Seksualinio smurto ir priekabiavimo lyginamoji analizė bandomuosiuose Kipro ir Lietuvos universitetuose

The sociocultural contexts of higher education institutions form the background for gender-based violence in professional structures and environment of academia. The article presents the comparative analysis of sexual violence and the reasons for its (non-)disclosure at the universities in Lithuania and Cyprus. The findings of focus group interviews conducted within the framework of the Ending Sexual Harassment and Violence in Third Level Education (ESHTE) project, co-funded by the European Union, have been summarized in the present research. The focus group participants from each partner university involved university teachers, administrative staff, counselors and university students. The research was conducted during a 3-month period between 2017 and 2018. The main aim was to investigate university staffs’ and students’ experiences in the disclosures of the cases of sexual violence and harassment (SVH) in university environment and campus, as well as their awareness of  existing procedures and policies in handling the cases of SVH. Their personal experiences, attitudes and beliefs of SVH, as well as any suggestions they have towards the improvement of disclosures of SVH are discussed in the article.Aukštųjų mokyklų sociokultūriniai kontekstai sukuria prielaidas smurtui dėl lyties ir akademinėje aplinkoje. Straipsnyje pateikiama lyginamoji seksualinio smurto paplitimo, saugumo jausmo ir jo (ne)sukūrimo priežasčių Lietuvos (Šiaulių universiteto atvejis) ir Kipro (Nikosijos universiteto atvejis) aukštojo mokslo sistemoje analizė. Situacijos analizė yra paremta fokus grupės interviu, kuris buvo atliktas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Seksualinio priekabiavimo ir smurto trečiojo lygio švietimo institucijose mažinimas“ (ESHTE), rezultatais. Tyrime dalyvavo abiejų aukščiau minėtų universitetų tikslinės grupės dalyviai: universiteto darbuotojai, įskaitant dėstytojus ir vyresniuosius administracijos darbuotojus, bei universiteto studentus. Tyrimas truko 3 mėnesius nuo 2017 m. iki 2018 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – ištirti universiteto personalo ir studentų patirtį atskleidžiant seksualinio smurto ir priekabiavimo (SSP) atvejus universiteto studijų aplinkoje ir universiteto miestelyje, taip pat jų turimas žinias apie esamas procedūras ir politiką SSP atvejais. Straipsnyje aptariama asmeninė dalyvių patirtis, požiūris ir įsitikinimai apie SSP, taip pat siūlymai, kaip mažinti ir keisti SSP situaciją aukštojo mokslo institucijose. Kalbant apie smurtą dėl lyties, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis vyksta visoje Europos Sąjungoje (ES) ir yra žmogaus teisių pažeidimas. Tai yra moterų ir vyrų nelygybės priežastis ir kartu jos pasekmė. Europos universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose gausu pranešimų tiek moterų, tiek ir vyrų, patyrusių seksualinį priekabiavimą, kas, savo ruožtu, daro neigiamą poveikį jų asmeninei gerovei ir mokslinei karjerai. Kita vertus, smurtas dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą, Europos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose dažnai yra nepakankamai įvertinamas, be to labai trūksta ir žinių šiuo klausimu. Keletas kitų autorių atliktų tyrimų parodė, kad nepalankiomis darbo sąlygomis dirbančioms moterims (pvz., doktorantėms) ar mainų programų studentams ypač gresia