Fizinė, verbalinė ir netiesioginė agresija: skirtumai tarp lyčių

Gender differences regarding aggressive behaviour were investigated in 154 school children three age cohorts: 8-9, 11-12, 13-14-year-olds through peer rating technique DIAS (Lagerspetz, Björkqvist, 1992, Björkqvist, Österman, Kaukiainen, 1992).The principal finding was that girls made greater use of indirect means of aggression, whereas the boys tended to employ direct means of physical and verbal aggression. Indirect aggressive strategies were not fully developed among the 8-9 boys and girls, but they were already prominent among the 11-12 boys and girls, and much more developed among the 13-14 years-old girls.Buvo tirti agresyvaus elgesio lyčių skirtumai 154 moksleivių imtyje, sudarytoje iš trijų kohortų:  8-9, 11-12, 13-14 metų. Naudota draugų vertinimo technika DIAS (Lagerspetz, Björkqvist, 1992, Björkqvist, Österman, Kaukiainen, 1992). Esminiai rezultatai parodė, jog mergaitės linkusios naudoti netiesioginės agresijos būdus, tuo tarpu berniukai dažniau rinkosi tiesioginės agresijos, tiek fizinės, tiek verbalinės, būdus. Netiesioginės agresijos strategijos nebuvo pilnai susiformavusios 8-9 metų mergaičių ir berniukų grupėje, tačiau jau pastebimos 11-12 metų grupėje, o tarp 13-14 metų mergaičių ir berniukų jau daug geriau išsivysčiusios

Agresyvaus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų elgesio raidos ypatumai

Findings from several studies are suggesting that the most of the growth of aggression occurs in the very young age and in adolescence. However,it is very little known about the gender differences in the growth and decrease of aggressive behaviour in middle childhood. Besides, most studines concerning development of aggressive behaviour have been carried out in Western cultures. Understanding the development of aggressive behaviour in childhood and adolescence in such East-European country as Lithuania presents a significant scientific and practical interest. T his study assessed gender differences in the development of aggression in the middle childhood. Peer and child interview, teacher and parents ratings of behaviour problems, and sociometric status w ere obtained for 695 first-through-seventh grade children, both boys and girls. One year later parents of 220 students repeatedly completed CBCL 4/18 form. T he results indicate that the mean tevels of boys aggressive behaviour decreases gradually during the middle childhood, starting from 9-10-years of age. Girls showed a lower level of aggression compared w ith boys, and the difference in the decrease of aggression. Aggressive behaviour was related with peer rejection, especially for boys. Results are discussed in terms of future directions for longitudinal research on the gender differences in the development of aggression.Keli tyrimai rodo, kad didžiausias agresijos augimas stebimas ankstyvame amžiuje ir paauglystėje. Tačiau labai mažai žinoma apie agresyvumo lyčių skirtumus vidurinėje vaikystėje. Šis tyrimas skirtas įvertinti agresijos vystymosi lyčių skirtumus vidurinėje vaikystėje. Buvo naudojami interviu su bendraamžiais ir pačiais vaikais, mokytojo ir tėvų pateikti elgesio problemų vertinimai bei sociometrinis statusas. Buvo iširta 695 pirmos – septintos klasės vaikai, po metų 220 mokinių tėvai pakartotinai užpildė CBCL 4/18 formą. Apibendrindami gautus rezultatus galime teigti, jog jaunesniajame mokykliniame amžiuje berniukams, lyginant su mergaitėmis, būdingas aukštesnis agresyvumo lygis tiek jų tėvų bei mokytojų, tiek pačių vaikų nuomone. Ir berniukų, ir mergaičių agresyvumas su amžiumi išauga, o po to palaipsniui ima silpnėti. Dalį tiriamųjų ištyrus pakartotinai, paaiškėjo, jog agresyvus elgesys vienų metų laikotarpiu išlieka kaip stabili kai kurių individų savybė. Pažymėtina, kad, kaip ir buvo tikėtasi, tėvų ir mokytojų nuomonės apie vaiko elgesio problemas yra gana skirtingos. Pastarasis faktas yra svarbus, kadangi dažniausiai mokyklose, atrenkant rizikos zonoje esančius vaikus (t. y. tuos vaikus, kurių elgesys vėliau gali tapti asocialus), dažniausiai remiamasi mokytojų nuomone. Tokiu būdu didelė dalis vaikų, kuriems būdingos silpnesnio pobūdžio elgesio problemos, arba jų agresyvus elgesys pasireiškia už mokyklos ribų, neįtraukiami į nusikalstamumo prevencijos programas

