Investigation of detection possibility of UAVS using low cost marine radar

The technologies of Unmanned Aerial Vehicles (UAVs) are fast emerging, but as any other technology, development of UAVs provides not only benefits but also the threats. UAV technologies are developing much faster than means of their control and detection. RADAR technology is one of the means of UAV’s detection. Usually, radars are expensive, and usage of high-power radiation is problematic in many cases. Today’s market provides low cost marine radar working on various principles of operation. Such radar are not optimal, but could be used for UAV detection. Detection possibility of UAVs by FMCW marine radar was investigated by using two types of small UAVs as targets

Ličio ir natrio katijonų pernaša kietuosiuose elektrolituose

Solid electrolytes of pyrophosphate and perovskite structure are investigated in this dissertation. The electrical properties of solid electrolytes both impedance and electric conductivity were studied in broad frequency range (from 10 Hz to 10 GHz) and wide temperature interval (from 300 K to 830 K) by sophisticated material characterization method – impedance spectroscopy. Dispersions of electrical properties, caused by charge carrier relaxation in electric field, were observed and analysed in the obtained spectra. Advantages of wide frequency and temperature intervals allowed us to investigate the peculiarities of charge carriers’ transport within the ceramics grains and grain boundaries. This analysis in conjunction with XRD and DTA measurements let us to confirm both phase transitions and proton conductivity phenomenon in some sodium based pyrophosphates, and also to relate charge carrier (Li+ cation) mobility and stoichiometric factor y in Li0.5-yNayLa0.5Nb2O6 niobates which have defected perovskite crystal structure. Some investigated materials were found to be attractive cathodic materials for all solid state battery applications

Lietuvos miestų centrų fizinės aplinkos prieinamumas žmonėms, turintiems fizinę negalę

Straipsnyje pristatomas Lietuvos miestų centrų fizinės aplinkos prieinamumo kiekybinis ir kokybinis tyrimas ir rezultatai. Tyrimas atliktas trijų miestų (Vilniaus, Kauno, Šiaulių) centruose, fizines erdves ir neįgaliųjų komentarus apie jas fiksuojant vaizdo kamera. Surinkti tyrimo duomenys apdoroti kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodais. Gautas Lietuvos miestų fizinės aplinkos prieinamumo hipotetinis teorinis modelis. Tyrimo rezultatai rodo, kad universitetuose neįgalieji dažniausiai susiduria su nepritaikytais objektais ir dėl to patiriamu diskomfortu. Nepritaikyta aplinka apriboja savarankiškumą, visavertį socialinį dalyvavimą, teises ir galimybes, suponuoja fizinius ir emocinius kliūties įveikimo būdus bei siūlymus pritaikyti aplinką, turi neigiamą poveikį neįgalaus asmens identitetui. Pritaikyti objektai sudaro visas sąlygas neįgaliojo savarankiškumui, visaverčiam socialiniam dalyvavimui, turi teigiamą poveikį neįgalaus asmens identitetui, sukelia teigiamas emocijas. Kiekybinė analizė parodė, kad neįgaliųjų socialinis dalyvavimas miestų centruose iš esmės apsiriboja judėjimu pėsčiųjų zonose: miestų centruose neįgaliesiems prieinamiausios yra pėsčiųjų zonos, tačiau pastatai (paslaugų ir prekybos objektai) neįgaliuosius dažniausiai pasitinka nepritaikymu arba netinkamu („brokuotu“) pritaikymu.The article presents the qualitative and quantitative study of the accessibility of the physical environment of the centres of Lithuanian cities, and its results. The research was performed at the centres of three cities (Vilnius, Kaunas, and Šiauliai) by making video recordings of the physical environment with commentaries from people with disability. The research data collected were processed by quantitative and qualitative content analysis methods. A hypothetical theoretical model of the accessibility of the physical environment of the Lithuania city centres was thereby obtained. Research results showed that, at universities, people with disability usually encounter unadapted objects and, therefore, experience discomfort. An unadapted environment restricts self-sufficiency, full social participation, rights and opportunities, influences the physical and emotional ways of dealing with obstacles, and has a negative impact on the identity of a disabled person. Adapted objects create all the conditions for the self-sufficiency and full social participation of a disabled person, have positive impact on his/her identity and brings positive emotions. Quantitative analysis showed that the social participation of people with disability in city centres is basically limited to movement in pedestrian zones. However, although pedestrian zones in city centres are the most accessible to people with disability, the buildings (service and shopping areas) are usually unadapted or unsuitably adapted for use by people with disability

