Šešėlinės ekonomikos ir neoficialaus užimtumo būklės bei tendencijų įvertinimas Lietuvoje

The author analyses the state of the shadow economy, informal employment and their trends based on differentstatistical calculation methodologies and survey data. The evaluation of the situation in Lithuania is based on the data of StatisticsLithuania, State Social Insurance Fund Board (SODRA), special surveys and results of statistical calculations. According to researchexperience, the methodological issues of evaluation of informal employment are discussed. Assiduous attention is paid to theevaluation and the scope of the shadow economy and the comparative analysis of informal employment issues in the EU. Whileassessing the trends in the shadow economy, the indicators from the research of different authors or institutions are compared usingdifferent calculation methods – to determine relative trends in the shadow economy.Remiantis skirtingomis metodikomis atliktų statistinių skaičiavimų rezultatais bei apklausų duomenimis, straipsnyje analizuojama šešėlinės ekonomikos ir neoficialaus užimtumo būklė bei dinamikos tendencijos. Vertinant situaciją Lietuvoje, straipsnyje remiamasi Lietuvos statistikos departamento, Sodros ir specialių apklausų duomenimis, statistinių skaičiavimų rezultatais. Atsižvelgiant į šalyje atliktų tyrimų patirtį, publikacijoje aptariamos metodinės neoficialaus užimtumo įvertinimo problemos. Didelis dėmesys šioje publikacijoje taip pat skiriamas šešėlinės ekonomikos vertinimui, jos apimties ir nelegalaus darbo lyginamajai analizei ES šalių mastu. Vertinant šešėlinės ekonomikos tendencijas Lietuvoje, lyginami atskirų tyrimų autorių ar mokslo institucijų skirtingais skaičiavimų būdais (metodais) nustatyti santykiniai šešėlinės ekonomikos rodikliai

Specialistų pasiūlos kaita sveikatos priežiūros srityje ir gydytojų poreikio bei integracijos darbo rinkoje galimybių vertinimas

The article paper analyses the supply of health care professionals in health care sector in Lithuania in terms of demographic change. On the basis of data from different studies and of the analysis carried out in this work by the author, particular attention is given to the problem of the assessment of the demand for health care professionals (physicians) in health care sector in Lithuania. When analysing the integration of health care professionals into the labour market, in addition to sociological surveys, the data of Lithuanian Statistics Lithuania Department on labour force (employment) was were used. This paper investigates explores the possibility of using different data sources for the analysis of the demand for health care professionals (physicians), as well as analyses their situation in the labour market on the basis of the scientific literature review.Straipsnyje analizuojama sveikatos priežiūros srities specialistų pasiūla Lietuvoje demografinės kaitos požiūriu. Remiantis skirtingų tyrimų duomenimis bei autoriaus atliktos analizės rezultatais didelis dėmesys šiame darbe skiriamas sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų) poreikio darbo rinkoje vertinimo problemai. Aptariant sveikatos priežiūros srities specialistų integracijos į darbo rinką galimybes be sociologinių apklausų rezultatų buvo pasinaudota Lietuvos statistikos departamento darbo jėgos (užimtumo) tyrimų duomenimis. Šiame straipsnyje atskleidžiamos skirtingų duomenų šaltinių panaudojimo galimybės analizuojant sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų) poreikį, atliekama jų padėties darbo rinkoje apžvalga remiantis atskirų mokslinių tyrimų duomenimis

Specialistų pasiūlos kaitos Lietuvoje analizė ir jų kompetencijų vertinimo galimybės

This article aims to analyze the situation and the development of the labor supply in Lithuania. Much attention ispaid to possibilities of competencies identification. The analysis was carried out by using Education indicators of Lithuanianpopulation according to ISCED and classification of Lithuanian Education provided by Statistics Lithuania. Also analysis ofLithuanian labour force (employment survey) data were used. The indicators used in the article include labour supply (labourresources) distribution by education and its separate areas. A key priority of the article is the evaluation of changes in supply. Theanalysis is based on the data of labour force (employment) survey of Statistics Lithuania and its information published aboutspecialists prepared in country educational institutions.Straipsnyje analizuojama darbo pasiūlos būklė ir raida Lietuvoje, nemažai dėmesio skiriama galimybei nustatyti dirbančiųjų / darbuotojų / užimtųjų gebėjimus. Atliekant analizę naudotasi Lietuvos statistikos departamento pateikiamais Lietuvos gyventojų išsilavinimo rodikliais pagal ISCED bei Lietuvos švietimo klasifikatorių, taip pat darbo jėgos (užimtumo) tyrimų duomenimis. Straipsnyje naudojami rodikliai apima darbuotojų pasiūlos (darbo išteklių) pasiskirstymą pagal išsilavinimą bei atskiras jo sritis. Esminis šio straipsnio prioritetas – pasiūlos kaitos vertinimas. Atlikta analizė remiasi Lietuvos statistikos departamento darbo jėgos (užimtumo) tyrimų duomenimis bei informacija apie šalies mokymo institucijose parengtus specialistus