Kriminalinio elgesio psichologija

Šiame vadovėlyje pateikiamos susistemintos žinios apie asocialaus elgesio atsiradimo, išlikimo, tęstinumo dėsningumus. Asocialaus elgesio genezė analizuojama remiantis etiologiniu asocialaus elgesio modeliu. Apibūdinami psichologiniai vaikų, paauglių bei suaugusių asmenų nusikalstamo elgesio ypatumai. Analizuojami situaciniai ir ilgalaikiai nusikalstamo elgesio veiksniai, pristatomos kriminalinį bei agresyvų elgesį aiškinančios teorijos, leidžiančios geriau suprasti tokio elgesio atsiradimo ir išlikimo priežastis. Aptariamos atskiros nusikalstamo elgesio rūšys, pateikiami psichologiniai tam tikrus nusikaltimus darančių nusikaltėlių asmenybės profiliai bei kiti psichologiniai nusikalstamo elgesio aspektai, pristatomi kriminalinio, psichologinio ir geografinio ir psichologinio profiliavimo metodai, iliustruojami psichologiniais nusikaltėlių profiliais pagal atskiras nusikaltimų rūšis. Vadovėlis „Kriminalinio elgesio psichologija" skiriamas psichologijos, teisės ir penitencinės veiklos, socialinio darbo, edukologijos, sociologijos, kriminalistikos, teisėsaugos magistro studijų studentams, klausantiems tokius kursus kaip ,Asocialaus elgesio psichologija", „Kriminalinio elgesio psichologija", „Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos problemos" bei „Socialinio tyrimo metodai kriminologijoje". Be to, vadovėlis naudingas praktikams, tiesiogiai dalyvaujantiems įvertinant, numatant ir priimant sprendimus tiriant nusikaltimus, rengiant programas, skirtas nusikaltimų prevencijai, arba parenkant tinkamas intervencines ir reabilitacines programas nusikaltusiems asmenims

Tęstinių ir skerspjūvio tyrimų strategijų taikymas ir derinimo galimybės

The fact that the time dimension is included in a prospective, longitudinal study gives it its unique value for studying development. However, it also implies some problems for research, such as cohort effects and some others. Therefore, it could be very valuable to combine the longitudinal design with cross-sectional design. The aim of current study is to illustrate the possibility to combine these research designs in order to assess the developmental features of emotional and behavioural problems in childhood. Data from longitudinal study collected in 1997, 1999, and 2001 when children were 9-12 years of age (n = 853) is used for this analysis.The longitudinal and cross-sectional analysis of data revealed the fact that over the time the mean level of emotional and behavioural problems for 9-10 year old children remain similar, when mean level of emotional and behavioural problems for 11-12 year old children decreased. The findings show that the combining of longitudinal and cross-sectional design is useful for studying development from different perspectives.Taikant tęstinių tyrimų strategiją, susiduriama su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip kohortos efektas, kurios gali paveikti tyrimo duomenis ir jais remiantis daromas išvadas. Tęstinio ir skerspjūvio tyrimų strategijų derinimas padeda atskleisti papildomus dėsningumus ir išvengti tyrimo klaidų. Šio darbo tikslas - pailiustruoti, kaip būtų galima derinti tęstinių ir skerspjūvio tyrimų strategijas siekiant nustatyti mokyklinio amžiaus vaikų elgesio bei emocinių problemų raidos ypatumus ir palyginti kelių kohortų to paties amžiaus vaikų elgesio ir emocinių problemų pasireiškimo skirtumus bei panašumus. Šiame darbe naudojami tęstinio tyrimo duomenys, surinkti 1997, 1999 ir 2001 m., kai tiriamieji buvo 9-12 metų (n = 853). Nustatyta, kad trijų kohortų 9-10 metų vaikų elgesio ir emocinės problemos panašios, o 2001 m. vienuolikos-dvylikos metų vaikai turėjo mažiau nerimo / depresijos, dėmesio ir socialinių problemų bei buvo mažiau agresyvūs nei jų bendraamžiai 1997 ir 1999 metais. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad paauglystės pradžioje skiriasi kohortų elgesio ir emocinės problemos, vėlesnių kohortų vaikai patiria mažiau problemų

