Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus (1981–2002)

Les déclarations des présidents élus et des candidats vaincus, consécutives à l’annonce des résultats des élections présidentielles (Déclarations), sont parmi les événements politiques les plus suivis et réglés en France. Elles marquent l’achèvement de la campagne électorale avec toute sa stratégie de gagner. C’est pourquoi leur analyse semble souhaitable et utile. Nous nous tiendrons ici à la présentation générale du type de discours politique français via l’analyse du genre de Déclarations ainsi que l’étude de la différence personnelle des leaders politiques français entre 1981 et 2002. Le présent article est un des résultats du mémoire de master, soutenu d’abord à l’Université de Paris XII- Val de Marne et puis à l’Université de Vilnius en 2004. L’analyse du discours (la science qui étudie le langage comme activité ancrée dans un contexte) et le traitement lexicométrique (qui analyse des donnés en linguistique, basée sur la statistique) sont nos appuis méthodologiques. Le corpus analysé n’est pas grand parce que sa taille limitée est déterminée par le fait d’être prononcée uniquement tous les 7 (maintenant 5) ans. De plus, l’analyse grammaticale, qu’on utilise lors du traitement lexicométrique, n’a pas besoin d’unités lexiques trop importantes. Nous proposons une problématisation des élections présidentielles avec l’implication subjective en fonction du genre des Déclarations, tenant compte du fait que nos énoncés sont neutres et leur degré d’implication est « 0 ». Donc modus est égal à dictum (ce qui est dit est similaire à l’intention avec laquelle on le dit).Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezulta­tus, yra politinis įvykis, labiausiai stebimas ir diskutuojamas visoje šalyje. Šios kalbos taip pat yra ir labiausiai reglamentuotos. Straipsnyje analizuojama bendra politinio diskurso kaip kalbos tipo ir poli­tikų kalbų kaip žanro situacija Prancūzijoje. Kadangi vienas iš savarankiškumo įrodymų politinio dis­kurso erdvėje yra ketinimas įteisinti žanro nepriklausomą vaidmenį, mus domina ir politikų įvaizdžio formavimo klausimas per kalbą. Tad darbe aptariamos pagrindinės kalbėtojų sakinių gramatinės, sin­taksinės formos bei žodynas, ritualo (protokolo) svarba, žiniasklaidos ir politikos santykis, kas tiesio­giai susiję su poliitikų įvaizdžio kūrimu. Visa tai padeda suprasti ir įvertinti laimėjusių prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus Prancūzijoje skirtumus ir panašumus. Kalbos analizuojamos, re­miantis diskurso analizės (kai kalba siejama su kontekstu) bei tekstynų analizės (leksikos skaičiavimo) metodais. Nustatyta, kad sakiniai yra paprasti, vengiama sudurtinių ilgų konstrukcijų, pasirenkamos konstrukcijos yra tradicinės, daugumai klausytojų bei skaitytojų suprantamos. Pasisakymų struktūra griežta : « tezė – antitezė –sintezė ». Prezidentai savo kalboje dažniau negu pralaimėję kandidatai var­toja «savus» (dažnai pasikartojančius) žodžius, kadangi jų rinkiminė taktika pasiteisino

Political discours in France and in Lithuania, image building of politicians : declarations and interviews of 1993-2009 elected presidents and defeated candidates after the release of electoral results

L’objectif de la thèse est l’analyse de l’évolution du discours politique en France et en Lituanie via les déclarations ou les interviews, consécutives à l’annonce des résultats des élections présidentielles (1995 – 2009). Notre méthode est basée sur les techniques modernes de l’approche : la pluridisciplinarité, l’analyse du discours et le traitement informatique du corpus. La politique contemporaine est de plus en plus formatée selon les règles du marketing. La télévision oblige les orateurs à renoncer au jargon - le raisonnement n’est plus hypothético-déductif mais associatif. Les présidents élus consacrent plus d’attention à l’ethos et les candidats vaincus au pathos. Les ethos s’opposent et cela dépend du contexte des élections présidentielles. Les Interviews appartiennent aux discours-bilans et au modèle dialogique. Les Déclarations sont plus proches des discours-appels et du monologue. Les deux genres possèdent aussi des traits du modèle propagandiste dont l’effet social est minimal.Pas de résumé anglaisDisertacijoje analizuojama situacija, kai kandidatai į prezidentus Lieuvoje ir Prancūzijoje reaguoja į paskelbtus prezidento rinkimų rezultatus per savo pasisakymus. Pagrindinis disertacijos tikslas - suprasti bei įvertinti politikų, politinio diskurso pasikeitimus (nuo 1993 m. iki 2009 m.). Kitos aptariamos temos - pagrindinės kalbėtojų sakinių gramatinės ir sintaksinės formos, žodynas, kandidatų į prezidentus skirtumai ir panašumai. Darbe remiamasi retorikos, politikos istorijos, sociologijos, tekstynų ir diskurso analizės metodais. Nustatyta, kad televizijos vaidmuo vis stipreja. Visų politikų sakiniai paprasti, pasirenkama kalba yra tradicinė, visiems suprantama, abstrakti, temos pasikartoja bei yra panašios. Prezidentų kalbos optimistiškesnės, mažiau personalizuotos ir daugiau apeliuoja į visą tautą, o pralaimėjusių kandidatų kalbos daugiau angažuotos į ateitį, dinamiškesnės, mažiau suvienuodintos, jie naudoja trumpesnius sakinius. Abiejų šalių politikų pasisakymai primena reklamą, kurios pagrindinis tikslas - patikti ir pritraukti žmonių dėmesį, nelabai akcentuojant politinius klausimus

