Meno kūrinių „prieinamumo“ socialpsichologinis aspektas

The author discusses the rather general attitude prevailing in the sphere of art consumption when the recipient’s incomprehension of a specific work of art is being evaluated by him and his surroundings not “purely aesthetically”, but as a certain social characteristic of the recipient or the author in question. The author proceeds from the point that relations between the recipient and art are regulated by a number of cultural standards of diverse historical origin. Thus the very privity to art is ascribed to a member of society as a kind of behaviour adding to his prestige. As a result, “accessibility” or “inaccessibility” of works of art is evaluated by recipients as a certain index of their proximity to the socially encouraging norm (i.e., either due to “cultural backwardness” of consumers or to “bad quality” of the work itself and the author being put of touch with demands of the public).Straipsnyje pateikiama meno kūrinių prieinamumo problemos kai kurių aspektų sociologinė analizė. Įprastinė meno vartojimo koncepcija meno kūrinių prieinamumą traktuoja kaip suvokimo adekvatumo ir meno kūrinių vertingumo problemos dalį. Estetikoje paplitęs meno vartojimo situacijos modelis apima abstrakčių jos dalyvių santykius: idealus autorius idealiai save išreiškia meno šedevre, o ideali publika adekvačiai suvokia kūrinio estetines vertybes. Sociokultūrinių etalonų veikimą tam tikra prasme galima aprašyti kaip prestižinių veiksnių reguliuojamą sritį. Vienas seniausių tokių etalonų ryšį su menu traktuoja kaip teigiamą, skatinamą elgesio normą. Normas diktuojanti socialinė grupė įvairiomis materialinėmis ir dvasinėmis priemonėmis šio etalono postulatus paverčia normatyvais. Straipsnis remiasi idėja, kad žmonių santykius meno vartojimo situacijoje reguliuoja daugybė skirtingos istorinės kilmės kultūrinių etalonų. Kiekvienas toks etalonas numato idealiai socializuotą žmogų, kuris nustatytu būdu santykiauja su menu. Kai griežtos ribos tarp socialinių grupių ima nykti, jų atstovus ima veikti daugybė normatyvų, kuriuos diktuoja įvairūs kultūros etalonai

Inteligentija ir politika

The article is dedicated to contemporary political situation in Lithuania, emphasizing sociopsychological content of the opposition between different political competitors in modern Lithuania. The article emphasizes the role of intelligentsia as the basic group of politicians, its’ forms, intentions of their political activity, and, especially, the motive of their „self-importance“. This competetive activity has moral „cover“, opponents reveal each other, using the fact, that under the cover of popular slogans they satisfy their own needs and values. As a result, a morality occurs a kind of tool in political game.Straipsnyje, atsižvelgiant į profesionalios politinės technologijos atsiradimą visuotiniuose rinkimuose, analizuojami šiuolaikiški Lietuvos politiniai papročiai, įskaitant socialinį psichologinį politinės kovos turinį. Šiomis sąlygomis sąmoningas anoniminės rinkėjų masės „politinis pasirinkimas“ įgauna naują prasmę. Èia nagrinėjamos inteligentijos, sudarančios pagrindinį politikų korpusą, politinio aktyvumo formos bei motyvacijos. Politinių konkurentų kova dėl valdžios dažniausiai turi moralinius „rūbus“. Oponentai kaltina vieni kitus, kad jų konkurentai į pirmą vietą iškelia privačius savanaudiškus, o ne visuomeninius, interesus. Galiausiai moralė tampa „preke“ politinėje rinkoje

Интеллигенция и политика

Straipsnyje atsižvelgiant į profesionalios politinės technologijos atsiradimą visuotiniuose rinkimuose, analizuojami šiuolaikiški Lietuvos politiniai papročiai, įskaitant socialinį psichologinį politinės kovos turinį. Šiomis sąlygomis sąmoningas anoniminės rinkėjų masės „politinis pasrininkimas“ įgauna naują prasmę. Čia nagrinėjamos inteligentijos, sudarančios pagrindinį politikų korpusą, politinio aktyvumo formos bei motyvacijos. Politinių konkurentų kova dėl valdžios dažniausiai turi moralinius „rūbus“. Oponentai kaltina vieni kitus, kad jų konkurentai į pirmą vietą iškelia privačius savanaudiškus, o ne visuomeninius, interesus. Galiausiai moralė tampa „preke“ politinėje rinkoje. Reikšminiai žodžiai: Politika; Inteligentija; Politinės technologijos; Galia; Politics; Intellectuals; Political technologies; PowerTaking into account arrival of professional political technologies in national elections, the article analyzes contemporary Lithuanian political customs, including social psychological content of political contest. Under these conditions, conscious “political choice” made by anonymous mass of voters gains meaning. Here, one examines expression forms and motivations underlying political engagement by intelligentsia, which constitutes the main body of politicians’ corpus. The contest of political adversaries for power most often is cast in moral “outfits”. Opponents blame each other, claim that their adversaries primarily look after personal, selfish interests and only afterwards attend to the needs of society. Ultimately, morality becomes a “merchandise” in a political market

Masinė pilietiškumo šventė kasdienybės akistatoje

During the period of Lithuania’s revival and the restoration of independence (1988-1991) the streets and the squares were in use for mass events, which substantially differed from everyday life as well as from Soviet mass rituals. The socio-ontological content of the recent events remains of special value. The forms mass coexistence are often presented in an abstract form: as self-contained reality (folk, nation and etc.) or as a ‘statistical habitats’. Yet the movements present a different case: an interrelation between private lives in the public events. The article discusses how certain type of discourse, namely voluntary political ritual, is being created and understood.Atgimimo ir Nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu Lietuvoje (1988 - 1991 m.) gatvėse ir aikštėse vyko masiniai renginiai, kurie iš pagrindų skyrėsi tiek nuo kasdienybes, tiek nuo sovietmečio masinių ritualų. Šių įvykių akivaizda pamažu grimzta į praeitį, tačiau jų pasaulėžiūrinis, arba socioontologinis, turinys nepraranda išliekamosios vertės. Masinė žmonių egzistavimo forma kultūros tekstuose dažniausiai vaizduojama abstrakcijomis: kaip savaiminė realybė (liaudis, tauta ir pan.), arba kaip "statistiniai gyventojai". Šiuo atveju mes kalbame apie tuos atvejus, kai kasdienybėje įsikūrę žmonės iš savo privačių nišų veržiasi į viešumą. Masinis elgesys čia suprantamas kaip tekstas (diskursas). Siekiama ištirti, kaip kuriamas ir suvokiamas tam tikras diskurso tipas - laisvanoriškas politinis ritualas

Lietuva stojant į Europos Sąjunga : ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė

Socialinių tyrimų institutasVilniaus universiteta