smurtas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Todėl straipsnyje analizuojamu tyrimu buvo siekiama ištirti ir palyginti įvairias seksualinio priekabiavimo formas aukštosiose mokyklose, kiek su tuo susiduria ir kiek tai patiria tiek darbuotojai, tiek studentai Kipre ir Lietuvoje. Antrasis tyrimo tikslas buvo nustatyti universitetų, kurie sėkmingai įgyvendina įvairias šios srities programas, veiksmus ir kolektyvinius institucinius mechanizmus, kurie veiksmingai prisideda prie smurto dėl lyties mažinimo universitetuose. Taigi, tyrimu siekta geriau suprasti smurto dėl lyties universitetuose situaciją, padidinti personalo ir studentų gebėjimą atpažinti ir kreiptis dėl smurto dėl lyties bei sumažinti smurto dėl lyties raišką akademinėje aplinkoje. Tyrimui atlikti buvo naudojamas mišrusis kokybinių tyrimų metodas. Kokybinis tyrimas buvo atliktas atliekant: 1) išsamią literatūros apžvalgą; 2) dviejų fokus grupių interviu Šiaulių universitete (ŠU) ir Nikosijos universitete (NU). Akcentuotina, kad šis interviu buvo paremtas tiesioginę personalo ir studentų grupių patirtimi; 3) taip pat seksualinio smurto ir priekabiavimo situacijos universitetuose analizė ir palyginimas. Nustatyta, kad abi šalys – ir Kipras, ir Lietuva - neturi senų tradicijų ar įsipareigojimų lyčių lygybės klausimais. Abiejose šalyse lyčių politikai didelę įtaką daro ES direktyvos ir konvencijos, skatinančios lyčių lygybę, kaip pvz. CEDAW ir Pekino veiksmų platforma. Kipre, priešingai nei Lietuvoje, nėra jokių nacionalinių teisės aktų, susijusių su SSP, kurie būtų įgyvendinami universitete. Universitetai nenagrinėja SSP atvejų; nėra duomenų apie ataskaitų pateikimo procentą ar atvejų baigtį. Kita vertus, teigiama, kad SSP nėra dažnas reiškinys abiejuose tyrime dalyvavusiuose universitetuose. Įdomu tai, kad yra mažiau informacijos apie SSP ŠU fizinių ir technologijos mokslų studijose, t.y. skirtingai nei Šiaulių universitete, studentai nepraneša apie savo patirtį šioje srityje. Kita vertus, vyraujanti priekabiavimo samprata „neiššifruoja“ grėsmę keliančių situacijų. Kitaip sakant, aukštosios mokyklos darbuotojai  yra abejingi ir nekreipia dėmesio į SSP, todėl jų atskleidimo konfidencialumo ir anonimiškumo problema yra sudėtinga. Akivaizdu, kad abu universitetai (ŠU ir NU) turi mažai praktinės patirties, kaip užtikrinti konfidencialumą ir neleisti jo atskleisti. Atsižvelgiant į abiejų universitetų studentų susirūpinimą, nėra supratimo, kaip didinti SSP prevencijos iniciatyvas, nėra aiškaus visų SSP formų supratimo ir aiškaus supratimo, kaip į šiuos procesus galėtų įsitraukti kiti asmenys. Vyrauja aiški aukų kaltinimo retorika ir vyraujanti diskriminacija dėl lyties. Abu universitetai linkę seksualinį išpuolį suvokti kaip asmeninį rūpestį. Kiekvienas užpuolimas yra individualus įvykis, o ne traktuojamas kaip platesnio masto, tarp kultūrų, dalis. Abu universitetai seksualinio išpuolio atvejus laiko retais, atsiribojusiais ir atsitiktiniais. Seksualinio išpuolio prevencijos metodai universitetuose beveik visada nukreipti į moteris, į tai, kai joms apsisaugoti nuo atsitiktinio smurto, kuris yra universiteto hierarchijos rezultatas, o ne stipri ir palaikanti lyderio paskata, taip pat smurto lyties pagrindu visuomenės normalizavimas. Seksualinio priekabiavimo prevencija universitetuose turėtų būti pagrįsta tolesniais veiksmais ir tyrimais paremtu vertinimu, remiantis žiniomis apie patirtį. Būtina sisteminė ir esminė (taip pat ir nuostatų) šios problemos sprendimo strategija ir taktika

