methodology used in the research, and provides a detailed description of the course and the results of the archaeological research.Straipsnyje aprašomi Vilniaus miesto Našlaičių kapinių archeologiniai tyrimai, atlikti 2017–2020 m. Lietuvos pokario partizanų, sušaudytų KGB Tardymo izoliatoriuje 1956–1963 m. laikotarpiu, palaikų ieškota ne vieną dešimtmetį. Tik 2016 m. istorikas D. Indrišionis, remdamasis archyviniais dokumentais, iškėlė rimtą dokumentuotais faktais paremtą hipotezę, kad partizanų palaikai galėjo būti slepiami kartu su mirties bausme nuteistų kriminalinių nusikaltėlių kūnais tada Vilniaus priemiestyje dar veikusiose Našlaičių kapinėse. Atlikti archeologiniai tyrimai šią versiją patvirtino, kapinėse buvo surasti visų minėtu laikotarpiu Vilniaus KGB Tardymo izoliatoriuje sušaudytų partizanų palaikai. Straipsnyje pateikiama trumpa Našlaičių kapinių istorija, analizuojami tyrime naudoti archyviniai šaltiniai ir metodika, detaliai aprašoma archeologinių tyrimų eiga bei rezultatai

Lietuviški piniginiai sidabro lydiniai Kernavėje

Piniginiai lydiniai – tai vienas svarbiausių šaltinių, iliustruojančių prekybos pobūdį Lietuvos valstybėje iki pradedant kaldinti monetas. Tačiau tiek pusapvalės lazdelės formos lietuviškų ilgųjų (literatūroje vadinamų, kapomis, monetiniais lydiniais, grivinomis, rubliais), tiek kiek vėlyvesnių trikampio pjūvio lydinių dažniausiai būdavo aptinkama atsitiktinai, ne archeologinių tyrinėjimų metu. Lietuvos teritorijoje devintajame dešimtmetyje buvo žinomos dvidešimt keturios lietuviškų ilgųjų (Michelbertas, 1989, p. 31) ir aštuonios (viena abejotina) trikampio pjūvio lydinių radavietės (Duksa, 1981, p. 121–122). Pastarąjį dešimtmetį, ypač suaktyvėjus dažniausiai nelegalioms paieškoms naudojant metalo ieškiklius, piniginių lydinių ar jų fragmentų aptinkama kone kasmet. Informacijos apie šiuos radinius galima rasti interneto svetainėse, tačiau į mokslinę apyvartą ji įtraukiama labai retai. Kai kurie aptikti lydiniai pateko į muziejus. 2004–2005 m. Lietuvos banko muziejus nusipirko du pusapvalės lazdelės formos lydinius iš Kulautuvos (Kauno r.) lobio, du iš Kauno r. ? lobio ir devynis pusapvalės lazdelės formos lydinių fragmentus, rastus Kauno, Jonavos, Šakių rajonuose (Numizmatika, Nr. 6, p. 180, 182, 183, 1–2, 4–5 pav.). Tačiau paprastai tikslesnė šių radinių radavietė ir suradimo aplinkybės lieka neaiškios. Vieną pusapvalės formos lydinio fragmentą 2005 m. yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis muziejus. Šis fragmentas buvo atsitiktinai surastas Jakštaičių kaime (Kaišiadorių r.) (Numizmatika, Nr. 6, p. 200, 16 pav.). Dvylika pusapvalės lazdelės formos lydinių iš Upytės (Panevėžio r.) lobio 2005 m. įsigijo Trakų istorijos muziejus (Numizmatika, Nr. 6, p. 244, 2 pav.). 2002 m. Kalnelio k. (Joniškio r.) gyventojo sklype aptiktas pusapvalės lazdelės formos sidabro lydinys pateko į Joniškio istorijos ir kultūros muziejų (Vasiliauskas, 2005, p. 319). [...

Raganos ir burtininkai lietuvių mitologinėse sakmėse ir jų atitikmenys rusų ir anglų kalbose

