Globalizacijos įtaka gyvenimo lygiui, gyvenimo kokybei ir tarptautiniam konkurencingumui – Baltijos šalys

This paper discusses and analyzes the relations between globalization, livings standard, quality of life and international competitiveness. Special focus is on the Baltic countries. Furthermore, the question is asked, whether there are obstacles to high growth in the future for Estonia, Latvia and Lithuania.Šis straipsnis aptaria ir analizuoja santykius tarp globalizacijos, gyvenimo lygio, gyvenimo kokybės ir tarptautinio konkurencingumo. Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos šalims. Be to, iškeliamas klausimas, ar yra kliūčių ateityje pagreitinti augimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje

Žmogiškųjų išteklių vystymas Europoje ir Baltijos šalyse

This paper investigates the situation and future development of human resources in Europe. It is discussed whether economic growth and growth of living standard in the future against the background of demographic changes is possible

Švedijos ir Baltijos šalių konkurencingumas Europos perspektyvoje – kai kurie kiekybiniai aspektai

This paper investigates in which way the EU members have achieved the Lisbon Agenda Goals according to the W orld Economic Forum (WEF, 2010) according to itd Lisbon Reviews. Furthermore the Global Competitiveness Index 2010 (WEF) for the EU member countries is shown. In both cases focus is on the Baltic Countries and Sweden.Straipsnyje, remiantis Pasaulio ekonomikos forumu (PEF, 2010) ir Lisabonos atsiliepimais, nagrinėjama, kokiu būdu ES narės pasiekė Lisabonos strategijos tikslus. Taip pat pristatomas ES valstybių narių 2010 m. pasaulio konkurencingumo indeksas (PEF). Abiem atvejais daugiausiai dėmesio skriama Baltijos šalims ir Švedijai

Švedijos ir Baltijos šalių konkurencingumas Europos perspektyvoje – kai kurie kiekybiniai aspektai

This paper investigates in which way the EU members have achieved the Lisbon Agenda Goals according to the World Economic Forum (WEF, 2010) according to itd Lisbon Reviews. Furthermore the Global Competitiveness Index 2010 (WEF) for the EU member countries is shown. In both cases focus is on the Baltic Countries and Sweden

Globalization and competitiveness of nations – the Baltic states

Pagal Lisabonos darbotvarkę 2000 metams, Europos Sąjungos tikslas yra 2010 metais tapti konkurencingiausia ekonomika pasaulyje, gebančia pasiekti aukštą užimtumo lygį, kylantį ekonomikos augimą ir kylančius pragyvenimo standartus. Be to, turėtų būti pasiekta socialinė ir regioninė sanglauda ir pozityvus aplinkos vystymas, nors sutinkamai su Barroso Komisijos nuostatomis, dabar yra telkiamas dėmesys į užimtumą ir augimą, o socialiniai ir aplinkosauginiai aspektai yra matomi kaip ilgesnio laikotarpio tikslai. Lisabonos darbotvarkė siekia parengti Europos Sąjungą globalizacijos iššūkiams. Nuo Lisabonos aukščiausio lygio susitikimo 2000 m. prie ES prisijungė 12 naujų narių, tarp jų ir Baltijos valstybės Estija Latvija ir Lietuva. Šio straipsnio tikslas yra: pirma - apibrėžti ir aptarti globalizacijos ir tarptautinio tautų konkurencingumo išraiškas. Antra, yra tiriama, kaip Baltijos valstybės susitvarko su šiais reiškiniais tarptautiniame kontekste. Kadangi globalizacija daugiausia matuojama absoliutiniais skaičiais, kalbant apie konkurencingumą yra pateikiamas santykinis šalių palyginimas. Dėmesio centras yra Baltijos šalys, kurios lyginamos su Švedija. Nors tautų konkurencingumas pagal Krugman yra diskutuotinas fenomenas, Porter ir Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) pateikia šios koncepcijos indikatorius kasmet publikuojamoje Pasaulinėje konkurencingumo ataskaitoje. PEF nuomone, tarptautinis tautų konkurencingumas gali būti išreiškiamas dideliu augimu ir pragyvenimo lygiu vidutiniu ir ilgu laikotarpiu ir aukštu bei kylančius užimtumu. Autorius daro išvadą, kad Baltijos valstybės yra labiau globalizuotos, nei Švedija, tačiau joms būdingas didesnis nepastovumas.According to the Lisbon Agenda of the year 2000, the goal of the European Union is to become in 2010 the most competitive economy in the world, able to achieve high employment, rising economic growth and rising living standards. Furthermore, social and regional cohesion and a positive environmental development shall be attained, though according to the Barroso Commission the focus is now on employment and growth, while social and environmental aspects are seen as longer-term goals. The Lisbon Agenda aims to prepare the European Union for the challenges of globalization. Since the Lisbon Summit in 2000, the EU has been enlarged with 12 new members, among them the Baltic States Estonia, Latvia and Lithuania. The purpose of this paper is firstly to investigate how - economic - globalization can be defined and measured and secondly, how competitiveness can be expressed. While globalization is measured mostly in absolute figures, regarding competitiveness, a - relative - comparison of countries is shown. The focus is on the Baltic States, with Sweden as a comparison. Though competitiveness of nations is according to Krugman a discussable phenomenon, Porter and the World Economic Forum (WEF) are presenting indicators for this concept in the yearly published Gobal Competitiveness Report. According to the WEF, international competitiveness of nations can be expressed by high growth and living standard in the medium and long run and by high and rising employment