Akademinio raštingumo pagrindai

Metodinė priemonė „Akademinio raštingumo pagrindai“ skirta psichologijos specialybės studentams, į kuriuos orientuoti dauguma pavyzdžių bei patarimų šiame leidinyje. Taip pat medžiaga bus naudinga ir kitų socialinių mokslų studentams, susiduriantiems su tais pačiais akademinės literatūros paieškos iššūkiais, teorinių bei empirinių rašto darbų rengimo užduotimis, literatūros citavimo bei perfrazavimo sunkumais, žodinių bei stendinių pranešimų ruošimu. Leidinyje išsamiai aptariama akademinio raštingumo samprata, apibūdinama, kas yra mokslinė literatūra, pateikiamai patarimai psichologijos mokslinės literatūros paieškai ir skaitymui, aptariami reikalavimai literatūros šaltinių naudojimui rašto darbe, supažindinama su reikalavimais literatūros apžvalgai, empiriniam rašto darbui, žodiniams ir stendiniams pranešimams. Kiekviename skyriuje pateikiamos praktinės užduotys padės studentams sparčiau pasiekti tinkamą akademinio raštingumo lygį ir paskatins kūrybiškai bei prasmingai studijuoti, sėkmingai atlikti studentiškas užduotis. Ši metodinė priemonė gali būti naudinga ir kitiems akademinės bendruomenės nariams iškilus poreikiui pasikartoti pagrindinius akademinio rašymo bei akademinės literatūros naudojimo principus

6–18 m. vaikų reprezentacinės ir klinikinės imčių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajų palyginimas su šeimos socialiniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniais

The focus of this paper – analysis of associations of emotional and behavioral problems of referred and non-referred children with family socio-demographic variables. For this purpose, we used data from a clinical sample (N = 780) that consists of children placed for treatment to child psychiatry centers and mental health centers, and data from a representative sample (referred children are excluded) (N = 3191). Worldwide known ASEBA instruments CBCL6/18 and YSR 11/18 were applied in this research to evaluate children's emotional and behavioral problems, also a questionnaire to collect data on socio-demographic variables about child and his family. We made a comprehensive analysis of social, demographic, economic variables in relation to emotional and behavioral problems assessed by CBCL and YSR, also comparisons between clinical and representative groups were made. Results show that gender was important variable influencing level of internal and external problems both in clinical and representative samples. Age was more important determinant in representative group. Children from incomplete families showed higher levels of emotional and behavioral disturbances (particularly, external). Children from clinical sample from incomplete families more often were receiving in-patient treatment rather than outpatient treatment. Better educational background (especially that of mothers) was important social factor determining lower levels of psychological problems in both clinical and representative samples. Family SES (income per person) negatively correlated with most CBCL and YSR scales scores, although there were no significant relations with Somatic Complaints and Rule Breaking Behavior scales. Prognostic power of socio-economic, demographic variables to predict child behavioral and emotional problems was assessed. In addition, revised norms for CBCL6/18, TRF6/18 and YSR11/18 are enclosed.Šio tyrimo tikslas – 6–18 m. vaikų reprezentacinės (N = 3191) ir klinikinės (N = 780) imčių, emocinių ir elgesio sunkumų sąsajų palyginimas su šeimos socialiniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniais ir siekis tęsti 2003 m. atlikto tyrimo duomenų analizę. Elgesio ir emocinių sunkumų įvertinimui panaudotas Vaikų elgesio aprašas (CBCL6 / 18) bei Jaunuolių klausimynas (YSR11 / 18) (Achenbach, Rescorla, 2001) bei anketa, skirta socialiniams demografiniams duomenims apie vaiką ir jo šeimą surinkti. Plačiai išanalizuotos socialinių, demografinių bei ekonominių kintamųjų sąsajos su CBCL ir YSR skalių rezultatais bei atlikta palyginamoji dviejų imčių rezultatų analizė. Tyrimo nustatyta, kad vaikams iš nepilnų šeimų būdingesni emociniai ir elgesio (ypač eksternalūs) sunkumai, o klinikinės imties vaikams iš nepilnų šeimų dažniau teikiama stacionarinė nei ambulatorinė pagalba. Mūsų tyrimo duomenimis, aukštesnis tėvų išsilavinimas (ypač motinos) buvo svarbus socialinis veiksnys, padedantis mažinti tiek reprezentacinės, tiek ir klinikinės imčių vaikų psichologinius sunkumus. Šeimos socialinis ekonominis statusas neigiamai koreliavo su daugelio CBCL ir YSR klausimyno skalių rezultatais. Regresinės analizės būdu prognozuojama socialinių, ekonominių ir demografinių kintamųjų įtaka CBCL ir YSR skalių rodikliams. Rezultatai rodo, kad vaiko lytis buvo reikšmingas kintamasis, darąs įtaką tiek sveikų, tiek sergančių vaikų internaliems ir eksternaliems sunkumams. Vaikų amžius labiau susijęs su sveikų vaikų sunkumais. Šioje publikacijoje taip pat pateikiamos patikslintos ir lengviau praktikoje naudoti pritaikytos CBCL6 / 18, TRF 11 / 18 ir YSR11 / 18 normos bei atitaisomos korektūros klaidos, įsivėlusios pateikiant Mąstymo ir Dėmesio sunkumų skalių vidurkius CBCL, TRF ir YSR pagal standartizavimo duomenų lenteles (Žukauskienė ir Kajokienė, 2006). &nbsp