Neįgalių studentų psichosocialinis portretas: mokyklinės patirtys, studijų motyvai ir vidiniai resursai

The article presents a fragment of the applied comprehensive research conducted by the research group of the Social Research Centre of Šiauliai University (group manager – prof. dr. J. Ruškus) commissioned by the Ministry of Education and Science. The object of the research is a psychosocial portrait of the disabled students of Lithuanian higher educational institutions operationalized through school-related experiences, motivation for studies and inner resources. The empiric research presented in the article was aimed at responding to the following questions: what nature of social educational experiences during the school period have the disabled students? What are the motives of the disabled students for studying in the higher educational institution and for choosing a specific higher educational institution? What inner resources are characteristic to the disabled students of Lithuanian higher educational institutions and how strong are these inner resources

Student with a disability in Lithuania : the social and educational profile

Straipsnyje analizuojamas negalių turinčių asmenų studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose socioedukacinis demografinis portretas. Buvo keltas tyrimo klausimas: kiek neįgalių asmenų studijuoja aukštosiose mokyklose, kokiomis savybėmis jie pasižymi (pagal mokyklas, pagal studijų programas, pagal sutrikimus ir pan.)? Išsamiai pristatoma atlikto tyrimo metodologija ir tyrimo rezultatai. Analizuojamos besimokančių neįgaliųjų studijos Lietuvoje ir užsienyje (situacija, tyrimai ir tendencijos), akcentuojama neįgalių studentų registravimo ir apskaitos problematika, pristatomas studentų, turinčių negalę, demografinis profilis pagal tris demografinių kintamųjų grupes (bazinė demografinė neįgalaus studento charakteristika, negalės demografinė charakteristika ir socioedukacinė neįgalių studentų demografinė charakteristika). Tokiu būdu tyrime buvo ne tik atsakyta į klausimą, kiek neįgalių studentų studijuoja, tačiau ir identifikuotos jų socialinė, edukacinė bei demografinė charakteristikos.The article deals with socio-educational demographic portrait of people with disabilities studying at Lithuanian higher education schools. The following question has been raised: How many disabled people study at higher education schools, what features they are characterized by (according to schools, study programmes, disorders, etc.)? Study methodology and results are presented properly. Studies of disabled students in Lithuania and abroad (situation, research and trends) are analysed, issues relating to recording and accounting of students with disabilities are emphasized, demographic profile of students with disabilities under three groups of demographic variables is presented (basic demographic characteristics of student with disabilities, demographic characteristics of disability and socio-educational demographic characteristics of students with disabilities). Thus, the study has not only given the answer to the question of how many disabled students study, but has also identified their social, educational and demographic characteristics

