Young herbaceous legumes – a natural reserve of bioactive compounds and antioxidants for healthy food and supplements

Young plants of clover (Trifolium pratense L. and T. medium L.), medick (Medicago sativa L. and M. lupulina L.), sainfoin (Onobrychis viciifolia Scop.) and milkvetch (Astragalus glycyphyllos L. and A. cicer L.), were investigated for total contents of phenolics, flavonoids, isoflavones, condensed tannins and triterpene saponins as well as their extracts for antiradical and ferrous ion chelating activity. The impact of two sample drying methods on the aforementioned characters was compared. The phytochemical concentrations were higher in the freeze-dried legumes; however, antioxidant activities were generally higher of oven-dried samples. Both the composition of health promoting phytochemicals and antioxidant properties were strongly species-dependent. Among the species tested, Trifolium spp. were most abundant in isoflavones, Medicago spp. – in saponins and O. viciifolia – in tannins. Plants of T. medium and O. viciifolia were rich in TPC. The extracts of T. pratense, O. viciifolia and A. cicer possessed significant antiradical activity; the extracts from Astragalus spp. proved to be promising chelators of ferrous ion. We concluded that young perennial legumes could be considered as potential candidates for the development of nutraceuticals and functional food ingredients to accommodate the need for a particular bioactive component or property

Variability of phenolic compounds in flowers of Achillea millefolium wild populations in Lithuania

Achillea millefolium L. sensu lato (yarrow) is the best-known species of the genus Achillea due to numerous medicinal applications both in folk and conventional medicine. Phenolic compounds such as flavonoids and phenol carbonic acids are present in yarrow and constitute one of the most important groups of pharmacologically active substances. In the present study, yarrow flowers gathered from native populations in different locations of Lithuania were analyzed for phenolic compound composition. High-performance liquid chromatography (HPLC) was used for chemical analyses. Eight phenolic compounds – chlorogenic acid and flavonoids, namely vicenin-2, luteolin-3\u27,7-di-O-glucoside, luteolin-7-O-glucoside, rutin, apigenin-7-O-glucoside, luteolin, and apigenin – were identified in the extracts from yarrow flowers. Considerable variation in accumulation of phenolic compounds among the flowers from different locations was observed. The samples were divided into two main groups based on chemical composition: the first group was characterized by lower than the mean total amount of the identified phenolics; the second was formed from samples accumulating higher concentrations of investigated secondary metabolites. The total amount of the identified phenolics in yarrow flowers from different populations varied from 13.290 to 27.947 mg/g

Mineral and Phytochemical Profiles and Antioxidant Activity of Herbal Material from Two Temperate Astragalus Species

Only a few species of the large Astragalus genus, widely used for medicinal purposes, have been thoroughly studied for phytochemical composition. The aim of our research was to investigate the rarely studied species A. glycyphyllos L. and A. cicer L. for the distribution of mineral elements and phytochemicals in whole plants at two growth stages and in morphological fractions. We also investigated the capacity of the plant extracts to scavenge 2,2-diphenyl-1-picrylhydrazyl (DPPH) radicals and to chelate ferrous ions. Chemical composition and antioxidant properties depended on species, maturity, and plant part. Herbal material of A. glycyphyllos was richer in Fe, total phenolics, and flavonoids, whereas extracts of A. cicer showed a higher antioxidant activity. Young plants had more isoflavones, showed greater quenching of DPPH radicals, and exhibited better mineral profiles than flowering plants. Among plant parts, leaves were the most valuable plant material according to most characteristics investigated. Isoflavone concentration in flowers was lower than in leaves and stems. None of the Astragalus samples contained detectable amounts of the alkaloid swainsonine. The study demonstrates the potential of plant material from two Astragalus species as a valuable source of iron, phenolic substances including isoflavones, free-radical scavengers, and Fe2+ chelators for pharmaceutical use

Outcome of the First Successful Heart-Lung Transplantation in the Baltic Countries

Successful heart-lung complex transplantation was performed in a 48-year-old man. During the postoperative period, M. tuberculosis infection was diagnosed, and the treatment subsequently started. One year after, the patient was urgently hospitalized due to myocardial infarction. However, despite the best efforts, the patient died. Antituberculosis treatment is recommended to all the patients with confirmed active tuberculosis. Treatment of tuberculosis in transplant recipients is similar to that of the general population, with the exclusion of rifamycins in the regimen and longer duration of treatment