Kai kurie lietuviškos CBCL 4/18 versijos psichometriniai rodikliai

Achenbach's Child Behavior Checklist (CBCL 4/18) is accepted worldwide for assessment of children competencies and behaviour problems. As with any similar instrument, it is liable to cultural influences, hence requires reliability verification and standardisation of the instrument in particular culture where the instrument is used. This study reports on internal consistency and test-re-test reliability of the CBCL 4/18 in Lithuania, in a school-based sample (n = 2036). The analysis showed that internal consistency of anxiety/depression, withdrawal aggression, delinquency, attention, social and somatic problems scales is sufficient; however, the reliability of thought problems scale is insufficient. Limitations of current study and further steps in standardisation are discussed.Informacijai apie vaikams būdingas elgesio ir emocines problemas rinkti dažnai naudojamas T. M. Achenbacho (1991) sukurtas vaikų elgesio klausimynas (CBCL 4/18, Child Behavior Checklist). Naudojant duomenis, surinktus 1996-2001 m. (n = 2036), siekiama nustatyti lietuviškos CBCL 4/18 versijos skalių vidinį suderinamumą ir vertinimų stabilumą laike bei palyginti berniukų ir mergaičių problemų įverčių vidurkius. Statistinės duomenų analizės rezultatai rodo, kad daugumos skalių vidinis suderinamumas pakankamai geras, testavimo rezultatų stabilumas laike taip pat pakankamai stiprus, išskyrus mąstymo problemų skalę. Lyginant berniukus ir mergaites pagal dėmesio problemų, somatinių nusiskundimų, delinkvencijos, agresijos skales, rasta statistiškai reikšmingų skirtumų (p < 0,001), tačiau tokių skirtumų nerasta pagal nerimo / depresijos, mąstymo, socialinių problemų ir nusišalinimo skales. Nustatyta, kad 7-13 metų amžiaus grupėje pastebima eksternalių ir kitų problemų mažėjimo tendencija, tačiau internalių problemų išreikštumo lygis sulaukus 13 metų pakyla

