COMPETENCIES OF PUBLIC HEALTH CARE PROFESSIONALS AND COMPETENCY DEVELOPMENT NEEDS IN PROVIDING QUALITY SERVICES TO ADOLESCENTS

This article presents findings of the study of public health care professionals' attitude toward the specific competencies in adolescent health care and competency development needs. The study is based on the assumption that adolescents are specific receivers of services provided by public health care professionals; the services, therefore, should be provided with due regard to age, developmental, interpersonal, community, organisational, structural, and other intrinsic factors in terms of adolescents. When counselling adolescents, public health care professionals should be proficient in the following domains: communication style, consultation structure, policies and procedures, involvement of parents/guardians in an adolescent health care process, etc. Proficiency in the above domains requires specific competencies in adolescent health care. An analysis of public health care professionals’ attitude, in view of their existing competencies in adolescent health care, might help to respond more comprehensively the following problematic questions: Why are adolescents to be considered unique clients of services provided by public health care professionals? What do competencies in adolescent health care consist of? What are the needs for competencies of public health care professionals in adolescent health care and development thereof? Thus, this article is aimed to reflect an attitude of public health care professionals toward the specific competencies in adolescent health care and competency development needs. The article consists of an introduction and two parts: the first part provides theoretical assumptions; the second part is dedicated to an empirical analysis of an attitude of public health care professionals toward the specific competencies in adolescent health care, a content thereof, and competency development needs in view of existing competencies in adolescent health care. The article ends with a discussion and conclusions, followed by references.

VISUOMENĖS SVEIKATA IR ETIKA: PRAKTIKOS IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ RAIDOS DISKURSAS

The purpose of the article is to present a discourse of public health ethics, as a social action, and research development. The following problematic questions have been framed to achieve the above purpose: what are the reasons for multiple meanings of public health concept? How is the concept of public in the context of pubic health understood? What are the possible approaches to the analysis of public health ethics? What are the major differences between public health ethics and healthcare ethics? The first part of the article makes an analysis of multiple meanings of the concept of public health. The second part addresses the concept of public in the context of public health. In the third part, there are analytical approaches to public health ethics reflected (professional ethics, applied ethics, representation ethics, critical ethics). The fourth part of the article focuses on differences between public health ethics and healthcare ethics. A summarising historical discourse on the development of public health ethics reveals the dynamics of theoretical approaches to the purpose of the article.KEY WORDS: ethics, public health, analytical approaches to health ethics.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v79i3.189

Public health and ethics: a discourse of practice and research development

The purpose of the article is to present a discourse of public health ethics, as a social action, and research development. The following problematic questions have been framed to achieve the above purpose: what are the reasons for multiple meanings of public health concept? How is the concept of public in the context of pubic health understood? What are the possible approaches to the analysis of public health ethics? What are the major differences between public health ethics and healthcare ethics? The first part of the article makes an analysis of multiple meanings of the concept of public health. The second part addresses the concept of public in the context of public health. In the third part, there are analytical approaches to public health ethics reflected (professional ethics, applied ethics, representation ethics, critical ethics). The fourth part of the article focuses on differences between public health ethics and healthcare ethics. A summarising historical discourse on the development of public health ethics reveals the dynamics of theoretical approaches to the purpose of the article

Reasons for the difference in life expectancy between men and women by qualitative perspective

Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VGT) skirtumas – 9,8 metų – yra didžiausias ES ir vienas didžiausių tarp viso pasaulio šalių, rodantis, jog Lietuvos vyrų sveikatingumas ir gerovė yra ženkliai pažeisti. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumo gilumines psichosocialines priežastis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Kokybinis tyrimas atliktas giluminio interviu metodu apklausiant Klaipėdos rajono gyventojus. Tyrime dalyvavo 8 informantai: 7 vyrai ir 1 moteris. Rezultatai. Apibendrinus visų informantų pasisakymus gyvenimą trumpinančių veiksnių tema, išryškėjo, kad labiausiai skundžiamasi pinigų stoka, prasta emocine būkle, požiūrio į vyriškumą ypatumais, netinkamai susiklosčiusiais santykiais šeimoje. Nevienareikšmiai vertinamas interneto poveikis sveikatai – dalies informantų nuomone, internetas naudingas, kitų tyrimo dalyvių nuomone – žalingas sveikatai. Informantai nevienareikšmiai vertino alkoholio vartojimą, rūkymą, vartojimo motyvus bei poveikį sveikatai. Dauguma tyrimo dalyvių pripažino, kad vyrai rūpinasi sveikata mažiau, nei moterys – jie vengia profilaktinių pasitikrinimų, nenoriai lankosi pas gydytojus dėl prastos sveikatos apsaugos sistemos bei didelių eilių. Visi informantai pripažino, kad psichologinis stabilumas turi didelę įtaką gyvenimo kokybei ir jo trukmei. Išvados. Išskirtinai didelio Lietuvos vyrų ir moterų VGT skirtumo, lyginant su kitomis ES ir pasaulio šalimis, negalima paaiškinti vien biologiniais veiksniais. Lietuvos vyrų sveikatą žalojanti elgsena – polinkis į nesaikingą alkoholio vartojimą, rūkymas, rizikingesnė nei moterų elgsena, nesirūpinimas sveikatos tausojimu, vengimas tikrintis sveikatą yra nepalankių ekonominių bei psichosocialinių aplinkybių pasekmė. Siekiant sumažinti vyrų ir moterų VGT skirtumo gilumines priežastis, reikėtų orientuotis ne tiek į draudimais grindžiamas priemones, tokias kaip alkoholio įsigijimo ir vartojimo, rūkymo ar alkoholio reklamos draudimas, o į galimybių sudarymą gyventojų ekonominės padėties stiprinimui, geresnes infrastruktūros sąlygas, emigracijos ir nedarbo mažinimą. Būtini tolimesni ir išsamesni šios srities tyrimai, siekiant įvardinti bei pašalinti gilumines Lietuvos vyrų ir moterų VGT skirtumo priežastis. Raktažodžiai: moterys, vyrai, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.The difference in the life expectancy of Lithuanian men and women (hereinafter - LE) - 9.8 years - is the largest among the EU and one of the largest among the countries of the world, indicating that the health and well-being of Lithuanian men is significantly impaired. The aim of the study was to analyze the root psychosocial reasons for the difference in the LE of Lithuanian men and women. Research material and methods. The qualitative research was carried out by the method of in-depth interviews by interviewing the residents of Klaipėda district, 8 informants participated in the research: 7 men and 1 woman. Results. Summarizing the opinions of all informants on the topic of life-shortening factors, it turned out that the lack of money, poor emotional state, peculiarities of the attitude to “masculinity”, and improper family relations are the most complained. Health effects of the Internet are ambiguously assessed - in the opinion of some informants the Internet is useful, in the opinion of others research participants it is harmful to health, Informants ambiguously assessed alcohol consumption, smoking, motives for consumption and health effects. Most of the participants in the study admitted that men care less about health than women - they avoid preventive examinations, are reluctant to visit doctors due to the poor health care system and large queues to see doctors. All informants acknowledged that psychological stability has a significant impact on quality of life and its duration. Conclusions. The exceptionally large difference in VGT between Lithuanian men and women compared to other EU and world countries cannot be explained by biological factors alone. Behavior detrimental to the health of Lithuanian men - propensity to alcohol abuse, smoking, riskier than women‘s behavior, neglect of health care, avoidance of health checks - is a consequence of unfavorable economic and psychosocial circumstances rather than a factor shortening their lives. In order to reduce the root causes of the gender gap in VGT, the focus should not be on prohibition-based measures, such as bans on the purchase and consumption of alcohol, smoking or alcohol advertising, but on empowering the population, improving infrastructure, reducing emigration and unemployment. Further and more detailed research in this area is needed in order to identify and eliminate the root causes of the difference in VGT between Lithuanian men and women. Keywords: men, women, life expectancy