Moksleivių kūrybiškumo ugdymas muziejų edukacine veikla

One of the features of information society is that education takes place not only in the organized formal educational environment but also in informal natural different places. The potential possibilities of museum educational activities in development of pupils‘creativity are investigated in this article. Educational environment in museum is dynamic and creative area for different kind informational and learning activities. The aim of the article is to clear up the possibilities to develop creativity by the aim of educational activities in museums. The analysis of 72 primary school teachers‘opinion is presented in the article. The conclusion made on their analysis is that teachers give positive evaluation to museum educational activities in area of creativity development but at the same time they recognize that not all potential possibilities in this area are used. The same idea could be confirmed on the basis of content of fifty museum educational programmes analysis. The case of Siauliai „Ausros“museum has shown that there is differentiation among educational programmes. Majority of educational programmes are offered in area of ethnography, majority of activities in them are quite creative. But some educational programmes (in area of technics history and restoration) are not aimed at creativity development, there are no activities for pupils‘creativity development offered.Docentė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Šiaulių universiteto Meno edukologijos katedra P. Višinskio g. 25, LT-76351 Šiauliai Mobil. tel. (8699) 2 79 15 El. paštas: [email protected]ė socialinių mokslų(edukologijos) daktarėŠiaulių universitetoEdukologijos katedraP. Višinskio g. 25, LT-76351 ŠiauliaiMobil. tel. (8612) 6 84 06El. paštas: [email protected]  Straipsnyje aptariamos muziejaus edukacinės aplinkos teikiamos mokinių ugdymo organizavimo galimybės. Pateikiama pedagogų požiūrio į muziejų edukacinę veiklą analizė, atskleidžiant mokinių kūrybiškumo tobulinimo prielaidas. Taip pat pateikiama Šiaulių „Aušros“ muziejaus edukacinių programų turinio analizė mokinių kūrybiškumo ugdymo aspektu. Tyrimo rezultatai yra aktualūs siekiant sudaryti platesnes galimybes kūrybiškumui tobulinti muziejų edukacine veikla

Savęs atstovavimas moterų lyderystėje STEAM srityse Lietuvoje: diskursas, lyties tapatybė ir vaidmenų suderinamumas

Science, technology, engineering, arts, and mathematics (STEAM) are fields substantially crucial for innovation and development. Nevertheless, the gender gap in these areas is significant also in European countries. Considering the underrepresentation of STEAM women’s leadership, we provide insight into the common characteristics that led Lithuanian women to become referents in their fields. We identify elements of leadership in discursive social representations, professional ideologies, gender identity and role congruency in connection to power structures from a gender perspective within organisations, considering the mediations of the social context. We conducted the research in two phases: an online questionnaire and in-depth interviews. We performed a critical discourse analysis of Lithuanian Women’s testimonies to understand gender social representations. Parenthood highly influences building leadership and choosing STEAM careers, whereas self-efficacy and creativity are essential elements. High co-responsibility at home confirms that family context is vital. In STEAM careers, a male-centric perspective still constrains female leadership. There is still work to be done regarding active politics, programs, and law enforcement to create equity and social justice relationships between men and females, especially in STEAM areas.Mokslas, technologijos, inžinerija, menai ir matematika (STEAM) – tai sritys, kurios yra labai svarbios naujovėms ir plėtrai, bet taip pat sritys, kuriose labiausiai pasireiškia lygių galimybių spragos, net ir Europos šalyse. Atsižvelgiant į tai, kad STEAM moterų lyderystė yra nepakankama, straipsnyje pateikiamos įžvalgos, kokios yra tos bendrosios charakteristikos, padedančios kai kurioms Lietuvos moterims tapti savo srities atstovėmis. Lyderystės elementai buvo nustatyti diskursyviame savęs reprezentavime, tapatybės vaidmenyse ir profesinėse nuostatose, susijusiose su valdymo struktūromis organizacijose iš lyčių perspektyvos, atsižvelgiant į socialinį kontekstą. Tyrimas buvo atliktas dviem etapais: iš pradžių internetinė apklausa, po to giluminiai interviu ir gyvenimo istorijos metodas, derinant kiekybinius ir kokybinius metodus. Vėliau atlikta apklausų dalyvių atsakymų diskurso analizė, siekiant suprasti lyčių savęs reprezentaciją. Tyrimu išsiaiškinta, kad tėvas daro didelę įtaką ugdant lyderystę ir pasirenkant STEAM karjerą, o savarankiškumas ir kūrybiškumas yra vieni svarbesnių elementų šioje srityje. Didelė bendra atsakomybė, vyraujanti namuose, patvirtina, kad šeimos kontekstas yra gyvybiškai svarbus. Kita vertus, STEAM karjeroje vis dar išlieka į vyrus orientuota perspektyva, kuri riboja moterų lyderystę. Vis dar reikalinga aktyvi veikla politikos, edukacinių programų ir socialinio teisingumo srityse, kad būtų sukurti lygybės ir socialinio teisingumo santykiai tarp vyrų ir moterų, ypač STEAM srityse

