Wastewater and landfill leachate testing: acute toxicity biotest results evaluation

This diverse review discusses biotest species and results scoring systems, which were applied to aquatic toxicity assessment of effluents/wastewater (WW) and landfill leachate (LL). European and American aquatic toxicity testing is reviewed. An example of Lithuanian research data on LL biotesting with aquatic organisms of different phylogenetic and ontogenetic levels is presented. Acute toxicity WW and LL is assessed on the basis of (L(E)C50, acute Toxic Units (tua), pt values, and, by applying different simple result scoring systems or toxicity thresholds. The differences in legislation and recommendations for biotest application in WW and LL aquatic toxicity testing are compared. It is concluded that WW and LL lowest acute toxicity data (tua value 0.3) should be considered equally as risk to aquatic environment, and technical management decisions should be made. The universal features of toxicity scoring systems, the problems of inventory of old small landfills and cost effective approach are discussed

Shawl in Lithuanian folk songs

So far researchers have not succeeded in comprehensively explaining how elements of clothing acquire symbolic meaning. An answer to this question may be offered through an analysis of the images of clothes in folklore. The focus of the present analysis is the representation of the shaw in Lithuanian folk songs. In Lithuanian folk songs, the shawl is frequently related to children as an obligatory attribute of girlhood days; for example, a girl swaddled in a silk shawl at her birth is believed to grow up a desired bride. The shawl is often mentioned among other clothes and is presented as a meaningful element of a full set of clothing. The shawl can also refer to the anxiety of a bride. Like a golden ring, a shawl can be given to a young girl by her fiance, but can also be the girl's gift. The context of such songs usually emphasizes the figurative meaning of a shawl (which is white, made of silk, and embroidered with green silk), not its practical purpose. The shawl is frequently mentioned along with a wreath of rues, a string of pearls, a golden ring, and silk clothing, which are traditional images of girlhood. The image of the shawl is also used to refer to complicated intimate experiences. The destiny of a shawl is the same as that of a wreath of rues, silky ribbons, a golden ring, and other attributes of girlhood days as the young man, who has promised to make a horsecloth out of a silk shawl, turns out to be swindling; he often loses the shawl; or, after marriage, the shawl is thrown aside.The shawl is a frequent Image used in folk songs, which not only describes women's concerns with daily experience, but also reveals their dreams and aspirations for Ideals. The image of a girl wearing or having a shawl enriches the picture of a bride dressed in silk, adorned with a rue wreath and a golden ring, so usual in Lithuanian folk songs

Male hat in Lithuanian folk songs : mundane object or poetic image?

Straipsnyje yra analizuojamas vyriškų galvos apdangalų pristatymas lietuvių liaudies dainose, gauta informacija gretinama su etnografinės medžiagos duomenimis bei aptariamos kepurės perkeltinės reikšmės poetinių dainų kontekste. Atlikta analizė leidžia tvirtinti, jog vyriška kepurė gali būti pristatoma kaip buitinė realija lietuvių liaudies dainose, tačiau nevienareikšmiu įvaizdžiu ji tampa poetiniame dainos kontekste. Jaunikaičio orumo ženklas - puošni kepurė. Merginos būsenas ir patirtį įkūnija vainikas, o analogiškus jaunikaičio išgyvenimus nusako kepurė. Pastaroji, kuri liaudies dainose dažniausiai vartojama perkeltine prasme, prisideda prie vestuvinių apeigų išgyvenimų ir nuotaikų poetizavimo. Kepurė yra bernystės atributas. Vos praradus bernystės statusą, šis galvos apdangalas nuo galvos yra nubloškiamas žemėn. Lietuvių liaudies dainų analizė atskleidžia vieną įdomų faktą. Kepurės išvaizda yra detaliai nusakoma, jei galvos apdangalas dainoje yra minimas kaip buitinė realija. Jei kepurė dainos poetiniame kontekste minima perkeltine reikšme, tuomet žinių apie jos formą, spalvą, ar apie tai, iš ko ji padaryta, beveik nėra.The paper focussed on the representation of male hats in Lithuanian folk songs. According to the purpose of the hats, two main aspects are singled out: 1. Songs in which the hat is represented as male headgear. 2. Songs the poetic context of which turns the hat into a poetic image. Folk songs often mention woollen hats. Marten hats are especially impressive. This noble headdress helps create the image of a respectable young man in Lithuanian folk songs. However, songs that mention woollen hats are ritualistic and reflect the archaic social order. Thus, expensive woollen hats could be a mundane object dating back to the times before the rise of the commodity market. Hats were decorated with feather and at weddings with rues. Lifting and putting the hat back on in folk songs is not only a polite gesture but also an illustration of the characters' emotions and experiences. A young man on horseback lifts his hat in a knightly fashion for a girl wearing a wreath. The hat is a symbol of a young man in Lithuanian folk songs, in the same way as a wreath embodies a young girl's states of mind and heart, the male hat reflects a corresponding male experience. The hat is indicative of a status of an unmarried, free-lancing man and is disposed of as soon as this status is lost