Drug consumption among schoolchildren

Tyrimo tikslas – nustatyti narkotikų vartojimą tarp Klaipėdos miesto vyresniųjų klasių mokinių ir narkotikų prieinamumą. Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis apklausos raštu metodas. Tyrime dalyvavo 485 mokiniai iš Klaipėdos miesto gimnazijų nuo 16 iki 18 m. amžiaus, iš jų: 209 berniukai ir 276 mergaitės. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 21.0 versijos paketą. Rezultatai ir išvados. Dažniausiai mokiniai per paskutinius 12 mėn. ar per paskutines 30 d. vartojo kanapių produktus, be to, vaikinai statistiškai reikšmingai dažniau negu merginos. Ypač dažnai per paskutines 30 d. buvo vartojamas alkoholis ir marihuana tuo pačiu metu. Amfetaminai, ekstazis, kokainas, krekas, LSD ar kitas haliucinogenas, heroinas, haliucinogeniniai grybai buvo vartojami žymiai rečiau. Daugiau nei pusė mokinių turi draugų, kurie marihuaną ar hašišą yra išbandę. Nuo 10 iki 20 proc. mokinių turi draugų, vartojančių LSD ar kitus haliucinogenus, ekstazį, amfetaminus, kokainą kreką, heroiną, haliucinogeninius grybus. Klaipėdos miesto mokinių nuomone, narkotines medžiagas galėtų įsigyti prekiautojo namuose, diskotekoje, bare, gatvėje, parke ir panašaus pobūdžio vietose. Dalis mokinių narkotines medžiagas gali įsigyti mokykloje. Beveik pusė mokinių nurodė, jog nežino nė vienos vietos, kurioje galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Mokiniai, gyvenantys tiek mieste, tiek kaime, nurodė, kad gana lengva ir labai lengva gauti marihuanos ar hašišo. Be to, beveik trečdalio mokinių nuomone, gana lengva nusipirkti LSD ir kitų haliucinogenų, amfetaminų, ekstazio, kokaino, haliucinogeninių grybų. Moksleiviai narkotines medžiagas gauna iš vyresnių draugų, pasidalina grupėje draugų, gauna iš bendraamžių, nusiperka iš draugų, nusiperka iš girdėto žmogaus, kurio asmeniškai nepažįsta arba nusiperka iš visai nepažįstamo žmogaus.The purpose of the study – to clarify the drug use among Klaipėda pupils, the availability of drugs and the reasons for their use. The quantitative survey written method was chosen for the research. The survey involved 485 respondents from several Klaipeda city gymnasiums: 209 boys and 276 girls, 16–18 years old. The statistical analysis of data is performed using SPSS software package (SPSS 21.0). The significance level has been selected, when p <0,05. Results and conclusions. Usually, pupils in the last 12 months or last 30 days used cannabis products; in addition, boys are statistically significantly more use of cannabis products than girls. Especially often during the last 30 days have been used alcohol and marijuana at the same time. Amphetamines, ecstasy, cocaine, crack, LSD or other hallucinogen, heroin, hallucinogenic mushrooms have been used much less frequently. More than half of the students have friends who have tried marijuana or hashish. From 10 to 20 percent pupils have friends who use LSD or other hallucinogens, ecstasy, amphetamines, cocaine crack, heroin, hallucinogenic mushrooms. According to pupils of Klaipeda city, drugs could be purchased at the merchant‘s home, at a discotheque, in bars, on the street, in a park and in similar places. Some pupils can buy narcotic drugs at school. Almost half of the pupils indicated that they were not aware of any place where they could buy narcotic drugs. Pupils living both in the city and in the countryside said that it is relatively easy and very easy to get marijuana or hashish. In addition, almost one third of pupils consider it fairly easy to buy LSD and other hallucinogens, amphetamines, ecstasy, cocaine, and hallucinogenic mushrooms. Pupils receive drugs from older friends, share in a group of friends, get their peers, buy from friends, and buy from a guy who is not personally known or bought from a stranger

Attitudes of patients‘ with cardiovascular disease towards the quality of services

Pacientų požiūriui įtakos daro daug veiksnių, todėl šio darbo tikslas – išanalizuoti pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), požiūrį į teikiamų paslaugų kokybę. Tikslui pasiekti taikyta mokslinės literatūros analizė ir kiekybinio tyrimo metodas. Naudotas klausimynas pacientų pasitenkinimui ligoninėje teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis vertinti. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamieji vėl rinktųsi šią įstaigą. Respondentai buvo patenkinti gydytojų ir slaugytojų darbu bei skyriaus aplinka. Nustatyta, kad tiriamųjų požiūriui į suteiktų paslaugų kokybę poveikį daro sociodemografiniai veiksniai. Gauti tyrimo duomenys sudarė prielaidas identifikuoti trūkumus ir pateikti paslaugų gerinimo rekomendacijas. Raktažodžiai: sveikatos priežiūros kokybė, paslauga, pasitenkinimas.The master’s thesis analyses the attitude of patients to the quality of provided health care services. Patients’ attitudes are influenced by many factors, so the aim of this research is to analyse the attitudes of patients with cardiovascular disease towards the quality of services provided. in order to achieve the goal, the analysis of scientific literature and the method of quantitative research were applied. A questionnaire was used to assess patient satisfaction with the services provided by the hospital. The results of the study showed that the respondents would choose this institution again. The respondents were satisfied with the work of physicians and nurses, as well as the environment of the ward. It was found that the respondents’ attitude towards the quality of provided services is influenced by socio-demographic factors. The results of the research created preconditions for identifying shortcomings and providing recommendations for the improvement of services. Keywords: health care quality, service, satisfaction