(Egalitarinė) socializacija vaikystėje kaip sėkmingos moters karjeros biržinėse bendrovėse prielaida

[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian] Globally, gender equality in the boards continues on an upward trajectory with slow but positive progress – in 2016, nearly 19% of seats on the boards of the largest companies globally were held by women, up from about 14% in 2012, with 3 percent of this growth coming in just the last two years (Zehnder 2017). A leading country in this matter, Norway, has introduced its quota law in 2007 requiring boards of listed companies to have a gender balance of at least 40/60. The ten years result of this quota happens to be an increase in female board members from 6 percent in 2002 to 42 percent in 2016 (CORE 2017). The EU also tries to push for a quota for women on company boards so as to address the slow progress toward gender equality in the senior ranks of publicly listed businesses. Although 62.7% of new university graduates are women (graduating with Master’s degrees – 66.5%, and 58.9% graduating with doctorates) in 2014, they are outnumbered by men in leadership positions in the corporate sector in the Lithuania. When looking at the top executive positions, there are no women CEOs (Chief Executive Officers) in the listed companies in Lithuania. From December 2013 to September 2014, the share of women on boards (executives) in Lithuania increased by 2.8% (Šidlauskienė, Pocevičienė 2015). Thus, the current moment offers a strategic opportunity to proactively enhance gender equality and prevent any more widening of the gender and skills gaps. This research was aimed to analyze the theoretical aspects of gender balance on the executive boards of the listed companies and to explore childhood socialization predictors that impede (or facilitate) the increase of successful participation of women in decision-making bodies in the listed Lithuanian companies. The successful career women, or the high flyers theory, has been used to argue that childhood socialization, education, personality and motivation indicated personal traits needed for board level roles (White et al. 1992). Second, the individual career capital theory argues that taking up such a role consists of three ways of knowing: knowing-how, knowing-whom and knowing-why. Research results shows that egalitarian childhood socialization influences successful women’s careers in the listed company boards. Certain individual characteristics, such as integrity and honesty, accountability, result-orientation, being a team player, a relationship builder, a good listener and communicator, and genuine commitment and energy, are in demand in such companies as PANDORA A/S, Spencer Stuart, Board Succession etc.[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Nors moterys ne tik turi reikiamą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, bet nori ir gali eiti pareigas priimant aukščiausio lygio sprendimus, vis dėlto moterų ir vyrų asimetrija Lietuvos biržinių (angl. listing) bendrovių1 valdybose apibūdina šiame straipsnyje keliamą problemą. Straipsnyje, plėtojant ir naujai pritaikant teorinį sėkmingos karjeros moters modelį, empiriškai gilinamasi į biržinių bendrovių valdybos narių (direktorių) socializacijos ypatumus vaikystėje. Pusiau struktūruoto interviu metodu apklausta 12 (beveik 50 proc.) Lietuvos biržinių įmonių valdybų narių (direktorių). Tyrimas rodo, kad egalitarinė šeimos aplinka, neseksistinės socializacijos praktikos, socialinis teisingumas leidžia mergaitėms eksperimentuoti su įvairiais tiek socialiniais, tiek įtraukiančiais netradiciniais vaidmenimis, kurie sustiprina moterų saviveiksmingumą ir, ypač konkurencingų biržinių bendrovių valdybų veikloje, atlikti valdybos narių (direktorių) vaidmenis

Kaimo teritorinės savivaldos seniūnų dalyvavimas mokyklų tinklo pertvarkos politikoje: tikslai, veiklos, sprendimų priėmimas