[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English] This article aims to find cultural equivalents for a group of Lithuanian mythological creatures, namely, magical people, including wizards, witches, sorcerers, etc. in English and Russian languages. Therefore, first, different sources of folkloric translation and its specific issues were consulted, which created the possibility for discussion of some cultural aspects as well as links between Lithuanian, Slavic and Celtic folklore. Second, a comparative analysis of the named mythological creatures in Lithuanian, Russian and English languages and cultures was carried out. The results of the analysis have shown which names of these creatures might be considered exact cultural equivalents and which of them are only partial analogs. Such information is useful not only when choosing a domestication strategy, but for a foreignization strategy as well because these equivalents can be used both in the translation text itself and in additional extratextual comments. The conclusions given at the end of this article and the provided table, where specific translation suggestions are given, may be of practical importance for translators or authors writing about Lithuanian mythology and folklore for English or Russian speaking readers.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiame straipsnyje aptarta mitologinių tekstų vertimo problematika, trumpai apžvelgta lietuvių, keltų ir slavų mitologijų sąveika bei atlikta lyginamoji pasirinktos mitologinių būtybių grupės lietuvių, anglų ir rusų kalbose bei kultūrose analizė. Surinkta ir susisteminta medžiaga apie jas bei pateikti galimi vertimo ar aiškinimo papildomuose komentaruose variantai leidžia vertėjui geriau suprasti konkrečių mitologinių personažų panašumus bei skirtumus ir parinkti tinkamus lietuviškose mitologinėse sakmėse sutinkamų būtybių kultūrinius atitikmenis

Senieji Trakai – gamtinės aplinkos transformacijos

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] XIII a. pabaigoje–XIV a. Lietuvos valstybėje kūrėsi nauja teritorinė administracinė organizacija, sąlygojusi plačius aplinkos transformavimo darbus. Šis procesas ypač sustiprėjo valdant Gediminaičiams. Aplinkos įsisavinimo procesų, kurie vyko Vilniuje, tyrimai suteikė kokybiškai naujų mokslinių duomenų apie sostinės kūrimąsi ir įtvirtinimą, tačiau kitų istorinių sostinių ir rezidencinių pilių – Kernavės ir (Senųjų) Trakų – formavimasis ir raidos dinamika XIII–XIV a. yra iki šiol menkai tyrinėta tema. Straipsnyje analizuojamas Senųjų Trakų pilies statybos ir šalia jos buvusios gyvenvietės įkūrimo atvejis gamtinės aplinkos, ypač reljefo, transformavimo aspektu. Siekiama pateikti Senųjų Trakų piliavietės ir gyvenvietės archeologinių tyrimų duomenis bei 2018 m. čia atliktų geofizinių, mažos apimties archeologinių žvalgomųjų bei dirvožemių tyrimų rezultatus, atskleidžiant aplinkos pakeitimo darbų pobūdį ir apimtis

Search for the remains of Adolfas Ramanauskas (Codename Vanagas) in the Orphans’ cemetery in Vilnius

LGGRTC užsakymu Vilniaus senųjų kapinių, vadinamų Antakalnio kapinėmis, komplekso (UK 36243) senųjų kapinių, vadinamų Našlaičių kapinėmis (UK 2277), teritorijoje atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ieškant Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų. Lietuvos TSR 1956–1969 m. laikotarpiu kaliniams mirtininkams mirties bausmė buvo vykdoma Vilniuje, dviejose vietose: kriminaliniams nusikaltėliams – Lukiškių kalėjime, nuteistiems pagal politinius ar ekonominius straipsnius – KGB vidaus kalėjime (tardymo izoliatoriuje). Per šį laikotarpį Vilniuje sušaudyti 206 asmenys. Iš jų 130 sušaudyta Lukiškėse ir, sprendžiant iš įrašų bylose, užkasti kapinėse „Безродное“. Manoma, kad tai Antakalnio kapinių dalis, vadinama Našlaičių kapinėmis. Kiti 76 asmenys buvo sušaudyti KGB vidaus kalėjime (tardymo izoliatoriuje). Kaip pastebėjo istorikas Darius Indrišionis, politinių ir kriminalinių kalinių, nuteistų mirties bausme, egzekucijų datos dažnai sutapdavo. 1957–1963 m. laikotarpiu pastebėta 13 tokių sutapimų. [...]By order of the LGGRTC, an archaeological investigation was conducted on the grounds of the Orphans’ Cemetery in an effort to discover the remains of Lithuanian Post-War Partisan Leader Adolfas Ramanauskas (codename Vanagas), who was shot in 1957 in an investigation isolation cell in the KGB Inner Prison. During 1956–1969, prisoners in the Lithuanian SSR were executed at two locations in Vilnius: for criminal offences – in Lukiškės Prison; those sentenced for political or economic offences – in an investigation isolation cell in the KGB Inner Prison. During this period, 206 individuals were shot in Vilnius. Of them 130 were shot in Lukiškės and, judging from the entries in the files, interred in the ‘Безродное’ Cemetery, which is now the part of Antakalnis Cemetery called the Orphans’ Cemetery. Another 76 individuals were shot in an investigation isolation cell in the KGB Inner Prison. As Historian Darius Indrišionis has noted, the execution dates of political and criminal prisoners sentenced to death often coincide. During 1957–1963, 13 such coincidences have been noted. Based on these data, the hypothesis was proposed that the remains of political prisoners could have been interred together with the criminal prisoners, i.e. in the same Orphans’ Cemetery. In 2018, nine trenches (a total of 60 m2) were excavated in the Orphans’ Cemetery and 20 graves investigated. In 13 of them, the remains were discovered in coffins, apparently brought there for burial by various medical institutions. The remains of 12 individuals with gunshot injuries in the skull were discovered in 6 graves and exhumed. In two cases, one individual was interred in one grave, in two cases two individuals in one grave, and in two cases three individuals in one grave. Judging from the singularity of the age and height correlations of the discovered executed individuals, as well as the arrangement of their graves in the cemetery, it is possible to assert that the remains of both individuals shot for criminal offences in Lukiškės Prison and political prisoners shot in the KGB Inner Prison were successfully discovered. The identity of Partisans Adolfas Ramanauskas (codename Vanagas) (burial 27, individual 3) and Albinas Ivanauskas (codename Topolis) (burial 29, individual 1) were genetically confirmed