Peculiarities of optometric care organization and accessibility in Lithuania

Darbo tikslas. Įvertinti optometrinės priežiūros paslaugų organizavimo ir prieinamumo Lietuvoje ypatumus. Darbo metodika. Tyrimui atlikti naudotas instrumentas – elektroninis klausimynas, į kurį respondentams buvo išsiųsta nuoroda elektroniniu paštu. Tiriamųjų imtį (134 respondentai) sudarė optometrininkai, registruoti Lietuvos optometrininkų asociacijoje. Iš viso buvo užpildytos ir pateiktos analizei 86 respondentų anketos, t.y. grįžtamumas sudarė 64,2%. Pusės respondentų (48,8%) nurodytas darbo stažas buvo 6– 10 m. Daugumos respondentų (82,6%) nurodyta pagrindinė darbo vieta – didmiestis (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), o daugiau nei 95% – teikia paslaugas privačiame sektoriuje (t.y. optikos salonuose). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programinę įrangą (23.0 versija). Rezultatų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p <0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad Lietuvoje dažniausiai teikiamos optometrinės priežiūros paslaugos yra kontaktinių lęšių rūšies parinkimas ir pritaikymas (97,7%), regos korekcijos kortelių kontaktiniams lęšiams ir akiniams išrašymas (atitinkamai 97,7% ir 96,5%), subjektyvios refrakcijos ištyrimas (84,9%) bei akinių rėmo parinkimas ir pritaikymas (81,4%), o naudojama įranga – autorefraktometras/autokeratorefraktometras (98,8%), optotipų projektorius (97,7%) ir dioptrimetras (96,5%). Taip pat nustatyta, kad 63,5% optometrininkų per darbo dieną konsultuoja 1–5 pacientus, o 72,9% respondentų konsultacijai užtrunka 16–30 min. Be to, didžioji dalis laiko (6,31 val./d.) darbo metu skiriama tiesioginėms pareigoms vykdyti, t.y. akių ir regos tyrimams, konsultacijoms bei regos korekcijos kortelių išrašymui. Beveik pusė (41,9%) optometrijos paslaugas teikiančių respondentų lokalizuota Vilniaus savivaldybėje. 83,7% respondentų nurodė, kad jų pacientai nuo registracijos iki paslaugos suteikimo laukia mažiau nei 1 dieną. Respondentų pasiskirstymo pagal naudotus kintamuosius ir darbo stažą bei gyvenvietės tipą palyginimas atskleidė, jog statistiškai reikšmingai skyrėsi tik akinių pardavimas, vairuotojų regos patikra, subjektyvios refrakcijos ištyrimas, foropterio naudojimas, regos korekcijos kortelių išrašymas ir darbas kasos aparatu (p <0,05). Išvados. Lietuvos optometrininkų profesinė darbo patirtis nėra didelė, todėl optometrijos paslaugų teikimo organizavimas nepakankamai optimizuotas efektyvios veiklos užtikrinimui. Optometrinės priežiūros paslaugos yra ribotai prieinamos Lietuvos gyventojams.Aim of the work – to evaluate the peculiarities of optometric care organization and accessibility in Lithuania. Methodology of the work. The instrument used for research – electronic questionnaire, to which the link was sent for respondents by using e-mail. The subject sample (134 respondents) consisted of optometrists, registered at the Lithuanian Association of Optometrists. A total of 86 respondents’ questionnaires were filled out and submitted for analysis, i.e. reversibility was 64.2%. Half of the respondents (48.8%) had 6–10 years of work experience. The majority of respondents indicated location of the main workplace – large cities (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), and more than 95% – provide services in the private sector (i.e. in optics). Statistical analysis of data was carried out using SPSS software (version 23.0). Differences in results were considered statistically significant, when p <0.05. Results. It was determined that the mostly provided optometric care services in Lithuania are selection and fitting of contact lenses’ type (97.7%), prescription of contact lenses and spectacles (respectively 97.7% and 96.5%), subjective refraction (84.9%) and selection and fitting of spectacle frames (81.4%), as well as the mostly used equipment – auto refractometer/auto kerato-refractometer (98.8%), optotype projector (97.7%) and diopthrimeter (96.5%). It was also found that 63.5% of optometrists consult 1–5 patients during workday, and 72.9% of respondents take 16–30 min for the consultation. In addition, most of the time (6.31 h/d) during work are allocated the direct duties, i.e. eye and vision examinations, consultations and prescriptions for vision correction. Almost half (41.9%) of the respondents providing optometric services are located in Vilnius municipality. 83.7% of the respondents indicated that their patients wait less than 1 day from registration to the provision of service. Comparison of the respondents’ distribution by the used variables and work experience and the type of settlement revealed that there was only a statistically significant difference in the sale of spectacles, testing of drivers’ vision, subjective refraction, use of phoropter, prescriptions for vision correction and work with a cash register (p <0.05). Conclusions. The professional work experience of the Lithuanian optometrists is not high, therefore the organization of optometry service provision is not sufficiently optimized to ensure effective activities. Optometric care services are limited to residents of Lithuania