Changing Tendencies of Patients with Electrical Burns in Lithuania from 2016 to 2020

Background. Electrical injuries are not common, however these injuries are severe. The burns cause damage for both superficial and deep layers of skin, as well as deeper tissues, and can lead to necrosis. Morbidity and mortality from electrical injuries are quite high and have physical and psychological consequences. Epidemiological analysis of electrical burns helps to understand patterns of these devastating injuries and to plan further treatment strategies. The objective of the study is to evaluate the number of patients affected by electrical injuries in Lithuania from 2016 to 2020. Methods. Data for the study were used from the Health Information Center of the Institute of Hygiene, calculated from the information system SVEIDRA of the State Health Insurance Fund under the Ministry of Health of Lithuania. Statistical analysis of the data was performed using IBM SPSS statistics 23.0 software. Using the Mann-Whitney criterion, a comparison was made between the percentage distributions of electrical injuries during the study period. Results. During five years (2016–2020), 355 peop­le in total, 85 of them children, were affected by electrical injuries. Men were more likely to suffer from electric injuries. 80.4 percent males were affected and 19.6 percent females. Overall, electrical injuries decreased by 8.45 percent. The number of electrical injuries decreased by 3.66% in the children group and 4.79% in the adult group. Conclusions. After reviewing the research data, it can be concluded that from 2016 to 2020, there was decreased tendency of electrical injuries in Lithuania by 15.3% among children and by 6.29% among adults. Men were more likely to experience electrical injuries. Ongoing prevention strategies and measures in society and raising social awareness are key factors in reducing electrical injuries

Laivelio lūžio rekonstrukcija šonkaulio autotransplantatu: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Objective. To evaluate the results of scaphoid bone proximal pole reconstruction with rib osteochondral autograft due to comminuted scaphoid fracture. Material and methods. We present a clinical case of fragmented scaphoid bone proximal pole fracture reconstruction by rib osteochondral autograft. The modified wrist function score of Green and O’Brien and Quick Disabilities of the Arm, Shoulder and Hand (QuickDASH) outcome measuring scales were used for clinical evaluation before and 6 months after the reconstruction. Additio­nally, a literature review was conducted for case reports and previous literature reviews describing scaphoid bone proximal pole fracture surgical treatment. Medline (PubMed), ScienceDirect and UpToDate databases were used. Results. Conventional treatment methods for the treatment of comminuted proximal pole scaphoid bone fractures are often inappropriate due to technical issues or potential adverse outcomes. In these cases, reconstruction with rib autograft is possible. The study patient’s modified wrist function score of Green and O’Brien increased from 75 to 95 points out of 100 at 6 months postoperatively, and the Quick Disabilities of the Arm, Shoulder and Hand (QuickDASH) score decreased from 13.64 to 4.55 points. The results of this technique have been investigated in several studies (Sandow, 1998, 2001; Veitch et al., 2007). All subjects (22, 47 and 14 patients, respectively), except one, experienced improvement of wrist function – enhanced wrist movement, grip strength, reduced pain and restored wrist function to the pre-injury performance level. Conclusions. Scaphoid bone proximal pole fragmented fracture reconstruction with osteochondrial rib autograft achieves favorable recovery of wrist function and avoids complications or unfavorable functional consequences of alternative surgical procedures.Tikslas. Įvertinti laivelio proksimalinio poliaus rekonstrukcijos šonkaulio osteochondriniu autotransplantatu rezultatus, gydant skeveldrinį lūžį. Tyrimo metodai. Pateikiamas laivelio proksimalinio poliaus skeveldrinio lūžio rekonstrukcijos šonkaulio osteochondriniu autotransplantatu klinikinis atvejis. Klinikiniam paciento įvertinimui prieš operaciją ir praėjus 6 mėn. po atliktos rekonstrukcijos pasitelktas modifikuotas Greeno ir O’Brieno riešo funkcijos balas ir Quick Disabilities of the Arm, Shoulder and Hand (QuickDASH) vertinimo skalė. Taip pat, naudojantis Medline (PubMed), ScienceDirect ir UpToDate duomenų bazėmis, atlikta mokslinės literatūros apžvalga, apimanti laivelio proksimalinio poliaus lūžių chirurginio gydymo metodus ir galimybes. Rezultatai. Esant laivelio proksimalinio poliaus lūžiams, ypač skeveldrinio pobūdžio, tradiciniai gydymo metodai dėl techninių atlikimo principų ar numatomų nepalankių išeičių dažnai yra netinkami. Minėtais atvejais galima rekonstrukcija šonkaulio osteochondriniu autotransplantatu. Tirtam pacientui nustatytas modifikuotas Greeno ir O’Brieno riešo funkcijos balas, praėjus 6 mėn. po rekonstrukcinės operacijos, padidėjo nuo 75 iki 95 balų iš 100, o taikant Quick Disabilities of the Arm, Shoulder and Hand (QuickDASH) apskaičiuotas balas sumažėjo nuo 13,64 iki 4,55 balų. Minimų metodikų išeitys atskleidžiamos ir keliuose užsienio tyrimuose (Sandow, 1998, 2001; Veitch et al., 2007). Šių tyrimų duomenimis, atlikus laivelio rekonstrukciją osteochondriniu šonkaulio autotransplantatu, visų tiriamųjų (atitinkamai 22, 47 ir 14 pacientų), išskyrus vieną pacientą, judesio amplitudė ir sugriebimo jėga padidėjo, sumažėjo skausmas, tiriamieji atgavo prieš traumą buvusį darbingumą. Išvados. Atliekant laivelio proksimalinio poliaus skeveldrinio lūžio rekonstrukciją, kai kaulinio audinio defektas atkuriamas osteochondriniu šonkaulio autotransplantatu, pasiekiama palankių riešo funkcijos atkūrimo rezultatų, išvengiama alternatyvioms chirurginėms procedūroms būdingų komplikacijų ar nepalankių funkcinių padarinių