A student with a disability in Lithuania: the social and education profile

Straipsnyje analizuojamas negalių turinčių asmenų studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose socioedukacinis demografinis portretas. Buvo keltas tyrimo klausimas: kiek neįgalių asmenų studijuoja aukštosiose mokyklose, kokiomis savybėmis jie pasižymi (pagal mokyklas, pagal studijų programas, pagal sutrikimus ir pan.)? Išsamiai pristatoma atlikto tyrimo metodologija ir tyrimo rezultatai. Analizuojamos besimokančių neįgaliųjų studijos Lietuvoje ir užsienyje (situacija, tyrimai ir tendencijos), akcentuojama neįgalių studentų registravimo ir apskaitos problematika, pristatomas studentų, turinčių negalę, demografinis profilis pagal tris demografinių kintamųjų grupes (bazinė demografinė neįgalaus studento charakteristika, negalės demografinė charakteristika ir socioedukacinė neįgalių studentų demografinė charakteristika). Tokiu būdu tyrime buvo ne tik atsakyta į klausimą, kiek neįgalių studentų studijuoja, tačiau ir identifikuotos jų socialinė, edukacinė bei demografinė charakteristikosAt the request of the Lithuanian Ministry of Education and Science for the first time in Lithuania research at a national level was carried out during the academic year 2005-2006. The purpose of the research was to answer the following questions: How many students with a disability are currently studying in higher education institutions? What are the psychological characteristics of students with a disability? In Lithuania, as in other counties, we are faced with the problem of an absence of statistical data about students with a disability in higher education institutions. There is no data base or unified data collection system at the national level. Data is collected by the Statistics Department, Lithuanian Association of Higher Education Institutions to Organize Admissions (LAHEI OA), researchers, the Lithuanian Students Union and higher education institutions themselves. However, the collection of data and accordingly information about persons with a disability remains rather limited, segmented and non-systematized. There is a shortage of explicit data about the students with a disability, the type of disability and their needs; there is no institutional policy, strategy or services to support students with disabilities. As there is no systematized data base in Lithuania and the general sample of students with a disability is unknown, all higher education institutions in Lithuania were approached.[...]Šiaulių universiteta

Psychosocial Portrait of Students with Disabilities: School Experiences, Motivation of Studies and Internal Resources

Straipsnyje pristatomas LR švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų mokslinio centro mokslinės grupės (vadovas - prof. dr. J.Ruškus) atlikto kompleksinio taikomojo tyrimo fragmentas. Šio tyrimo objektas - Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių neįgalių studentų psichosocialinis portretas operacionalizuojamas per mokyklines patirtis, studijų motyvaciją ir vidinius resursus. Straipsnyje pristatomu empiriniu tyrimu siekta atsakyti į šiuos probleminius klausimus: kokio pobūdžio mokyklinio laikotarpio socialines- edukacines patirtis turi neįgalūs studentai? Kokie yra neįgalių studentų studijavimo aukštojoje mokykloje ir konkrečios aukštosios mokyklos pasirinkimo motyvai? Kokie ir kiek stiprūs vidiniai resursai būdingi Lietuvos aukštųjų mokyklų neįgaliems studentams?Research aim: to reveal the psychosocial portrait of students with disabilities from the aspect of their school experiences, motivation of studies, and internal resources. Research subject: school experiences, motivation of studies, and internal resources of university students with disabilities. [...]Šiaulių universiteta

Aukštasis mokslas ir studentai, turintys negalę : būklės ir galimybių tyrimas : mokslo studija

Bibliogr. išnašoseMokslo studija „Aukštasis mokslas ir turintys negalių studentai. Būklės ir galimybių tyrimas“ parengta pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu 2005–2006 metais atlikto tyrimo „Veiksniai, darantys poveikį asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, studijoms aukštosiose mokyklose“ ataskaitą. Tyrimą atliko Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų mokslinis centras bendradarbiavimas su Šiaulių universiteto Socialinės pedagogikos ir psichologijos bei Vadybos katedromis. Knygoje analizuojama negalę turinčių asmenų studijų lietuvos aukštosiose mokyklose būklė ir plėtotės galimybės socialinio dalyvavimo aspektu. Buvo kelti tokie tyrimo klausimai: kiek neįgalių asmenų studijuoja aukštosiose mokyklose (pagal mokyklas, pagal studijų programas, pagal sutrikimus)? Kokie aukštosios mokyklos ir studijų programos pasirinkimo motyvai? Kokie veiksniai skatina ar trukdo studijuoti aukštojoje mokykloje? Kokios tų asmenų įsidarbinimo perspektyvos? Knygoje pateikiama užsienio šalių patirtis plėtojant neįgaliųjų dalyvavimą aukštosiose mokyklose, išsamiai pristatoma atlikto tyrimo metodologija ir tyrimo rezultataiŠiaulių universiteta