Pearl is a symbol of girlhood

Lithuanian folk songs present pearl as a symbol having many meanings, and both idealistic and earthly aspirations. The young girl which was going to marry used to be adorned by it. Is is a symbol of the maiden beauty relating to the symbolics of the rue blossom – the days of youth. In songs of postnuptial family life pearl finds its place merely as an allusion to the pas

The Male Hat in Lithuanian folk Songs: Mundane Object or Poetic Image?

The paper focussed on the representation of male hats in Lithuanian folk songs. According to the purpose of the hats, two main aspects are singled out: 1. Songs in which the hat is represented as male headgear. 2. Songs the poetic context of which turns the hat into a poetic image. Folk songs often mention woollen hats. Marten hats are especially impressive. This noble headdress helps create the image of a respectable young man in Lithuanian folk songs. However, songs that mention woollen hats are ritualistic and reflect the archaic social order. Thus, expensive woollen hats could be a mundane object dating back to the times before the rise of the commodity market. Hats were decorated with feathers and at weddings with rues. Lifting and putting the hat back on in folk songs is not only a polite gesture but also an illustration of the characters’ emotions and experiences. A young man on horseback lifts his hat in a knightly fashion for a girl wearing a wreath. The hat is a symbol of a young man in Lithuanian folk songs. In the same way as a wreath embodies a young girl’s states of mind and heart, the male hat reflects a corresponding male experience. The hat is indicative of a status of an unmarried, free-lancing man and is disposed of as soon as this status is lostHumanitarinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

Pearl is a symbol of girlhood

Straipsnio objektas - perlo simbolis lietuvių liaudies dainose. Tikslas - atskleisti perlo simbolio prasmę, simbolinę perlų vainiko paskirtį. Metodas lyginamasis. Išvados : perlas - atsisveikinimo su mergyste simbolis. Lietuvių liaudies vestuvinėse dainose perlų vainiku metaforiškai vainikuojama būsimoji nuotaka. Taip išaukštinamas jos grožis ir dorybės. Barstydama perlus mergelė netrunka prisivilioti jaunikį. Povedybinės tematikos posmuose perlai tampa jaunystės dienų prisiminimo įvaizdžiuLithuanian folk songs present pearl as a symbol having many meanings, and both idealistic and earthly aspirations. The young girl which was going to marry used to be adorned by it. It is a symbol of the maiden beauty relating to the symbolics of the rue blossom - the days of youth. In songs of postnuptial family life pearl finds its place merely as an allusion to the pastHumanitarinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

The shawl in Lithuanian folk songs

Humanitarinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

Research into the effect of heavy metals and their binary mixture on the cardio-respiratory system of fish larvae