Ar BVP yra tinkamas gerovės rodiklis? Kaip apibrėžti ir išmatuoti gerovę?

The paper deals with the problem of how to define and measure welfare, which can be seen either as a part of social policy or as a state of mind. Central to the discussion is the question, whether GDP can be used as a measure of welfare. Descriptive methods are used, besides of statistical estimations. A sample of authors which discuss the relation between GDP and welfare are presented.Straipsnyje nagrinėjama problema, kaip apibrėžti ir išmatuoti gerovę, kuri gali būti suvokiama arba kaip socialinės politikos dalis, arba kaip psichologinė būsena. Pagrindinis diskusijos klausimas yra, ar BVP gali būti taikomas kaip gerovės matas. Be statistinių skaičiavimų naudojami aprašomieji metodai. Pristatomos autorių, kurie svarsto ryšį tarp BVP ir gerovės, nuomonės

Dydis ir gerovė – ar dydis apsprendžia šalies gerovę?

The paper discusses differences between large and small countries regarding prosperity and other economic aspects. Countries are defined as large when GDP and population is large and when they can influence other countries economically. Prosperity is defined as GDP pc. Straipsnyje diskutuojama apie mažas ir dideles valstybes, atkreipiant dėmesį į jų gerovę ir kitus ekonominius aspektus. Šalys didelėmis traktuojamos tada, kai jų BVP ar populiacija yra dideli ir kai jos daro tiesioginę įtaką kitoms pasaulio ekonomikoms. Gerovė straipsnyje apibūdinama kaip BVP vienam šalies gyventojui

Globalizacijos įtaka gyvenimo lygiui, gyvenimo kokybei ir tarptautiniam konkurencingumui – Baltijos šalys

Although journalists and politicians usually sceptically evaluate the globalisation, most economists express a positive attitude towards this phenomenon. The majority of journalists and politicians are concerned with the international competitiveness of the Old Continent. They believe that countries struggle for competitive positions. Economists believe that competition takes place between industries and companies. The general public believes the concept of the international competitiveness to be very important, and economists cannot ignore it. In its annual reports on global competition, the World Economic Forum offers methods for expression of national competitiveness, and in Lisbon reviews, it contemplates on the impact competitiveness may have on the welfare of the state. The author of the article presents the general attitude towards the above phenomenon with a detailed review of the Baltic States. The author is mostly interested in outsourcing and the comparison of the Baltic States with the states mentioned in the global competitiveness report by the World Economic Forum. In addition, certain statistical correlations between globalisation, standard of living, life quality and international competitiveness are discussed in the context of Europe. Although economy and the financial crisis of 2007–2009 stroke the Baltic States very hard, they seem to have their economic development recovering. Therefore, the author of the article discusses whether the Baltic States may face obstacles on their way back to the rapid growth and development direction of 1995–2007, and whether these states have the possibility of reaching the common level of economy of the European Union