The race to EU integration: How many and how high are the hurdles?

Since the accession of the new member countries to the EU, the issues of regional growth and competitiveness have received wide attention by academics, governments and practitioners, and the benefits and drawbacks of EU membership are more and more the topics of public debate in the CEE region. It is not surprising that these questions sparked lively discussion at the conference “Catalysts and Impediments of Economic Development in Central and Eastern Europe,” hosted by Vilnius University in October, 2004. This introductory note to the special issue overviews a selection of papers presented at the conference. The papers fall under any of six main themes: fiscal and monetary policy, competitiveness of the CEE region, social policy and public sector economics, economic theory, prospects for business and marketing

The new millennial global leaders : what a difference a generation makes!

Our observations of successful global leaders in much of the literature to date are drawn from individuals who began their careers before the effects of globalization began to be felt signifi-cantly. However, times are changing, along with an understanding about leading and being led by a new generation of workers. In this chapter, we analyse and reflect on our current knowl-edge of the generation born in the global era that is now emerging into positions of leadership. In the popular media, this cohort, born between 1982 and 2004 (Strauss & Howe, 1991),1is known as Generation Y (Sheahan, 2005), Generation Next (Zemke, Raines, & Filipczak, 2000), Generation Net (Tapscott, 2009), Generation Me (Twenge, 2006), Trophy Kids (Alsop, 2008), Generation Whine (Bennet, 2012), and the Millennial Generation (Hershatter & Epstein, 2010; Howe & Strauss, 2000). In this chapter we will use the label ‘Millennial generation’ and refer to individuals as ‘Millennials

A Twenty-First Century Assessment of Values Across the Global

This article provides current Schwartz Values Survey (SVS) data from samples of business managers and professionals across 50 societies that are culturally and socioeconomically diverse. We report the society scores for SVS values dimensions for both individual- and societallevel analyses. At the individual-level, we report on the ten circumplex values sub-dimensions and two sets of values dimensions (collectivism and individualism; openness to change, conservation, self-enhancement, and self- transcendence). At the societal-level, we report on the values dimensions of embeddedness, hierarchy, mastery, affective autonomy, intellectual autonomy, egalitarianism, and harmony. For each society, we report the Cronbach’s a statistics for each values dimension scale to assess their internal consistency (reliability) as well as report interrater agreement (IRA) analyses to assess the acceptability of using aggregated individual level values scores to represent country values. We also examined whether societal development level is related to systematic variation in the measurement and importance of values. Thus, the contributions of our evaluation of the SVS values dimensions are two-fold. First, we identify the SVS dimensions that have cross-culturally internally reliable structures and withinsociety agreement for business professionals. Second, we report the society cultural values scores developed from the twenty-first century data that can be used as macro-level predictors in multilevel and single-level international business research