Nudegimų gydymas pasireiškus bakteriemijai

Kristina Vostrugina, Daiva Gudavičienė, Rytis RimdeikaKauno medicinos universiteto klinikųPlastinės chirurgijos ir nudegimų skyrius,Eivenių g. 2, LT-50009 KaunasEl paštas: [email protected] Tikslas Ištirti 1999–2003 m. Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus ligonių, kuriems patvirtinta bakteriemija, gydymo aspektus. Ligoniai ir metodai Atlikta retrospektyvi 82 nudegusių ligonių, kuriems patvirtinta bakteriemija, ligos istorijų analizė. Vertintas pacientų amžius, nudegimą sukėlę veiksniai, nudegimo plotas, kvėpavimo takų nudegimas. Analizuota, kokiam skaičiui pacientų reikėjo kateterizuoti centrines venas, prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos, enterinio ar parenterinio maitinimo, kokių radosi komplikacijų, kokie mikroorganizmai išaugo žaizdų pasėliuose ir toks jų sutapimas su kraujo pasėlių duomenimis, nagrinėti antibiotikų terapijos aspektai. Rezultatai Pacientų, kuriems patvirtinta bakteriemija, vidutinis amžius buvo 50 metų, standartinis nuokrypis – 16. Vyravo nudegimai liepsna (82%) ir skysčiais (8,5%). Vidutinis nudegusio kūno paviršiaus plotas buvo 29%, standartinis nuokrypis – 19. Centrines venas reikėjo kateterizuoti 78% pacientų. Dirbtinės plaučių ventiliacijos prireikė 13% pacientų. Enterinis maitinimas skirtas 48% pacientų, parenteriniu būdu maitinta 90% ligonių. Pneumonija nustatyta 29% pacientų, kardiovaskulinis nepakankamumas – 15%, dauginis organų funkcijos nepakankamumas – 13%, inkstų funkcijos nepakankamumas – 7% ligonių. Visais atvejais sutapo žaizdos ir kraujo pasėlių duomenys, kai iš kraujo išaugo Pseudomonas aeruginosa, 87% – kai išaugo meticilinui atsparus Staphylococcus aureus ir 74% – kai išaugo meticilinui jautrus S. aureus. Antibiotikais gydyta 80 ligonių, dažniausiai penicilinu, gentamicinu ir vankomicinu. Išvados Bakteriemija dažnai nustatoma didelius plotus nudegusiems ligoniams, kuriems tenka kateterizuoti centrines venas, skirti parenterinį maitinimą. Dažniausiai iš kraujo mėginių išauga tie mikroorganizmai, kurie auga žaizdų pasėliuose. Reikšminiai žodžiai: nudegimai, bakteriemija, antibiotikų terapija Treatment of burned patients with diagnosed bacteremia Kristina Vostrugina, Daiva Gudavičienė, Rytis RimdeikaKaunas University of Medicine Hospital,Department of Plastic Surgery and Burns,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: [email protected] Objective The aim of the study was to investigate the aspects of treatment of burned patients with confirmed bacteremia treated at Kaunas University of Medicine Hospital Department of Plastic Surgery and Burns during 1999–2003. Patients and methods A retrospective analysis of case histories of 82 burned patients with confirmed bacteremia was performed. The evaluated factors included the patients’ age, factors that caused the burns, the burned area, and burns of the airways. We also analyzed how many patients required catheterization of the central veins, artificial pulmonary ventilation, enteral or parenteral feeding, and complications, as well as what microorganisms grew in wound crops, how many cases corresponded to the blood crop findings, and the aspects of antibiotic therapy. Results Mean age of patients with confirmed bacteremia was 50 years, standard deviation (SD) – 16. Flame burns (82%) and scalds (8.5%) predominated. Mean burned body surface area was 29%, SD – 19. 78% of patients required catheterization of central veins, and 13% – artificial pulmonary ventilation. 48% of patients were fed enterally, and 90% – parenterally. 29% of patients had pneumonia, 15% – cardiovascular insufficiency, 13% – multiple organ failure, and 7% – renal failure. The coincidence of the findings of wound and blood crops was 100% in cases of Pseudomonas aueruginosa growth, 87% – in cases of methicillin-resistant Staphylococcus aureus growth, and 74% – in cases of methicillin-sensitive Staphylococcus aureus growth. 80 patients received antibiotics, mostly penicillin, gentamicin, and vancomycin. Conclusions Bacteremia was very common among extensively burned patients requiring catheterization of the central veins and parenteral feeding. In most cases, microorganisms that grew in wound crops also grew in blood samples. Key words: burns, bacteremia, antibiotic therap