Lietuviškosios NEO PI-R versijos psichometriniai rodikliai

Personologists from many countries have consulted the natural language when developing personality taxonomies. Presently, the Big Five factor structure represents the most popular lexically derived personality taxonomy. The Five-Factor model consists of hierarchical trait organization and comprises five basic personality dimensions or factors. These factors are often termed the “Big Five” and represent the general consensus in differential psychology. The five factors are named Neuroticism (N), Extraversion (E), Openness (O), Agreeableness (A), and Conscientiousness (C). The five-factor model developed by Costa and McCrae (1985) is operationalized in the NEO Personality Inventory (NEO-PI R) (Costa, McCrae, 1992).The replicability and ubiquity of the Big Five have led many personality psychologists to advocate this structure as a basic framework for personality description and assessment. The generalizability across different cultures and languages is crucial for the evaluation of a personality taxonomy or structure. When using selfreports, it is critical for trait psychologists to ascertain whether the same sets of assertions are equivalent, i. e. whether they convey the same meanings across languages and cultures that are different from the one in which they were originally generated. Like any kind of assessment based on informants, NEO PI-R is susceptible to the influence of culture and language. This makes analysis of psychometric properties and standardization necessary for the culture in which they are going to be used.This study examined the psychometric properties of the Lithuanian version of the NEO PI-R in a sample of 317 adults (104 men and 213 women, age 19–64). With respect to reliability, although internal consistency and homogeneity estimates of five dimensions were all acceptable the results suggested rather high levels of internal consistency and homogeneity for most of the facet scales with few exceptions. The similarity of reliability with English studies gives to these dimensions and facets scales, the needed stability for future practical applications, as well as for research.Next, in this study we deal with the examination of construct or structural equivalence. To determine the structure of its underlying factor, the Lithuanian NEO PI-R scores of item-level (240 items) were subjected to the principal components analysis with varimax rotation. Factorial analysis identified the same five factors as in other countries. 28 from 30 facet scales (all, except Impulsivity (N5) and Activity (E4)) had chief loadings in the predicted factor. This confirms the generalizability and sufficient fit to the theoretical model.Third, our results with respect to mean scores revealed significant differences between the Lithuanian sample and the USA normative sample for Neuroticism, Openness to Experience and Conscientiousness domains. Overall, this study has provided evidence to support the conjecture that personality structure transcends cultural differences. The conclusions of this study are in line with these recent findings, and they support McCrae and Costa’s (1997) hypothesis that the FFM represents a universal personality structure.Pastaruosius du dešimtmečius asmenybės psichologiniuose tyrimuose Penkių faktorių modelis (PFM), kitaip žinomas kaip „Penketas svarbiausiųjų“, tampa dominuojančia paradigma. NEO PI-R klausimynas (Costa and McCrae, 1992) yra skirtas būtent PFM empiriškai tyrinėti. Naudojant savistaba paremtus klausimynus būtina, kad tie patys teiginių rinkiniai būtų lygiaverčiai, t. y. skirtingose kultūrose turėtų tą pačią reikšmę. NEO PI-R, kaip ir bet kurio kito klausimyno, vertimas ir naudojimas kitose kultūrose priklauso nuo tos kalbos ir kultūros ypatumų, todėl toje šalyje, kur metodikos bus taikomos, būtina psichometrinių rodiklių analizė ir standartizacija. Šiame straipsnyje pateikiami kai kurie lietuviškosios NEO PI-R versijos psichometriniai rodikliai. Tyrime dalyvavo 317 vyrų ir moterų, kurių amžius nuo 19 iki 64 metų, savanoriškai sutikę užpildyti NEO PI-R klausimyną. Tyrimo rezultatai rodo, kad vidinis didžiųjų dimensijų (neurotizmo, ekstraversijos, atvirumo patyrimui, sutariamumo bei sąmoningumo) suderinamumas pakankamai geras. Kai kurių asmenybės dimensijų žemesnio lygmens bruožus įvertinančių subskalių vidinis suderinamumas gana prastas, bet panašūs rezultatai gauti JAV, analizuojant amerikiečių normatyvinės imties tyrimų rezultatus. Be to, tikrinant PFM struktūros generalizacijos galimybes dar vienoje kultūroje, hipotetinė penkių faktorių struktūra gauta ir analizuojant lietuvių tiriamųjų rezultatus. Duomenų analizė rodo, kad 28 iš 30 subskalių turi didžiausią svorį iš anksto numatytame faktoriuje, o tai rodo gerą NEO PI-R lietuviškosios versijos struktūrinį validumą, taip pat pakankamą atitikimą teoriniam Penkių faktorių modeliui