This article investigates toxic effects of heavy metals (Ni, Cu) and their binary mixture (Ni+Cu) on the cardio-respiratory system of rainbow trout (Oncorhynchus mykiss) larvae depending on the type of metal, metal concentration and the duration of their exposure. The one-day larvae of rainbow trout were exposed to Ni (0,1; 0,2 mg/l, respectively), Cu (0,25; 0;5 mg/l, respectively) and their binary mixture. During long-term exposure (30 days), the physiological parameters of larvae, e.g. heart rate (counts/min), gill ventilation frequency (counts/min) after 5, 10 and 20 days of exposure were recorded. During experimental studies, the effects of heavy metals and their binary mixture on the heart rate and gill ventilation frequency of rainbow trout larvae depending on the type of metal, their concentrations and exposure duration were determined. Consequently, comparative studies on toxic effects of heavy metals and their binary mixture on the cardio-respiratory system of rainbow trout larvae showed that the binary mixture was more toxic to larvae than to single metals. Article in Lithuanian. Sunkiųjų metalų ir jų binarinio mišinio poveikio žuvų kardiorespiracinei sistemai ankstyvojoje ontogenezėje tyrimai Santrauka. Šiame straipsnyje nagrinėjamas sunkiųjų metalų (Ni, Cu) ir jų binarinio mišinio (Ni + Cu) toksinis poveikis vaivorykštinio upėtakio (Oncorhynchus mykiss) lervų kardiorespiracinei sistemai, priklausomai nuo veikiamo metalo rūšies, metalų koncentracijos ir ekspozicijos trukmės. Vaivorykštinio upėtakio vienadienės lervos buvo veikiamos Ni (0,1; 0,2 mg/l), Cu (0,25; 0,5 mg/l) ir jų binariniu mišiniu. Ilgalaikio tyrimo metu (30 parų) buvo registruojami lervų fiziologiniai rodikliai – širdies ir kvėpavimo dažniai (krt./min.) po 5, 10 ir 20 parų ekspozicijos. Atlikus eksperimentinius tyrimus, nustatytas sunkiųjų metalų ir jų binarinio mišinio poveikis vaivorykštinio upėtakio lervų širdies ir kvėpavimo dažniams, priklausomai nuo veikiamo metalo rūšies, koncentracijos ir ekspozicijos trukmės. Tyrimo rezultatai rodo, kad atskirų sunkiųjų metalų (Ni, Cu) poveikis lervų kardiorespiracinei sistemai silpnesnis, nei veikiant metalų binariniu mišiniu. Raktiniai žodžiai: varis, nikelis, binarinis mišinys, kardiorespiracinė sistema, žuvys, lervos

Changes in macrophytes and fish communities in the cooler of Ignalina nuclear power plant (1988–2008) / Makrofitų ir žuvų rūšinė kaita drūkšių ežere – Ignalinos atominės elektrinės aušinimo baseine (1988–2008) /