Demografinių grupių padėties pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje ir metodinių skirtumų įtaka santykiniams nedarbo rodikliams

The paper analyses employment, activity and unemployment trends in Lithuania by sex and age, with thefocus on the monitoring of the labour market situation of different demographic groups. The possibilities of integratingwomen and men, elderly and young people into the labour market are evaluated using key labour market indicators. Differentunemployment estimation methods are used for the assessment of changes in the labour market situation of differentdemographic groups in Lithuania. Statistical data analysis is supplemented by the results of individual research.Šiame straipsnyje vertinamos Lietuvos gyventojų užimtumo, aktyvumo ir nedarbo raidos tendencijos pagal lytį ir amžių, teikiant prioritetą skirtingų demografinių gyventojų grupių padėties darbo rinkoje pokyčių stebėsenai. Remiantis pagrindiniais darbo rinkos rodikliais, publikacijoje vertinamos jaunimo, pagyvenusių asmenų, moterų bei vyrų integracijos į darbo rinką galimybės. Vertinant demografinių grupių padėties pokyčius darbo rinkoje, pritaikytos skirtingų nedarbo rodiklių skaičiavimų metodikos. Statistinių duomenų analizę publikacijoje papildo atskirų mokslinių tyrimų rezultatai

Padėties darbo rinkoje skirtumai Lietuvos regionuose

The article is based on the results of National science program ‘Welfare society’ project ‘Regional disparities of welfare inLithuania’ (project number GER-005/2017). The project is funded by the Lithuanian Council of Science. The aim of the work is toestimate features of index distribution of labor market and labor resources (working-age people) in the main country regions.Considering the fact about migration changes, a lot of attention in the paper is paid to the estimation of demographic situation impacton the labour market. Apart from the ordinary statistical data, we use results of systemic poverty problem analysis in Lithuania.According to the disposition of information and its opportunities comparison, the data of counties and municipalities were usedduring the research. Different levels of information have helped to detect more detailed differences between labour markets in theregions. The comparison of different sources of information has revealed peculiarities of unemployment change and differentiationthat have not been explored as yet.Straipsnis parengtas remiantis Nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ 2017–2018 m. projekto „Regioniniai gerovės skirtumai Lietuvoje“ rezultatais (projekto Nr. GER-005/2017). Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Publikacijoje vertinami pagrindinių šalies regionų darbo rinkos rodiklių skirtumai. Atsižvelgiant į stebimus migracijos pokyčius, publikacijoje nemažai dėmesio skiriama vertinti demografinės situacijos įtaką darbo rinkoje. Be įprastinių statistinių duomenų, publikacijoje panaudoti ir Sisteminio skurdo problemos tyrimo rezultatai. Atsižvelgiant į informacijos disponavimo ir jos palyginamumo galimybes, per tyrimą buvo pasinaudota apskričių ir savivaldybių duomenimis. Skirtingų informacijos lygmenų derinimas padėjo detaliau ištirti stebimus skirtumus regionų darbo rinkoje. Skirtingų duomenų šaltinių palyginimas leido atskleisti dar iki šiol netyrinėtus nedarbo pokyčių ir diferenciacijos ypatumus regionų lygmeniu

Ilgalaikio nedarbo tendencijų ir regioninių skirtumų įvertinimas Lietuvoje

[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English] This article is based on the results of the project ‘Regional disparities of welfare in Lithuania’ (project number GER-005/2017) of the National Research Programme ‘Welfare society’. The project was funded by the Lithuanian Research Council. The aim of the publication is to analyse the trends of long-term unemployment in Lithuania, as well as to assess differences in the context of other EU countries. The main priority of this publication is the assessment of regional differences of long-term unemployment in Lithuania – the data are analysed in urban and rural areas, as well as in different municipalities of Lithuania. In the course of the analysis, data from Statistics Lithuania, Eurostat and Employment Service were used.  [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnis parengtas remiantis Nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ 2017–2018 m. projekto „Regioniniai gerovės skirtumai Lietuvoje“ rezultatais (projekto Nr. GER-005/2017). Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Publikacijoje vertinamos ilgalaikio nedarbo tendencijos šalyje ir bedarbių skaičiaus raida pagal nedarbo trukmę, analizuojami ilgalaikio nedarbo lygio skirtumai Lietuvoje ir lyginami su ES šalimis. Bene esminiai šios publikacijos prioritetai – regioninių ilgalaikio nedarbo skirtumų įvertinimas bei kaimo ir miesto gyventojų ilgalaikio nedarbo skirtumų kaitos analizė. Atsižvelgiant į informacijos disponavimo ir jos palyginamumo galimybes, tyrimo eigoje pasinaudota Lietuvos statistikos departamento (LSD), Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) bei Užimtumo tarnybos1 prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Užimtumo tarnybos) duomenimis