Trofinių opų paruošimas hidrokoloidiniais tvarsčiais odos persodinimo operacijai

Vytautas Jankūnas, Rytis Rimdeika, Loreta PilipaitytėKauno medicinos universiteto klinikosPlastinės chirurgijos ir nudegimų skyriusEivenių g. 2, LT-3007 KaunasEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Įvairios kilmės kojų opos sukelia negalią iki 1% planetos gyventojų. Pagrindinės šių opų priežastys – kojų venų patologija, arterijų ligos ir cukrinis diabetas. Lėtinių opų gydomosiomis priemonėmis siekiama trijų tikslų: šalinti ligą sukėlusią priežastį, simptomiškai gydyti žaizdą ir gerinti ligonio gyvenimo kokybę. Nepaisant šiuolaikiško gydymo, kojų trofinės opos gyja ilgai, gydymas kainuoja labai brangiai. Tyrimus Lietuvoje atlikę autoriai nustatė, kad mūsų šalyje ligoniai per metus opų gydymui išleidžia nuo 500 iki 2000 litų asmeninių pinigų. Tai gana didelė suma vyresnio amžiaus ligoniams, kadangi daugelio jų pajamos nesiekia ir 500 litų. Konservatyviam gydymui naudojamų medikamentų ir kitų priemonių gausa dar kartą parodo, kad nėra aiškios ir patvirtintos trofininių opų konservatyvaus gydymo taktikos. Lietuvoje pasitaiko ligonių, kurių opos labai užleistos, t. y. didelės, infekuotos, nekrozės apimtais dugnais, gydyti jas konservatyviomis priemonėmis nesiseka ilgą laiką. Tokie ligoniai operuojami persodinant odos dalies transplantatą, kad pagerėtų jų gyvenimo kokybė. Todėl kyla klausimas – kuo reikėtų tvarstyti opas, kad kiek įmanoma greičiau paruoštume jas operacijai, kartu sumažintume ligonio skausmus ir racionaliai panaudotume gydymui skirtas lėšas? Ligoniai ir metodai Siekdami įsitikinti, ar veiksmingas hidrokoloidinis tvarstis ruošiant opas operacijai, išnagrinėjome 2001–2003 m. operuotų KMUK Chirurgijos klinikos Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje ligonių, kuriems buvo didelės trofinės kojų opos (50 cm2 ir didesnės), ligos istorijų duomenis. Visiems opos iki operacijos tvarstytos hidrokoloidiniais tvarsčiais. Jei išrašant ligonį iš stacionaro likęs nesiepitelizavęs opos plotas buvo didesnis nei 5 cm2, laikyta, kad dalis transplantato neprigijo. Rezultatai Prospektyvaus tyrimo duomenimis, 34,69% (17) opų rasta S. aureus, 18,38% (9) P. aeruginosa, 10,20% (5) – kitų mikroorganizmų, 10,20% (5) opų pasėliuose patogenų neišauginta ir 26,53% (13) opų užterštumas netirtas. Vertindami tyrimo rezultatus nustatėme, kad 29 (59,18%) ligonių autodermotransplantatas visiškai prigijo, dalis transplantato neprigijo 20 (40,82%) ligonių. Kad visiškai neprigytų odos transplantatas, nepasitaikė. Išvados Hidrokoloidiniais Granuflex tvarsčiais ambulatoriškai galima paruošti opas, kad sėkmingai atliktume autodermoplastiką. Mūsų stebėjimų duomenimis, hidrokoloidiniais tvarsčiais galima tvarstyti netgi bakterijomis užterštas žaizdas. Prasminai žodžiai: hidrokoloidiniai tvarsčiai, kojų opos, odos persodinimas Hydrocolloid dressings in the preparation of chronic ulcers to the skin grafting Vytautas Jankūnas, Rytis Rimdeika, Loreta Pilipaitytė Background / objective Up to 1% of the whole population suffer from leg ulcers, where the main etiology is the pathology of leg veins, arterial diseases and diabetes. Treatment of chronic ulcers is pointed towards etiopatological treatment, symptomatic treatment of the ulcer and to a better quality of life of the patients. Despite the modern ways of treatment, the curing of leg ulcers still remains a long and extremely expensive process. The authors who have made researches in Lithuania have established that the patients spend from 500 to 2000 litas of personal money per year for the treatment of their leg ulcers in our country. It is quite a big sum for the elderly patients, because in most cases their income does not exceed 500 litas per month. The abundance of means of conservative treatment shows again that there is no clear and confirmed treatment of trophical leg ulcers. Part of the ulcers in Lithuania appear to be neglected, big, with necrosis at the bottom and infected and thus extremely hard to treat by conservative methods. These patients are operated on by transplanting a part skin thickness skin graft to improve their quality of life. Therefore a question arises: what should these ulcers be dressed with to prepare them for surgical treatment as soon as possible, alongside with decreasing the pain and ensuring an efficient use of money for the treatment? Patients and methods We have analyzed data on the patients operated on at KMUH Department of Plastic Surgery and Burns during the period 2001–2003 with leg ulcers larger than 50 cm2 to make sure that the hydrocolloid dressing was effective. If the square of the ulcer still remained more than 5 cm2 upon releasing the patient from the hospital, it was considered that part of the graft was not taken. Results During prospective studies, in the ulcers we have found: Staphylococcus aureus in 34.69% (17) , Pseudomonas aeruginosa in 18,38% (9), other microorganisms in 10,20% (5); in 10,20% (5) there were no pathogenic microorganisms, and 26.53% (13) of the patients were not examined. When estimating the results of the study we have found that the graft was fully taken in 29 (59.18%) cases and part of the graft was not taken in 20 (40.82%) cases. There was no full rejection of the graft. Conclusions We have arrived to the conclusion that it is possible to prepare an ulcer for surgical treatment with Granuflex in out-patient department. Our experience shows that hydrocolloid dressing can be used even in germ-impured ulcers. Keywords: hydrocolloid dressing, leg ulcer, skin graftin