On the basis of long-term studies of the radionuclide and heavy metals accumulation and scatter in biotic and abiotic components of Drūkšiai Lake as well as of water and bottom sediments toxicity and genotoxicity, radioactive, chemical and thermal pollution potential impacts on macrophytes and fish communities of Drūkšiai Lake were evaluated. Before starting exploitation of Ignalina Nuclear Power Plant (INPP) 95 species of macrophytes were found in Drūkšiai Lake. Since the start-up of the second nuclear reactor of INPP (1987), significant alternations in macrophytes species composition and biomass in Drūkšiai Lake were especially observed to 1989. Resistant to the pollution macrophytes species began to dominate in the Lake. In 2007–2008 in the main part of the Lake, in which INPP sewage entered, only resistant to anthropogenic impacts macrophytes species were found. Fish species composition also has changed. The varietal diversity of the fish in the Lake significantly decreased from 23–26 (before INPP start-up) species to 14 ones. Considering the findings of our study, it can be assumed that changes in macrophytes species and fish varietal diversity in Drūkšiai Lake could be induced by total chemical, thermal and radioactive pollution, which had a negative impact on aquatic organisms. It can be predicted that new ecological conditions will appear in Drūkšiai Lake after INPP closing in 2009, notably after the changes of thermal water regime. However, the chemical and radioactive pollution in the Lake will be over a long period of INPP dismantling works. In addition, the great challenge for the ecosystem of Drūkšiai Lake will be a new nuclear power plant construction near the closed INPP. Santrauka Remiantis radionuklidų bei sunkiųjų metalų akumuliacijos ir sklaidos Drūkšių ežero biotiniuose ir abiotiniuose sanduose bei ilgalaikiais vandens ir dugno nuosėdų toksiškumo bei genotoksiškumo tyrimais, buvo įvertintas galimas radioaktyviosios, cheminės ir šiluminės taršos poveikis Drūkšių ežero makrofitams ir žuvims. Prieš pradedant veikti Ignalinos atominei elektrinei (IAE) buvo rasta 95 makrofitų rūšys. 1987 m. pradėjus veikti Ignalinos atominės elektrinės (IAE)antrajam energoblokui, ypač iki 1989m., nustatyta žymi makrofitų Drūkšių ežere rūšinės sudėties ir biomasės kaita. ėmė vyrauti taršos poveikiui atsparios makrofitų rūšys. 2007–2008 m. pagrindinėje ežero dalyje, į kurią patenka IAE nuotekos, rasta tik atsparios antropogeninių veiksnių poveikiui makrofitų rūšys, pasikeitė ir žuvų rūšinė sudėtis. Ežere žymiaisumažėjo žuvų rūšinė įvairovė: nuo 23–26 (prieš IAE paleidimą) iki 14 žuvų rūšių. Apibendrinant duomenis galima teigti,kad Drūkšių ežero augalijos ir gyvūnijos pokyčiai galėjo būti indukuoti suminės – cheminės, šiluminės ir radioaktyviosios taršos. Galima prognozuoti, kad uždarius IAE (2009-12-31.) Drūkšių ežere susiformuos naujos ekologinės sąlygos, ypač – pasikeitus terminiam vandens režimui, tačiau dugno nuosėdų cheminė ir radioaktyvioji tarša išliks. Per ilgą IAE išmontavimo periodą tarša gali dar padidėti. Be to, didelis išbandymas Drūkšių ežerui bus šalia uždarytos IAE numatoma naujos AE statyba. Резюме На основании многолетних данных, полученных при изучении аккумуляции и миграции радионуклидов и тя желых металлов в биотических и абиотических компонентах озера Друкшяй, а также токсического и геноток сического действия воды и донных отложений на тесторганизмы, было оценено возможное действие теплового, химического и радиоактивного загрязнения на видовой состав макрофитов и рыб. До пуска Игналинской атомной электростанции (ИАЭС) в озере Друкшяй было установлено 95 видов макрофитов. В 1987 г. после пуска 2го энергоблока ИАЭС, особенно до 1989 г., в оз. Друкшяй было отмечено изменение видового состава и биомассы макрофитов. В озере стали бурно развиваться более устойчивые к действию антропогенных факторов среды виды макрофитов. В 2007–2008 гг. в основной части озера, в которую поступают сточные воды ИАЭС, были найдены лишь те виды макрофитов, которые наиболее устойчивы к действию различных загрязнителей. В озере также отмечено изменение видового состава рыб. Из 23–26 видов, установленных до пуска ИАЭС, осталось лишь 14 видов рыб. На основании полученных данных можно предположить, что изменения, происходящие в видовом составе макрофитов в оз. Друкшяй, были индуцированы совместным действием химического, теплового и радиоактивного факторов среды, которые могли представлять особую опасность и для других видов гидробионтов. Можно прогнозировать, что после закрытия ИАЭС в 2009 г. в оз. Друкшяй будут формироваться новые экологические условия, особенно связанные с изменениями термического режима воды. Однако химическое и радиоактивное загрязнение озера будет существовать долгие годы во время демонтирования ИАЭС. Кроме того,рядом с ИАЭС намечается строительство новой АЭС, что будет новым вызовом для оз.Друкшяй. Reikšminiai žodžiai: Drūkšių ežeras, Ignalinos atominė elektrinė, radioaktyvioji, cheminė ir terminė tarša, vanduo, dugno nuosėdos, toksinis irgenotoksinis poveikis, makrofitai, žuvys Ключевые слова: озеро Друкшяй, ИАЭС, радиоактивное, химическое и термическое загрязнение, вода, донные осадки, токсическое и генотоксическое действие, макрофиты, рыб