Materializmo ir subjektyvios gerovės ryšys skirtingas pajamas gaunančių tiriamųjų grupėse

Research on materialism and well-being has drawn attention in recent decades. In consumer societies, material goods have become a symbol of happiness and success (e.g. Garðarsdóttir and Dittmar, 2012); although many research results show exactly the opposite. One of the most frequent drawbacks of high materialistic orientation is reported to be lower satisfaction in life and lower satisfaction in many life domains (e.g. Chancellor and Lyubomirsky, 2011). Most researches show significantly lower subjective well-being in materialistic subjects, regardless of their income (Kasser and Ryan, 1996; Kasser and Ahuvia, 2002) and explain this correlation by intrinsic and extrinsic pursuit of goals, as suggested by Kasser and Ryan (1993, 1996). However, other researchers report interaction between income and pursuit for material well-being, e.g., that higher income might lower negative impact of materialism on subjective well-being (e.g. Nickerson et al, 2003). In this research we used Richins and Dawson (1992) Material Values Scale (MVS), Satisfaction with life scale (Diener et al., 1985), Scale of Positive and Negative Experience (SPANE, Diener et al., 2009) to measure relationship between materialism and subjective well-being among different income groups. Our sample consisted of 106 adults living and working in Lithuania. We found that subjective well-being was correlated with income (Spearman’s rho 0.308, p<0.01). Income also showed significant correlations with positive affect (Spearman’s rho 0.308, p<0.01), but had no significant correlations with negative affect. Materialism was correlated with negative affect (Spearman’s rho 0.228, p<0.05). Centrality subscale of MVS also correlated with negative affect (Spearman’s rho 0.316, p<0.01), and happiness subscale was negatively correlated with subjective well-being (Spearman’s rho 0.316, p<0.01). Further analysis showed that materialism was an increasingly negative affect, regardless of income level. Subjective well-being was negatively related to the income level, regardless of the level of materialism. Our research results support findings of Kasser and Ahuvia (2002), Kasser and Ryan (1993), showing that material wealth does not affect the relationship between materialism and well-being. Possible limitation of this study is higher than average income of the sample. Almost 33 per cent of the sample reported monthly income that was double than the average salary in Lithuania and only about 10 per cent reported income that was lower than average.Didelė dalis iki šiol atliktų tyrimų rodo neigiamas sąsajas tarp subjektyvios gerovės ir materializmo visose pajamų grupėse (pvz.: Kasser ir Ryan, 1993). Naujesniais tyrimais nustatyta, kad neigiamą ryšį tarp materialinių gėrybių siekimo ir laimės veikia pajamų lygis – didesnės pajamos mažina arba panaikina ryšio stiprumą (Nickerson ir kt., 2003). Šiuo tyrimu buvo siekta įvertinti materializmo ir subjektyvios gerovės sąsajas skirtingas pajamas gaunančių tiriamųjų grupėse Lietuvoje. Tyrime dalyvavo 106 Lietuvoje gyvenantys suaugę asmenys (40 vyrų, 64 moterys, tiriamųjų amžiaus vidurkis 31 metai). Materializmui matuoti buvo naudota Richins ir Dawson (1992) Materializmo skalė, pasitenkinimas gyvenimu buvo vertintas Pasitenkinimo gyvenimu skale (Diener ir kt., 1985), Teigiamos ir neigiamos patirties skale (SPANE, Diener ir kt., 2009) bei specifiniais klausimais, skirtais vertinti pasitenkinimą atskiromis gyvenimo sritimis. Tyrimo rezultatai rodo, kad pajamos teigiamai siejasi su pasitenkinimu gyvenimu ir teigiamu emocingumu. Materializmas siejosi su neigiamu emocingumu, materializmo centriškumo subskalė siejosi su neigiamu emocingumu, o laimės subskalė siejosi su žemesniu bendru pasitenkinimu gyvenimu. Atlikta dispersinė analizė rodo, kad subjektyvi gerovė mažėja mažėjant pajamoms nepriklausomai nuo materializmo lygio, o neigiamas emocingumas auga dėl aukštesnio materializmo lygio visose pajamų grupėse. Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su Kasser ir Ryan (1993), Karabati ir Cemalcilar (2008) ir kitų autorių rezultatais, pabrėžiančiais neigiamą materializmo įtaką gerovės jausmui nepriklausomai nuo gaunamų pajamų lygio