The article highlights strategies of rural local government heads’ involvement and participation in school network reorganization policy. Heads’ as participants’ roles (passive, active, indifferent) as well as nature and content of their decisions (administrative, strategic) is examined. On the basis of qualitative research the implementations on the nature of school network reorganization policy as well as on the importance of activity, delegated to local government heads in the processes of school network reorganization are formulated. The content of the “top to down” policy is disclosed; on the basis of its analysis, it is stated that centralized nature of decision making on closing of rural schools disparages not only the roles of local government heads as active participants in school network reorganization policy, but also narrows the functions of representation for local community, which primarily includes such groups as parents and children. The knowledge that has an impact on rural government heads’ competence is highlighted. This knowledge is significant in understanding the interconnection between closing of schools and human resource potential as well as with current situation in Lithuanian education system. On the basis of qualitative research data, the insufficient knowledge for local government heads in the activity of school network reorganization is revealed in such areas as: social informal education, pupils’ delivering. Rural government heads narrowly understand social problems of pupils and tend to identify them with pupils’ transportation service while opportunities of pupils’ participation in informal education (club activity) are not related with the quality of future pupils’ intelligence and developing of their social competence, especially in the area of pupils’ mobility (as horizontal as vertical).On the basis of conducted qualitative research conclusions on diminishing of rural local governments heads’ as direct participants’ , functions are formulated, because they are delegated by a higher level institution (Ministry of Education and Science; local Education Departments) to implement the adopted resolutions. This fact distorts the role of rural community in school network reorganization policy, because the main aim of the school network reorganization preparatory stage is the closure of rural schools because of the small number of students and pupils’ direction to reorganized schools, which are located quite far from places of residence. The situation stresses another significant role of local government heads, i.e. arrangements for appropriate pupils’ transportation. However, even in these processes, heads are not the main decision makers, because transport means (yellow school buses) depend on certain schools.Straipsnyje analizuojami kaimo teritorinės savivaldos seniūnų dalyvavimo mokyklų tinklo pertvarkos politikoje tikslai, veiklos, sprendimų priėmimo procesai (darbas grupėse, informacijos sisteminimas ir analizė, mokinių poreikių tenkinimo lygio nustatymas, informacijos sklaida kaimo bendruomenėje). Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos dokumentais, reglamentuojančiais mokyklų tinklo pertvarkos procesą, pagrindžiamas kaimo seniūnų, kaip dalyvaujančiųjų politikoje funkcijos, kompetentingumas priimant sprendimus pasirengiamajame mokyklų tinklo pertvarkos procese. Atlikto kokybinio tyrimo pagrindu formuluojamos išvados dėl kaimo seniūnų, kaip tiesioginių politikos dalyvių, sprendžiamųjų funkcijų menkinimo, nes jie privalo vykdyti tik aukštesnio lygio institucijų (Švietimo ir mokslo ministerijos, rajono tarybų švietimo skyrių) priimtus nutarimus. Tai iškraipo kaimo bendruomenės vaidmenį mokyklų tinklo pertvarkos politikoje, nes aktyvi seniūnų veikla leistų jiems atstovauti bendruomenės interesams. Pagrindinis tikslas pasirengiamajame mokyklų tinklo pertvarkos etape buvo kaimo mokyklų uždarymas dėl mažo mokinių skaičiaus ir mokinių perkėlimas mokytis į pertvarkytas mokyklas, kurios kartais yra gana nutolusios nuo mokinių gyvenamosios vietos. Šioje situacijoje tampa svarbus ir kitas seniūnų vaidmuo, o būtent – mokinių pavėžėjimo organizavimas. Tačiau ir šiuose procesuose seniūnai nėra pagrindiniai sprendėjai, nes transportas (geltonieji autobusiukai) priklauso konkrečioms mokykloms, todėl seniūnams skiriamos ir tarpininkavimo funkcijos

Atsakingumo priklausomybė nuo lyties socialinis aspektas

The reality confirms the importance to develop pupils’ responsibility. Research into primary school pupils’ responsibility has shown direct dependency between person’s responsibility and gender: girls are characterized as more responsible than boys and responsibility is the most important feature of personality for the majority of girls’ parents and the decisive role in its development belongs on the family. But the origin of the reasons of higher level of girls responsibility development is social