Darbo rinkos politikos rezultatus išreiškiančių bendrųjų ir tikslinių grupių rodiklių kaitos įvertinimas

The main labour market indicators presented in the Employment Enhancement Programme for 2014-20 are evaluated in the article. On the basis of these indicators the situation in the labour market are analyzed; changes from foreseen indicators values (presented in the Employment Enhancement Programme) are evaluated; recommendations for improving the situation are provided. One of the essentials priorities of this article – the evaluation of target groups integration opportunities characterized by labour market policy indicators. Considering/Acoording to the system of labour market indicators presented in the Employment Enhancement Programme which mainly oriented to workplace change (creation), priority is given to employment indicators. The article analyzed the statistical data characterizing the results of labour market policy as well as the additionally indicators describing the target groups situation in the labour market.Straipsnyje atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014–2020 metų užimtumo didinimo programoje pateiktų pagrindinių darbo rinkos rodiklių vertinimas. Remiantis šiais rodikliais analizuojama situacija darbo rinkoje bei tendencijos šalyje, stebimi nukrypimai nuo prognozuotų rodiklių (numatytų užimtumo programos įgyvendinimo siekių) reikšmių, įvertinamos jų tobulinimo galimybės. Nepaisant bendrųjų situacijos darbo rinkoje rodiklių analizės svarbos, vienas iš esminių šios publikacijos prioritetų – užimtumo programoje išskirtų tikslinių grupių integracijos galimybių įvertinimas, kurios išreiškiamos remiantis darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčiais rodikliais. Atsižvelgiant į užimtumo programoje pateiktų darbo rinkos rodiklių sistemą, kurie daugiausia orientuoti į darbo vietų kaitą (kūrimą), prioritetas teikiamas užimtumo rodikliams. Be tiesiogiai darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčių statistinių duomenų, straipsnyje analizuojami ir papildomi tikslinių grupių situaciją darbo rinkoje atspindintys rodikliai

GYVENTOJŲ UŽIMTUMO POKYČIŲ DIFERENCIACIJOS ĮVERTINIMAS LIETUVOS REGIONUOSE

Straipsnyje analizuojama gyventojų užimtumo pokyčių diferenciacija šalies regionuose įvertinant stebimos situacijos kaitą demografinių procesų kontekste (atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus dinamikos teritorinius skirtumus). Remiantis Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamento) duomenimis ir autorių atliktos analizės rezultatais vertinti gyventojų integracijos į darbo rinką galimybių skirtumai šalies regionuose. Atliekant palyginamąją analizę pavienių teritorijų lygmeniu, prioritetas teiktas tokiems svarbiems rodikliams kaip užimtumo lygis ir užimtųjų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas.PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: regionai, diferenciacija (netolygumai), demografiniai pokyčiai, užimtumas, darbo rinka.JEL KLASIFIKACIJA: J11, J21, O18, R11, R58.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v23i3.158

Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos

The objective of the article is to evaluate the situation of youth in the labour market and to reveal the trends of its development, referring to the data of Statistics Department and Lithuanian Labour Market. The methodological calculation problems of youth unemployment indicators are reviewed; the possibilities of employing particular labour market indicators when analysing youth unemployment are discussed; the influence of particular factors on youth unemployment is evaluated.The first part of the article evaluates the position of youth in the labour market of the country and the trends of its development. The analysis allows the conclusion that the employment rate was declining rapidly during the period 1997-2001 (from 36.3% to 22.5%), and then there was stabilisation with insignificant variations of the employment rate indicator. It must be emphasised that youth employment, which temporarily increased in 2002, declined again in 2003-2004 (to 20.3%), reaching its minimum level. Short-term positive changes of youth employment (the indicator increased to 23.7%) showed up in 2005-2006, although this increase was comparatively insignificant and did not compensate the previous significant negative trend.The other trends during a longer period were a decrease of youth activity (employment) and an increase of inactive population in the labour market. The article shows the components (factors) of youth inactivity increase, of which employment decrease had the biggest influence. One more trend observed in the last years is that the youth unemployment rate almost equalled with the analogous the indicator in other age groups. This means that the differences in unemployment rates depending on age significantly decreased.The second part of the article reveals the methodological problems of evaluating the situation of youth in the labour market, highlighting the methodical problems of calculating youth unemployment rate. Also there are analysed other indicators which allow evaluating the situation of youth in the labour market more objectively. The youth unemployment rate, expressed by the percentage of young unemployed people in the labour force of this age bracket does not reflect the real situation in the labour market when speaking about youth as a whole (an age bracket). In 2006, youth labour force covered only about 26% of the state’s youth. Hence, the official indicator of unemployment rate reflects the position of only 26% of youth, and the rest 74% remain outside the assessment. In the authors’ opinion, this is the reason why this usual unemployment rate indicator cannot be the basic indicator generalising the position of youth in the labour market.The third chapter presents an interelation between the indicators of youth situation in the labour market and the other indicators of a particular social economic development of the country. Correlation analysis is one of the alternative ways to describe the interconnection among the indicators that characterise the position youth in the labour market. There were considered many correlation indicators which show that the formal connection among the discussed indicators is not statistically significant. However, calculation of correlation coefficients should be seen as an attempt to estimate the trend of connection between the analysed phenomena. This allows evaluating the existing changes quantitatively and discovering the reasons for the confronting trends.The conclusion is that the relation between the indicator of the unemployed part of young and other indicators is the toughest one, although the increase of the part of youth is not the criterion of unemployment intensity (its rate). On the other hand, the imperfection of the youth unemployment rate is not characteristic of this indicator, and its values of correlation are noticeably higher and in most cases statistically significant in comparison with the other indicators used in the analysis. The dynamics of this indicator, which expresses the increased conditional youth competition possibilities in the labour market, react to essential changes of the social, economic and demographical environment in the best way in most cases.Considering the imperfection of the traditional unemployment rate, which is obvious from the analysis, the authors suggest to employ widely the other indicators characterising youth position in the labour market, which allow evaluating the extent of the phenomenon under analysis more objectively. Moreover, there are suggested the possibilities of calculating a new indicator which characterises youth unemployment - the harmonised youth unemployment indicator - and its application for the assessment of youth position in the labour market. In addition, there is shown that a combination of different indicators (including absolute ones) in the research process should become a more and more important element while evaluating trends of youth unemployment dynamics.Nors bendras nedarbo lygis nuo 2001 m. šalyje gana sparčiai mažėjo, jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką problemos vis tiek išliko aktualios. Dalis šalies jaunimo, norėdami susirasti patrauklias darbo vietas, išvyko į ES ir kitas užsienio šalis. Išryškėjo ir kitos nepalankios tendencijos - mažėja jaunimo aktyvumas šalies vidaus rinkoje. Nedarbas mažėjo labai sparčiai, tačiau daugelis anksčiau buvusių jaunų bedarbių taip ir nepapildė šalies dirbančiųjų gretų, o tapo ekonomikai neaktyviais gyventojais, kurie iškrito iš darbo rinkos. Dėl ekonomikai neaktyvių gyventojų gausėjimo tarp jaunimo šalies ūkis kasmet patiria nuostolių: nesukuriama dalis BVP, atsiradusio darbuotojų deficito sąlygomis lėtėja šalies ūkio raida.Šiame straipsnyje vertinama jaunimo padėtis darbo rinkoje atsižvelgiant į jos raidos tendencijas, tiriama tam tikrų veiksnių įtaka jaunimo nedarbui, atskleidžiamos tiriamos demografinės grupės padėties darbo rinkoje analizės tobulinimo galimybės, siūlomi nauji rodikliai jaunimo padėčiai darbo rinkoje vertinti. Tradiciškai susiklostė, kad vertinant jaunimo padėtį darbo rinkoje dažniausiai apsiribojama nedarbo lygio rodikliu. Tačiau siekiant ištirti nagrinėjamą problemą giliau, svarbu gerokai paįvairinti tyrimo instrumentarijų. Todėl vertindami jaunimo padėtį darbo rinkoje autoriai panaudojo daug papildomų nedarbą apibūdinančių rodiklių išryškinti įprasto jaunimo nedarbo lygio rodiklio trūkumus. Siekdami tiksliau aprašyti esamas darbo rinkos tendencijas ir išvengti esamos situacijos vertinimo iškraipymų, autoriai siūlo skaičiuoti harmonizuotą jaunimo nedarbo lygio rodiklį

II kasmetinė nacionalinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“

2022 m. spalio 14 d. Vilniaus universitete vyko II kasmetinė nacionalinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“Universiteto g. 3, Vilniushttps://youtu.be/oBGfbjJijPY2022 m. spalio 14 d. Vilniaus universitete vyko II kasmetinė nacionalinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“Universiteto g. 3, Vilniushttps://youtu.be/oBGfbjJijP