Jatrogeninis trečio laipsnio krūties nušalimas: klinikinis atvejis

Iatrogenic frostbite injuries are extremely rare in medical practice. According to the latest publications only one iatrogenic frostbite injury of the breast was stated which did not require surgical intervention. We are presenting deep III° frostbite injury of the breast managed conservatively and surgically. This clinical case reports 29 year old breastfeeding patient sustained mastitis symptoms and applied ice packs on her left breast and fell asleep. In two days the patient was admitted to Hospital of Lithuanian University of Health Sciences “Kauno Klinikos” complaining of left breast pain, redness, edema and fever. During the examination erythema, edema and superficial wounds with necrotic tissue were observed on the lower quadrants of the breast. Early stage treatment consisted of daily antiseptic wound dressings and delayed debridement of obviously necrotic tissue. The wound healing was complicated by breast milk secretion to the wound bed. On the 30th day after injury delayed surgery was performed, some of the milk ducts were ligated and the soft tissue defect was covered by surgery. Post-operative period was complicated with Pseudomonas Aeruginosa wound infection. However, adequate antimicrobial therapy coped with wound infection. This clinical case report presents successful treatment of the deep frostbite injury of the breast in breastfeed­ing patient using delayed debridement and wound plasty.Jatrogeniniai nušalimai yra ypač reti medicinos praktikoje. Remiantis pasaulinės literatūros duomenimis, yra užfiksuotas tik vienas konservatyviai gydytas jatrogeninio krūties nušalimo atvejis. Mūsų pristatomas atvejis – gilus III laipsnio krūties nu­šalimas, kuriam gydyti prireikė ir operacijos. Šiame pranešime aprašoma dvidešimt devynerių metų žindančios pacientės patirtis, kai dėl mastito moteris dėjo ant krūties ledo paketą ir užmigo. Po dviejų dienų ji kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas dėl krūties skausmo, paraudimo, patinimo ir karščiavimo. Apžiūrint kairioji krūtis buvo kieta, edemiška, paraudusi visame plote, žaizdos apatiniuose kvadrantuose su negyvybingų audinių ploteliais. Ankstyvuoju gydymo laikotarpiu buvo pasirinkta konservatyvi taktika, žaizdos tvarstytos antiseptiku suvilgytais tvarsčiais, išryškėjus negy­vybingų audinių ribai, tie audiniai buvo šalinami etapais. Žaizdos gijimą sunkino pieno skyrimasis į žaizdos dugną. Vėliau ope­racijos metu pieno latakai buvo persiūti, o susidaręs defektas padengtas atliekant odos ir poodžio plastiką. Eigą po operacijos komplikavo P. aeruginosa žaizdos infekcija, tačiau paskyrus tikslinę antibiotikų terapiją žaizdos infekcijos požymiai atslūgo, žaizda sugijo. Šiame klinikinio atvejo pranešime aprašomas sėkmingas gilaus krūties nušalimo su minkštųjų audinių defektu gydymas pasitelkiant konservatyvias priemones bei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos metodus