Lyties įtaka mokinių atsakingumo išsivystymo lygiui

Pripažinus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų atsakingumo ugdymo aktualumą, vis daugiau dėmesio skiriama efektyvių ugdymo būdų paieškai. Efektyvinant atsakingumo, kaip vienos iš bazinių asmenybės savybių, ugdymą, labai svarbu išsiaiškinti atsakingumą ir sėkmingą jo ugdymą lemiančius veiksnius, nes įvairių aplinkos ir asmens ypatumų bei jų daromos įtakos atsakingumo ugdymui ir raiškai pažinimas padėtų optimizuoti šios savybės ugdymo procesą. Straipsnyje, analizuojant mokytojų ir tėvų pateiktus vaikų (7-10 metų) atsakingumo išsivystymo lygio vertinimus lyties aspektu, atskleidžiamas lyties ir atsakingumo tarpusavio priklausomybės ryšys. Tyrime atsakingumo išsivystymo lygis buvo vertinamas įvairiose veiklose: mokomojoje ir popamokinėje veikloje mokykloje, namuose, bei apskritai bandant apibendrintai įvertinti šios asmenybės savybės išsivystymo ir raiškos lygmenį. Kiekybinė ir kokybinė tyrimo rezultatų analizė leidžia teigti, kad tiek mokytojų, tiek tėvų nuomone, mergaitės yra atsakingesnės už berniukus, nors šie skirtumai varijuoja priklausomai nuo atsakingumo išsivystymo lygmens (didesnis skirtumas aukštesniuosiuose lygmenyse), veiklos pobūdžio (mergaitės atsakingesnės privalomose veiklose), atsakingo veikimo motyvų ir pan. Išsami duomenų analizė leidžia teigti, kad lytis iš dalies turi įtakos, nors ir nėra esminis atsakingumo išsivystymo lygį lemiantis veiksnys. Tačiau tam tikra prasme tai patvirtina skirtingų atsakingumo ugdymo būdų, sąlygų, metodų ir formų, labiau atitinkančių tam tikros lyties ypatumus, poreikį.As development of responsibility among young school children has been proved relevant, more and more attention has been given to search of effective methods of education. In order to make more effective the development of responsibility as one of the key basic personality traits, it is very important to ascertain the factors that determine responsibility and its successful development, as knowledge of various environmental and personal peculiarities and their impact on development and expression of responsibility would help optimizing the process of development of this trait. The article provides the analysis of evaluation made by teachers and parents on the level of responsibility of children (7-10 y.o) according to their gender, and reveals the dependence between gender and responsibility. In the research, the level of responsibility was assessed during different activities: school and after-school, at home, and in general, trying to evaluate the level of development and expression of this personal trait. Qualitative and quantitative analysis of research results allows stating that according to teachers and parents girls are more responsible than boys, although these differences vary depending on the developed level of responsibility (greater difference in higher levels), nature of activity (girls are more responsible in mandatory activities), motives of responsible actions, and etc. An exhaustive data base allows stating that gender has partial impact, although is not the determining factor for development of the level of responsibility. Although in some sense, it proves that different methods, conditions, and forms that better correspond to peculiarities of certain gender are needed to develop responsibility

Possibilities of creation of favourable environment for responsibility development in primary school

Ieškant efektyvių atsakingumo, kaip vienos iš bazinių asmenybės savybių, ugdymo būdų, labai svarbu yra išsiaiškinti tuos psichologinius ir socioeduka-cinius veiksnius, kurie sudarytų galimybę sukurti kiek įmanoma palankesnę aplinką atsakingumui ugdyti. Siame straipsnyje ir analizuojamos palankios aplinkos atsakingumui ugdyti kūrimo galimybės pradinėje mokyklojeIn the search of effective ways of developing responsibility as one of the basic personal qualities, it is very important to identify the psychological and socioeducational factors that would open up a possibility to create as favourable environment as possible for the development of responsibility. The article analyses possible ways of creating a favourable environment for the development of responsibility at pre-school