Kernavė - "inovacinio kiemo galimybės"? : recenzija

Trys dešimtmečiai archeologinių tyrinėjimų viename informatyviausių mūsų proistorės paminklų – Kernavėje – suteikia galimybę iliustruoti įvairių epochų bendruomenes įvairiais aspektais. Itin turtingas XIII–XIV a. Kernavės paveldas – penkių piliakalnių gynybinė sistema, apatinis bei viršutinis miestas, kapinynas. Visi šie paminklai yra daugiau ar mažiau tyrinėti. Žinant istorinių šaltinių, nušviečiančių ankstyvąsias miestietiškas bendruomenes Lietuvoje stokà bei fragmentiškumą, archeologinių tyrimų rezultatai tampa bene patikimiausiu to meto liudininku. Tik atidi bei detali archeologinių tyrinėjimų teikiamos informacijos analizė suteikia galimybę apibūdinti XIII–XIV a. Kernavės bendruomenę. Būtent tai ir pabandžiau atlikti analizuodamas to meto Kernavės kapinyno ir pačio miesto tyrimų rezultatus

Headbands dated to the 13th-14th c.c. from Kernavė burial ground

In autumn 1993, on a survey of the set of archaeological monuments in Kernavė, the burial ground of Middle Ages was discovered were residents of Kernavė buried the dead in the period from the last quarter of the 13th century to 1390. The percentage with the graves with burial items is comparatively low. In 121 (47,9%) graves, no burial items at all were found. A considerable part of remained 132 (52,1%) graves are female graves – 77 (56,06%). Among graves with burial items only 27 (20,45%) are male graves. The sex of remained 31 buried individuals (23,48%) was not indentified. So, within the total burial ground only 10,67% graves are male graves with burial items. Besides, a considerable part of burial items of male graves is presented by details of clothes, such as buttons, belt-buckles and rings. The spectrum of burial items of female graves is much wider. Headbands found in graves were especially smart. They were discovered in 29 graves of Kernavė burial ground. All found headbands are original , usually having no analogues in archaeological materials and jewelry. They may be divided into three types: a) headbands formed of one row of plates; b) headbands formed of two rows of; c) headbands formed of than two rows of plates. Headbands found in the burial ground differ in shape, size, number, metal, motives of decorations of their plates. The most percentage of graves with headbands in Kernavė burial ground allows to suppose that they were produced here

Banks of the Neris between Karmazinai and Kernavė (Iron Age settlements)

During 2009-2010, the Scientific Research Department of the State Cultural Reserve of Kernavė conducted a field survey in the Ncris valley, mostly on the first terrace above the floodplain, in the Karmazinai, Grabijolai, and Kernavė regions. Exploratory test pits were excavated roughly every 50 m and in the wider valleys, in several rows. In this way a segment of river bank about 16.5 km long was investigated and 23 unenclosed settlements from various Iron Age periods were found. The articles aim is an analysis of the Iron Age settlements discovered during 2009-2010 in the context of the other archaeological sites in the regions. It attempts, with the help of this research, to illustrate the main stages in the habitation of the Neris valley and to discover the special features of the development of the social landscape and the network of Iron Age settlements. It investigates the possible connection of the settlements with the existing burial sites, i.e. barrow cemeteries. It attempts to discover the change in the functional meaning of the hillforts during the various periods of the regions' habitation. And it analyses the chronology, size, special features of the environment, and other questions about the discovered settlements