Teaching of the French language by homonymie in the case of French-Russian-Lithuanian military terms

This article analyzes the teaching and learning of French as a foreign language in the Lithuanian Military Academy by focusing on the similarity and dissimilarity of professional military terminology in French, Russian and Lithuanian. Based on the corpus drawn from different specialized dictionaries, the article presents the variety of uses of French homonyms whose use in Lithuanian and Russian is differentiated and associated by focusing on the etymology and semantic values that they acquire in modern French-Lithuanian-Russian military discourse. The results of this research showed that the use of military homonyms is more common in Lithuanian and Russian than in French and Lithuanian. This study also presented a great complexity of disambiguation in current military discourse and its importance in the teaching of French at the academy

Prancūzų kalbos mokymas muitinėje, taikant hibridinį metodą

Les enseignants des langues étrangères utilisaient très longtemps des méthodes traditionnelles comme celle de grammaire-traduction. Le travail des professeurs et des andragogues est plus complexe aujourd’hui qu’auparavant. Les trois dernières décennies ont vu de nombreux changements :évolution technologique, pluridisciplinarité des sciences, globalisation. L’enseignement actuel des langues étrangères s’appuie sur des sciences aussi diverses que la linguistique, la psychologie, l’informatique, les sciences de communication en se basant sur le Cadre européen commun de référence pour les langues3 dont le but est l’identification et la définition des facettes théoriques de l’apprentissage d’une langue.Cet article analyse l’enseignement du français aux douaniers lituaniens en mettant l’accent sur des approches et des techniques actives, en particulier sur l’approche hybride. Il analyse les programmes proposés par le Centre de la formation des douaniers de Vilnius en se concentrant sur une étude plus détaillée du programme de l’apprentissage hybride en français pour lequel le français de spécialité est une priorité. Cette approche appliquée à l’enseignement des langues étrangères, se révèle séduisante pour les adultes car elle facilite l’intégration à la vie professionnelle. Elle participe également à la réalisation de la politique de multilinguisme grâce à la coopération entre les enseignants des langues étrangères et les apprenants. Plus que d’autres, elle favorise également les synergies interdisciplinaires grâce à l’utilisation des nouvelles technologies et des documents authentiques dans des domaines très variés : de la vérification douanière des véhicules aux questions d’éthique des douanes. Cet article présente enfin 5 composantes de l’acquisition lexicale qui accompagnent la formation professionnelle des douaniersThis article analyzes the teaching of French and methods in the context of multilingualism. We present the flagship of vectors which direct the choice of methods by focusing on active approaches and techniques, especially on the hybrid method blended learning. In the context of globalization and multilingualism these language skills are very important for Customs officials. The main purpose of this article is the teaching of modern languages to adults, including specialized French customs. We analyze the programs offered by Customs Training Centre located in Vilnius by focusing on the comprehensive study of combined learning program in French because this method participates actively in the realization of the policy of multilingualism through the cooperation between the teacher and the learner. This method facilitates a more rapid and effective integration of participants in the professional and social life as well as a broader multidisciplinary approach through the use of new technologies and authentic documents of various fields: from the customs checking vehicles to ethical issues in Customs. It also has 5 components of the lexical acquisition accompanying the vocational training of customs in French: linguistic, discursive, referential, social, cultural and strategic.Šiame straipsnyje tiriamas prancūzų kalbos mokymas ir jo metodai daugiakalbystės kontekste. Pristatomi pavyzdiniai vektoriai, kurie lemia dėstymo metodų pasirinkimą, daugiau dėmesio skiriant aktyviems mokymo metodams ir priemonėms, ypač – hibridiniam mišriojo mokymo metodui. Šiais globalizacijos ir daugiakalbystės laikais tokie kalbos įgūdžiai yra itin svarbūs muitinių darbuotojams. Šio straipsnio tikslas – aptarti moderniųjų kalbų mokymo strategijas suaugusiesiems, įskaitant Prancūzijos muitinės specialistus. Aptariamos Vilniuje įsikūrusio Lietuvos muitinės mokymo centro siūlomos programos, daugiausia dėmesio skiriant išsamiam mišrios mokymo(si) programos prancūzų kalba tyrimui, nes, bendradarbiaujant mokytojui ir besimokančiajam, šis metodas padeda realizuoti daugiakalbystės politiką. Įtraukiant naujausias technologijas ir autentiškus dokumentus iš įvairių sričių (nuo muitinėse tikrinamų automobilių iki etinių problemų, kylančių muitinėje), šis metodas leidžia besimokančiajam sparčiau ir efektyviau integruotis į profesinį ir į socialinį gyvenimą, skatina tarpdisciplinį požiūrį. Šis metodas taip pat apima penkias žodyno įsisavinimo sudedamąsias dalis, kurios yra neatskiriamos nuo prancūzų muitininkų profesinio rengimo: lingvistinę, diskursinę, referencinę, socialinę, kultūrinę ir strateginę

Declarations consecutive to the announcement of the results of the presidential elections in Lithuania and France, and the context

This article analyzes the influence of context on the language of political leaders in Lithuania and France based on the study of the political, economic, social situation and that of the presidential elections between 1993 and 2009. We give a general overview of the biggest historical changes as well as the context of elections in both countries by questioning the personal and political discursive strategies of the speakers analyzed. We compare speakers by comparing their lexical stock by attempting to answer the following question: do the observed phenomena come from the context or are they deeply related to the manifestation of different ethos? The lexicometric programs Lexico 3 and Tropes provide us with a classification of the connectors, operators and forms of modalization which are necessary for our pragmatic and enunciative study of the official interventions following the announcement of the results of the elections