Epidemiologinė lyginamoji LSMU ligoninėje Kauno klinikose gydytų nudegimų analizė: 2003–2005 m. vs. 2013–2015 m.

Background and objectives Burns are one of the most severe traumas, which traumatism has been changing over the past decades, globally and nationally. In LUHS hospital Kaunas Clinics, a study which analyses latest tendencies in burn epidemiology has not been conducted. Since 1972 LUHS Hospital Burns Center has been a national severe burns treatment center, thus our study data well represents national burns statistics. Our study aim was to analyze and compare data about burned patients who were admitted to Plastic and Reconstructive Surgery and Burns Department in LUHS Hospital Kaunas Clinics during two periods: 2003–2005 and 2013–2015. Methods This was a retrospective study. Patients from two comparison groups: treated in 2003–2005 and during 2013–2015 were divided according to age, gender, burn etiology, depth, degree, localization, hospitalization stay, surgery time (early surgery <7 days post burn/ delayed surgery >7 days post-burn). Overall data from 757 burn patients admitted during both periods were collected and analyzed. Results Statistically significantly more men suffered from burn injuries during the both periods (66.3% men, 33,7 % women). A statistically significant correlation between burn mechanism and gender was found: men are more likely to be burned by flame, women by scald. The most common burn localizations were arm, legs and head/neck/face regions. During the second period statistically significantly less arm, stomach/waist and leg region burns occurred. Flame was the most common burn cause in both periods. Hospital stay during the second period was statistically significantly shorter (26 days vs. 24 days). Deep burn number statistically significantly decreased from 79.5% to 49.3%. When comparing burn surgery tactics more early burn necrectomies (135 vs. 165) were performed sooner after the trauma (10 vs. 8 days) in 2013–2015. Conclusions Our study results match worldwide burns epidemiologic and treatment tendencies: less deep burns occur (79.5% during first period, 49.3% during the second period, p<0.05), hospital stay is getting shorter (26 days during first period and 24 days during the second, p<0.05). During 2013–2015, more early burn surgeries were performed (135 surgeries during first period vs. 165 during the second, p<0.05), which matches the worldwide burns treatment guideline. Epidemiological data from our study could help understand changes in burn injuries and to improve burn prevention strategies.Tyrimo tikslas ir uždaviniaiNudegimai – viena iš sunkiausių traumų. Pastaraisiais dešimtmečiais nudegimų traumatizmas keičiasi tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) iki šiol nebuvo atliktas tyrimas, kuris nagrinėtų naujausius nudegimų epidemiologinius duomenis ir pokyčius. Nuo 1972 m. LSMU KK Nudegimų centras yra pagrindinis nudegimų gydymo padalinys Lietuvoje ir vienintelis centras, kuriame gydomi suaugusiųjų dideli nudegimai, todėl gydomų pacientų grupė gerai reprezentuoja situaciją šalyje. Mūsų tyrimo tikslas buvo ištirti ir palyginti nudegusių pacientų, gydytų LSMUL KK 2003–2005 m. ir 2013–2015 m., demografinius duomenis, nustatyti traumatizmo ir gydymo pokyčius.MetodaiAtlikta retrospektyvioji analizė. Surinkti duomenys suskirstyti į dvi grupes: 1 grupė apima nudegimus, įvykusius 2003–2005 m., 2 grupė – 2013–2015 metais. Asmenys suskirstyti pagal amžių, lytį, nudegimo etiologiją, gylį, laipsnį, lokalizaciją, hospitalizacijos trukmę, operacijos laiką: ankstyva operacija (≤7 d. po nudegimo) ir vėlyva operacija (>7 d. po nudegimo).Tyrimo rezultataiIš viso išanalizuoti 757 nudegę pacientai. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau nudegimus patiria vidutinio amžiaus vyrai (66,3 % vyrų, 33,7 % moterų). Rasta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir nudegimo mechanizmo: vyrai dažniau nusidegina liepsna, o moterys – karštu vandeniu. Dažniausios nudegimų lokalizacijų grupės: rankos, kojos ir galva, kaklas ir veidas, dažniausia etiologija – liepsna. Statistiškai reikšmingai sutrumpėjo nudegusio paciento hospitalizacijos trukmė (nuo 26 iki 24 dienų), sumažėjo gilių nudegimų (nuo 79,5 % iki 49,3 %). Lyginant operacinę taktiką abiem laikotarpiais, 2013–2015 m. statistiškai reikšmingai daugiau atlikta ankstyvųjų nekrektomijų ir operacijos laikas po nudegimo sutrumpėjo (nuo 10 iki 8 dienų).IšvadosMūsų tyrimo rezultatai sutampa su pasaulinėmis nudegimų epidemiologinėmis ir gydymo tendencijomis: gilių nudegimų mažėja (79,5 % pirmuoju laikotarpiu ir 49,3 % antruoju laikotarpiu), hospitalizacijos laikas trumpėja (nuo 26 iki 24 dienų). Antruoju laikotarpiu išryškėjo operacinė taktika atlikti ankstesnes nudegimo operacijas (44,9 % visų atliktų operacijų pirmuoju ir 60,4 % antruoju laikotarpiu, p<0,05), kuri sutampa su pasaulinėmis nudegimų gydymo gairėmis. Epidemiologiniai tyrimo duomenys gali padėti atskleisti nudegimo traumos pokyčius ir sudaryti tikslesnes nudegimų prevencijos programas

