The linguistic, pragmatic and cognitive aspects of lexical repetition in literary discourse

Praktinės ir teorinės stilistikos studijos išskiria pakartojimo figūrą nuo antikinės retorikos laikų. Tačiau be tradiciškai teikiamų šios lingvistinės ir stilistinės priemonės formų ir reikšmių, kontekstiniai, pragmatiniai bei kognityviniai pakartojimo aspektai šiuolaikinės kalbotyros nėra pakankamai išnagrinėti. Darbas iliustruotas grožinės literatūros pavyzdžiais: V. Šeikspyro, E. Hemingvėjaus, F. S. Fitzgeraldo, J. Džoiso ir S. Heaney. Šiame darbe siekiame: 1) nagrinėti ir praplėsti pakartojimo figūros semantinį ir struktūrinį lauką tiek siaurame sakinio/pasakymo, tiek ir teksto kontekste; 2) atskleisti pakartojimo pragmatinę ir kognityvinę funkcijas; 3) tirti ir nustatyti intertekstinius ir struktūrinius šios kalbos ir stiliaus priemonės parametrus. Pirmojoje darbo dalyje pakartojimo figūros semantiniai ir stilistiniai bruožai nagrinėjami diachroniniu aspektu, remiantis įvairių baladžių tipų analize. Prieita išvados, kad pakartojimas, įsišaknijęs senovės prietaruose, vietiniuose papročiuose ir tautosakoje, atsirado kalbamojoje kultūroje ir yra perduodamas iš kartos į kartą. Šiuolaikinės literatūros pagrindu praplečiamos pakartojmo figūros klasifikacijos ir semantinės stilistinės funkcijos. Pakartojimo tyrimas sinchroniniu aspektu parodo, kad ši priemonė naudojama ne tik pasakymo loginio ir ekspresyvinio aspekto sustiprinimui, bet ir papildomų prasmių generavimui. Antrojoje dalyje analizuojamos leksinių ryšio priemonių kategorijos: pažodinis ir kompleksinis, sinoniminis, situatyvinis ir antoniminis pakartojimai, apsprendžiantys teksto rišlumą bei nuoseklumą. Leksinis pakartojimas - vienas svarbiausių kohezijos elementų, užtikrinančių teksto visuminį junglumą bei sąlygojančių struktūrinį teksto produkavimo pagrindą. Buvo nustatyta, kad leksinio vieneto semantinę struktūrą keičia nuolat pasikartojantis tekste žodis. Šis žodis suteikia papildomą infromaciją. Be to, leksinis pakartojimas, kaip leksinė ryšio priemonė, pasižymi lingvistine galia, jungiančia sakinius bei paragrafus tekste. Jo dėka užtikrinamas struktūrinis diskurso kontinuumas (tąsa), sudarantis galimybę plėtoti tekstą įvairiomis perspektyvomis: stilistine, pragmatine bei kognityvine. Trečioje dalyje tyrinėjama pakartojimo sąsaja su pragmatikos bei kognityvumo (pažinimo) sritimis. Pakartojimo figūra yra viena įtaigiausių stilistinių priemonių, žyminčių estetinį ir emocinį iškelimą (foregrounding) tekste. Šiame darbe analizuojami trys semantinio ir pragmatinio pakartojimo tipai, kurie sąlygoja gilesnį kūrinio supratimą. Pragmatinis pakartojimas siejamas su skaitytojo gebėjimu suvokti pasikartojančių žodžių reikšmių atspalvius bei atskleisti literatūrinio kūrinio įvairiapusiškumą ir daugiareikšmiškumą, socialinius, kultūrinius bei ideologinius aspektus. Ketvirtojoje dalyje analizuojami intertekstiniai leksinio pakartojimo ypatumai. Intertekstualumo sąvoka sprendžiama siaurame ir išplėstiniame kontekstuose. Vykstant intertekstinei komunikacijai tiriami vieno pasakymo, ištiso kūrinio bei įvairių tekstų leksinio pakartojimo pragmatiniai bei kognityviniai aspektai. Išanalizavus intertekstines pakartojimo savybes buvo nustatyta, kad leksinio pakartojimo pragmatiniai bei kognityviniai aspektai giliai prasiskverbia į žmogaus psichologinę ir lingvistinę, jo sąmonės ir pasąmonės protinės veiklos (reikšmės suvokimo mechanizmų) sferas.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta

ПРОБЛЕМЫ ТРУДОВОЙ МИГРАЦИИ ИЗ КИТАЯ В 90-Е ГГ. XX ВЕКА НА ДАЛЬНИЙ ВОСТОК РОССИИ

In this article discusses how Chinese labor migration in the 90-ies of XX century. Main problems and characteristics of migration in this period. Shown diametrically opposite points of view on features and strategy in relation to the regulation of Chinese migration. As the source of used materials of the newspaper «Priamurskie vedomosti», in particular, the sample was selected from newspaper articles from 1991 to 1995.В данной статье рассматривается китайская трудовая миграция в 90-е годы XX века на Дальний Восток России. Отражены основные проблемы и особенности миграции в данный период. Показаны диаметрально противоположные точки зрения на стратегию регулирования китайской миграции. В качестве источника использовались материалы газеты «Приамурские ведомости», в частности, была сделана выборка из газетных статей с 1991 по 1995 гг