Paauglių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajos ir pokyčiai per trejus metus: amžiaus ir lyties ypatumai

Adolescent emotional and behavioural problems probably eventuate through a variety of developmental pathways and exposure to several risk factors. Several salient influences and concomitants associated with an increased risk of adolescent emotional and behavioural problems have been previously documented, including being female or male, low parental support, and substance use. The research focuses on adolescence as an important developmental period for understanding its emotional and behavioural problems and their correlations. To date, there have been few longitudinal studies on the possible structural relationships among emotional and behavioural problems in adolescent samples. The purpose of the present study was to gain a more comprehensive understanding of the longitudinal relationships among these factors and to demonstrate how they differ by sex. This study expands upon previous studies and upon the current body of literature by utilizing a longitudinal design and considering the stability and change of emotional and behavioural problems during adolescence. The longitudinal analyses contribute through clarifying ambiguities in previous findings of concurrent relations and longitudinal trends of emotional and behavioural problems. Finally, this investigation focused on a community sample, to enable a better generalization of the results to other community samples of troubled youth. Using a longitudinal sample, this study aims to analyze (1) how emotional and behavioural problems are associated with each other in adolescence, in different age groups, (2) how emotional and behavioural problems change over a three-year period, and (3) how these developmental tendencies are related to child’s gender. The sample consisted of 317 adolescents: 174 girls (55%) and 143 boys (45%). Emotional and behavioural problems were assessed at ages 14, 15 and 16 by the Youth Self Report (YSR) completed by the children. The study found that emotional and behavioural problems are associated: in all age groups, a coherence among anxiety/depression, somatic complaints, withdrawal, aggression and delinquency was apparent. Evidence suggests that emotional and behavioural problems, except withdrawal and delinquency, are relatively stable, however, the intensity of problems changes over time. Gender differences were apparent: in all age groups, girls scored higher than boys on anxiety/depression and somatic complaints, while boys scored higher than girls on the delinquency scale. The interactions between gender*age for anxiety/depression, somatic complaints, withdrawal, aggression and delinquency were not significant, implying that for both boys and girls these problems over a three-year period remained on the same level.Naudojant tęstinio tyrimo duomenis straipsnyje analizuojama, kaip susiję tarpusavyje skirtingų amžiaus grupių paauglių emociniai ir elgesio sunkumai, kaip šie sunkumai kinta per trejus metus ir kaip šios raidos tendencijos susijusios su paauglio lytimi. Tęstiniame tyrime dalyvavo 14–16 metų paaugliai (N = 317). Emociniams ir elgesio sunkumams nustatyti buvo naudojamas YSR 11/18 (Achenbach, 1991) klausimynas. Rezultatai rodo, kad paauglių emociniai ir elgesio sunkumai yra tarpusavyje susiję. Aptiktos visų trijų amžiaus grupių paauglių nerimastingumo / depresiškumo, somatinių skundų, užsisklendimo bei agresyvaus elgesio ir delinkventinio elgesio įverčių sąsajos. Paaiškėjo, kad emociniai ir elgesio sunkumai, išskyrus užsisklendimą ir delinkventinį elgesį, bėgant laikui nesikeičia, tik jų stiprumas kinta. Taip pat nustatyta, kad visų amžiaus grupių merginos pasižymi aukštesniais nerimastingumo / depresiškumo bei somatinių skundų įverčiais nei vaikinai, o vaikinai pasižymi aukštesniais delinkventinio elgesio įverčiais nei merginos. Tačiau nei merginoms, nei vaikinams šie sunkumai per trejus metus nekinta