Alternatyvūs nekrektomijos metodai gydant gilius dalies odos storio dilbių ir plaštakų nudegimus

Treatment of forearm and hand burns is distinguished for specificity. Anatomically-important and delicate structures fit into a relatively limited space, coated with skin without a thick subcutaneous layer. Hand and forearm burned area tissue surgical debridement is technically difficult, too aggressive to the remaining healthy dermis and reduces the chance of burn wound self epithelisation. Surgical necrectomy can lead to serious complications, therefore it should be done delicately or alternative debridement method should be chosen. According to scientific data, a sterling and selective removal of non-viable tissue leads to faster wound epithelization, reduces the risk of scarring and induces a better functional recovery. Article observes advantages of mechanical, autolytic, enzymatic necrectomy methods for the treatment of deep partial thickness hand and forearm burns.Gydant dilbio ir plaštakos nudegimus būtina atsižvelgti į rankos anatomijos ypatybes – svarbios ir subtilios struktūros čia yra palyginti mažoje ribotoje erdvėje ir jas dengia oda be storo poodinio sluoksnio. Chirurginis dilbio ir plaštakos srities nudegusių audinių šalinimas yra techniškai sunkus, pernelyg agresyvus likusių sveikų audinių atžvilgiu, nes dar labiau sumažėja nudegimo savaiminės epitelizacijos tikimybė. Chirurginė nekrektomija gali sukelti sunkių komplikacijų, todėl turėtų būti atliekama ypač atsargiai arba parenkamas alternatyvus nekrozės šalinimo metodas. Mokslinės literatūros duomenimis, ankstyvas, visavertis ir selektyvus negyvybingų audinių pašalinimas lemia greitesnę žaizdų epitelizaciją, sumažina randėjimo riziką, turi įtakos geresniam funkcijų atsitaisymui. Straipsnyje pateikiama mechaninės, autolitinės, fermentinės nekrektomijos metodų apžvalga gydant gilius dalies odos storio dilbių ir plaštakų nudegimu

Racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmo įtaka Staphylocoscus aureus atsparumo antibiotikams kitimui

Racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmo įtaka Staphylococcus aureus atsparumo antibiotikams kitimui Rokas Bagdonas1, Algimantas Tamelis2, Rytis Rimdeika2, Mindaugas Kiudelis2, Vytautas Jankūnas21 Klaipėdos universitetas,H. Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda2 Kauno medicinos universiteto klinikųChirurgijos klinika,Mickevičiaus g. 9, LT-44307 KaunasEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Didžiausia nudegimų chirurgijos problema yra infekcija, nuo kurios miršta daugiau kaip 50% visų nudegusių pacientų. Nudegimų žaizda greitai infekuojasi, kadangi žaizdos aplinka yra ideali mikroorganizmams tarpti. Darbo tikslas – įvertinti racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmo įtaką S. aureus mikroorganizmų atsparumo antibiotikams kitimui. Ligoniai ir metodai 2001 m. įdiegtas racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmas Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje. Remdamiesi KMUK Mikrobiologijos laboratorijos kompiuterine duomenų baze atlikę perspektyviąją analizę, ištyrėme Staphylococcus aureus atsparumo antibakteriniams vaistams dažnį 2001–2002 metais. Analizuodami retrospektyviąją 2000 m. ir perspektyviąją 2001–2002 m. grupes lyginome, kaip šiose grupėse pakito Staphylococcus aureus atsparumo ciprofloksacinui, gentamicinui, eritromicinui, fucidinui, klindamicinui, oksacilinui, penicilinui, rifampicinui, tetraciklinui ir vankomicinui dažnis. Rezultatai Įdiegus racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmą į klinikinę praktiką, S. aureus bendras atsparumas antibiotikams nereikšmingai sumažėjo. Statistiškai reikšmingai sumažėjo S. aureus atsparumas eritromicinui ir penicilinui. Išvados Racionalaus antimikrobinių vaistų vartojimo algoritmas leidžia kontroliuoti ir sumažinti S. aureus atsparumą antimikrobiniams vaistams. Įdiegus algoritmą į klinikinę praktiką, statistiškai reikšmingai sumažėjo S. aureus atsparumas penicilinui ir eritromicinui. Reikšminiai žodžiai: Stapylococcus aureus atsparumas antibiotikams, racionali antibiotikoterapija Rational application algorithm of antibacterial drugs to staphylococcus aureus resistance Rokas Bagdonas1, Algimantas Tamelis2, Rytis Rimdeika2, Mindaugas Kiudelis2, Vytautas Jankūnas21 Klaipėda Universitety,H. Manto str. 84, LT-92294 Klaipėda, Lithuania2 Kaunas University of Medicine, Clinic of Surgery,Mickevičiaus str. 9, LT-44307 Kaunas, LithuaniaE-mail: [email protected] Background / objective The major challenge for burn team is infection which is known to cause over 50% of burn deaths. Burns become infected because the environment at the site of the wound is ideal for the propagation of the infecting organism. The aim of the study was to evaluate the rational application algorithm of antibacterial drugs to influence the S. aureus resistance changes to antibiotics. Patients and methods In 2001, the Rational Application Algorithm of antibacterial drugs was introduced into the Plastic Surgery and Burns Department. Performing the perspective analysis, we investigated Staphylococcus aureus resistance and its dynamics to antibacterial drugs using the computerized database of the Microbiology Laboratory in KMUH in 2001–2002. Analyzing a retrospective group (2000) and a perspective one (2001–2002) we compared changes of Staphylococcus aureus resistance to ciprofloxacin, gentamicin, erythromycin, fucidin, clindamycin, oxacillin, penicillin, rifampicin, tetracycline and vancomycin. Results S. aureus resistance to antibiotics decreased after introducing the Rational Application Algorithm of antibacterial drugs. The difference is statistically insignificant. The resistance of this microorganism decreased slightly to erythromycin and statistically significantly to penicillin. Conclusions The Rational Application Algorithm of antibacterial drugs allows to reduce and control S. aureus resistance to antibacterial drugs. S. aureus resistance to erythromycin and penicillin decreased statistically significant after introducing the Rational Application Algorithm of antibacterial drugs into clinical practice. Key words: Staphilococcus aureus resistance to antibiotics, racional antibioticotherap