Farmacinės botanikos ir farmakognozijos sąvokos : mokomoji knyga

Aprobavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto taryba ir LSMU Leidybos komisija 2014-10-22. Protokolas Nr. 8/14. Recenzentai : Jurga Bernatonienė, Kristina Ramanauskienė, Rūta MarksienėBibliogr.: p. 245-247Mokomoji knyga skirta biomedicinos srities farmacijos studentams. Ja galės naudotis ir kitų biomedicinos srities specialybių studentai: biologai, biochemikai, miškininkai, ekologai ir kt. Knyga turėtų būti vertinga biomedicinos srities praktikams, farmacijos pramonės ir atitinkamų mokslo įstaigų darbuotojams, tiriantiems vaistinę augalinę žaliavą. Žinyne pateikta farmacinės botanikos sąvokos, apimančios bendruosius augalų anatomijos, morfologijos, sistematikos terminus. Augalo sandaros sąvokos apibūdinamos trimis lygmenimis: ląstelės, audinių ir organų. Leidinio tikslas – padėti Farmacijos fakulteto studentmas pasirengti ir atlikti tam tikrų taksonominių atstovų anatomijos morfologijos ir sistematikos laboratorinius darbus, išmokti teorinę kurso dalį. Farmacinės botanikos kursas būtinas vėliau studijuojant farmakognoziją, Jo metu studentai įgyja augalų analizės įgūdžių, susipažįsta su augalų audinių bei organų sandara, kuri reikalinga atliekant mikroskopinę vaistinės augalinės žaliavos analizę ir aprašant morfologinius jos ypatumus, tiriant augalų kilmę ir evoliuciją. Farmakognozijos sąvokos sudarytos remiantis biologiškai aktyvių junginių (pirminių ir antrinių metabolitų) klasifikacija, kuri grindžiama chemine junginių sandara. Knygoje pateikti biologiškai aktyvių junginių sisteminiai (IUPAC) ir nesisteminiai pavadinimai, vertinti farmakologiniai junginių ypatumai, vaistiniai augalai, kaupiantys tam tikrus cheminius junginius. Leidinyje apibūdinami fitocheminės kokybinės ir kiekybinės analizės metodai, instrumentinė analizė, naudojami reagentai. Farmacinės botanikos ir farmakognozijos sąvokos surašytos abecėlės tvarka, kad studentas galėtų lengvai rasti ieškomą sąvokąBotanikos sodasLietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Farmacinės botanikos ir farmakognozijos sąvokos : mokomoji knyga

Aprobavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto taryba ir LSMU Leidybos komisija 2014-10-22. Protokolas Nr. 8/14. Recenzentai : Jurga Bernatonienė, Kristina Ramanauskienė, Rūta MarksienėBibliogr.: p. 245-247Mokomoji knyga skirta biomedicinos srities farmacijos studentams. Ja galės naudotis ir kitų biomedicinos srities specialybių studentai: biologai, biochemikai, miškininkai, ekologai ir kt. Knyga turėtų būti vertinga biomedicinos srities praktikams, farmacijos pramonės ir atitinkamų mokslo įstaigų darbuotojams, tiriantiems vaistinę augalinę žaliavą. Žinyne pateikta farmacinės botanikos sąvokos, apimančios bendruosius augalų anatomijos, morfologijos, sistematikos terminus. Augalo sandaros sąvokos apibūdinamos trimis lygmenimis: ląstelės, audinių ir organų. Leidinio tikslas – padėti Farmacijos fakulteto studentmas pasirengti ir atlikti tam tikrų taksonominių atstovų anatomijos morfologijos ir sistematikos laboratorinius darbus, išmokti teorinę kurso dalį. Farmacinės botanikos kursas būtinas vėliau studijuojant farmakognoziją, Jo metu studentai įgyja augalų analizės įgūdžių, susipažįsta su augalų audinių bei organų sandara, kuri reikalinga atliekant mikroskopinę vaistinės augalinės žaliavos analizę ir aprašant morfologinius jos ypatumus, tiriant augalų kilmę ir evoliuciją. Farmakognozijos sąvokos sudarytos remiantis biologiškai aktyvių junginių (pirminių ir antrinių metabolitų) klasifikacija, kuri grindžiama chemine junginių sandara. Knygoje pateikti biologiškai aktyvių junginių sisteminiai (IUPAC) ir nesisteminiai pavadinimai, vertinti farmakologiniai junginių ypatumai, vaistiniai augalai, kaupiantys tam tikrus cheminius junginius. Leidinyje apibūdinami fitocheminės kokybinės ir kiekybinės analizės metodai, instrumentinė analizė, naudojami reagentai. Farmacinės botanikos ir farmakognozijos sąvokos surašytos abecėlės tvarka, kad studentas galėtų lengvai rasti ieškomą sąvokąBotanikos sodasLietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos akademijaVytauto Didžiojo universiteta