Patogeninių mikroorganizmų identifikavimas elektronine nosimi

Rokas Bagdonas1, Rytis Rimdeika1, Algimantas Tamelis1, Mindaugas Kiudelis1, Andrius Olekas2, Daiva Senulienė2, Arūnas Šetkus21 Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009, Kaunas2 Puslaidininkių fizikos institutas,Goštauto g. 11, LT-01108 Vilnius*El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Atlikdami įprastinius mikrobiologinius tyrimus, atsakymą apie infekcijos sukėlėją paprastai gauname per 48–72 val. Tačiau neretai toks laiko tarpas yra per ilgas, todėl visi nauji infekcijos diagnostikos metodai, leidžiantys anksčiau nustatyti žaizdos infekciją, kelia itin didelį susidomėjimą ir yra labai perspektyvūs. Mūsų eksperimentuose elektronine nosimi buvo tiriami kvapai, susiję su patogeninių mikroorganizmų augimu maitinamojoje terpėje. Mikroorganizmai buvo paimti nuo žaizdas dengiančių tvarsčių. Eksperimentams buvo išskirti Acinetobacter, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus patogeniniai mikroorganizmai. Metodai Atlikta 313 matavimų su skirtingais mikroorganizmais, išsėtais skirtingose terpėse, sauso ir 100% oro drėgnio sąlygomis. Palyginti elektroninės nosies varžos kitimo parametrai tiriant Acinetobacter, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus patogeninius mikroorganizmus sauso (n-119) ir 100% santykinio oro drėgnio sąlygomis (n-194). Rezultatai Bendras ištirtų mėginių skaičius buvo 194, jį sudarė skirtingų mikroorganizmų testavimas elektronine nosimi, naudojant 100% santykinio drėgnio nešančiojo sintetinio oro srautą. Iš visų testų mėginiams naudojant Acinetobacter spp. atlikti 48 matavimai, Staphylococcus aureus – 20, Pseudomonas aeruginosa – 65 ir Escherichia coli – 61 matavimas. Bakterijų kvapų 2, 4, 6 ir 7-ojo jutiklių atsakas statistiškai reikšmingai skyrėsi. Kiekvienam atvaizdui, įskaitant ir signalų matavimą bei jų matematinį apdorojimą, suformuoti buvo sugaišta maždaug 30–40 minučių. Išvados Elektroninės nosies varžos kitimo parametrai, diagnozuojant Acinetobacter, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus patogeninius mikroorganizmus, reikšmingai skiriasi ir leidžia identifikuoti skirtingus mikroorganizmus. Elektroninė nosis gali būti tinkamas ankstyvesnio infekcijos diagnozės nustatymo metodas. Reikšminiai žodžiai: elektroninė nosis, dujų jutikliai, žaizdų patogeniniai mikroorganizmai, ankstyvoji diagnostika, neinvazinė diagnostika Identification of pathogenic microorganisms by electronic nose Rokas Bagdonas1, Rytis Rimdeika1, Algimantas Tamelis1, Mindaugas Kiudelis1, Andrius Olekas2, Daiva Senulienė2, Arūnas Šetkus21 Kaunas Medical University Hospital, Department of Surgery,Eivenių str. 2, LT-50009, Kaunas, Lithuania2 Semiconductor Physics Institute,Goštauto str. 11, LT-01108 Vilnius, Lithuania*E-mail: [email protected] Background / Objective Performing the routine microbiological assays the answer about infectious agent usually comes out in 48–72 hours. However, such a long time interval generally is too long and therefore all new diagnostic methods enabling earlier identification of wound infection generate great interest and are thought to be very promising. In our experiments with electronic nose we analysed odours related to growth of pathogenic microorganisms in nutrient medium. Microorganisms were taken from the wound dressing. For the experiments there were isolated Acinetobacter, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus pathogenic microorganisms. Methods There were 313 measurements performed with different microorganisms from different mediums under the conditions of dry air and 100% air humidity. A comparison of changing parameters in electronic nose resistance was made in studying Acinetobacter, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus pathogenic microorganisms under the conditions of dry air (n-119) and 100% air humidity (n-194). Results Overall there were 194 specimens analysed in which different microorganisms were tested with electronic nose using 100% relative humidity carrying the flow of synthetic air. From all the specimens 48 measurements were performed using Acinetobacter spp., 20 – Staphylococus aureus, 65 – Pseudomonas aeruginosa, and 61 measurement with Escherichia coli. The response of gas sensors 2, 4, 6 and 7 evoked by bacteria odours varied statistically significant. Composing each image took about 30–40 minutes including measuring and mathematical processing of signals. Conclusions The changing parameters of electronic nose resistance vary significantly in diagnosing Acinetobacter, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus pathogenic microorganisms and it enables to identify different microorganisms. Electronic nose may be an appropriate method for the earlier diagnostics of the infection. Keywords: electronic nose, gas sensors, pathogenic microorganisms of the wound, early diagnostics, noninvasive diagnostic

Epidemiology of burns in Lithuania during 1991–2004

The objective of this article is to overview and present the burn incidence and burn care in Lithuania. Materials and methods. In this study, data from the period of 1991–2004 were collected from the Lithuanian Department of Statistics, Department of Fire and Rescue, Lithuanian Health Information Center, State Patient Fund, health care institutions, burn care facilities. Results. In the 14-year period, 9459 persons per year (2.6/1000 population) in average sustained burn injuries. The majority of burned patients (74.8%) were adults and 25.2% were children; 21.5% of all burned patients were hospitalized (2013 inpatients per year). The number of hospitalizations per 100 000 individuals has decreased from 65.6 to 39.5, but it is still very high and worrying. Among all the patients admitted to hospitals, 67% were males and 33% females, with a male-to-female ratio of 2:1. The length of hospitalization decreased from 16.2 to 12.7 days. The number of fire-related deaths for the 14-year period was 289 deaths per year (8 per 100 000 persons). The number of deaths among inpatients was 63.6 deaths per year, the age being an important factor in mortality rates. Although the mortality of inpatients has increased in recent years, the mortality in the age group up to 14 years has decreased to 0. Children made up 24.6%of burn patients; among those admitted to hospital, they accounted for 41.1%. Mortality rates for males and females were almost the same. Conclusions. The number of burns is decreasing. The hospitalization rate and hospitalization time are becoming shorter. In the last few years, patients suffer from more severe burns, while children sustain more severe burns requiring hospitalization. Children and working-age persons make up 91.9% of hospitalized burn patients. Number of deaths in fire accidents is increasing