Apie eksporto krypties nuspėjamumą remiantis kiekybiniais kultūros rodikliais

This paper discusses the cultural variable of international business through a comparison of the cultural values of three Baltic countries, Lithuania, Estonia and Poland. Scores on Hofstede’s cultural dimensions for these and other countries are utilized in measuring the “cultural distance” between the Baltic countries and their main export partners. The intent of the paper is to test the appropriateness of the concept for predicting export behavior. Although the study is exploratory, it is seen that cultural distance plays a slight role in country export behavior.Baltijos regionas tebėra vienas iš patraukliausių regionų užsienio investicijoms ne tik dėl geografinės padėties, bet ir dėl žemesnių darbo jėgos ir kitų išteklių kaštų. Tačiau dažnai užsienio investuotojai ši regioną traktuoja kaip vientisą rinką, nepaisant to, kad Baltijos regiono šalys labai skiriasi ne tik savo institucinė aplinka, bet ir kultūra, ir vertybėmis. Ne tik šių šalių skirtumai, bet ir jų ir investuojančios įmonės šalies gali stipriai paveikti tarptautinio verslo sėkmę, apsunkinti ne tik tarptautinių žmogiškųjų išteklių įmonėse valdymą, bet ir rinkos, ėjimo į rinką būdo pasirinkimą ir daugelį kitų aspektų. Šio straipsnio tikslas yra trejopas. Pirma, palyginamos trijų Baltijos regiono šalių - Lietuvos, Estijos ir Lenkijos - kultūros. Antra, šių šalių kultūros lyginamos su kiekvienos šalies pagrindinių prekybos partnerių nacionalinėmis kultūromis. Trečia, vertinama, ar egzistuoja kultūrinio atstumo ir tarptautinės prekybos ryšys.Tad šiame straipsnyje į tarptautinę prekybą žvelgiama kultūros kontekstu. Siekiama atskleisti, ar yra šalies, į kurią eksportuojama, pasirinkimo ir kultūrinio atstumo ryšys. Šiam atstumui įvertinti remiamasi Hofstede’o kultūros dimensijomis, kurios leidžia kiekybiškai įvertinti nacionalinę kultūrą, lyginant šalių santykines pozicijas. Šios dimensijos buvo panaudotos Kogut ir Singh (1988), siekiant kiekybiškai įvertinti šalių atstumą pagal bendrą dviejų šalių skirtumą remiantis kiekviena Hofstede’o dimensija. Tačiau straipsnyje remiantis žvalgomojo tyrimo rezultatais teigiama, kad šis rodiklis turi trūkumų ir galbūt nėra tinkamiausias kultūrinio atstumo vertinimo metodas, kadangi neatsižvelgiama i kitus svarbius aspektus, pavyzdžiui, institucinę aplinką - kalbos, teisinės, ekonominės, politinės aplinkos skirtumus. Nustatytas nestiprus kultūrinio atstumo ir pagrindinių prekybos partnerių, t. y. šalies, pasirinkimo ryšys. Tačiau tai pirmas žingsnis, siekiant įvertinti prekybos patrauklumą ir investicijų atsiradimo priežastis ne tik ekonominiu aspektu, bet ir pagal abstraktesnius kriterijus. Būtų įdomu giliau pažvelgti į kultūrinio atstumo sąvoką: ne lyginant ją vien su makrolygio duomenimis, bet ir Baltijos šalių regiono įmonių santykių bei ėjimo į užsienio rinkas būdo pasirinkimo aspektais

Lietuvos nacionalinės kultūros dimensijos

This paper introduces the results of national cultural dimensions of potential Lithuanian managers, according to Hofstede’s indices. It will be seen that Lithuanians scored high on Masculinity, and average on Uncertainty Avoidance, Individualism and Power Distance, relative to all other countries in the database. These results are discussed in terms of their likely influence on management and marketing in Lithuania.Straipsnyje pateikiami Lietuvos tyrimo rezultatai remiantis G. Hofstedes nacionalinių kultūros dimensijų metodologija. Pateikiama Lietuvos santykinė pozicija tarp septyniasdešimties šalių pagal individualizmo, hierarchiškumo, netikrumo vengimo bei vyriškumo dimensijas. Lietuvos pozicija pagal individualizmo dimensiją vidutiniškai aukšta ir šiek tiek žemesnė, palyginti su artimiausių šalių kaimynių Lenkijos ir Estijos. Hierarchiškumas Lietuvoje santykinai žemas, panašus į JAV ir Estijos, Lenkijoje - vidutiniškai aukštas, Rusijoje - labai aukštas. Lietuvos netikrumo vengimo dimensijos pozicija vidutiniškai žema, panašiai kaip ir Estijos, o Lenkijos ir Rusijos - labai aukšta. Lietuvos ir Lenkijos vyriškumo rodiklis santykinai aukštas, Estijos labai žemas, panašiai kaip ir Skandinavijos šalių. Aptariamos šių dimensijų taikymo galimybės marketingo srityje ir tikėtini Baltijos šalių marketingo praktikos skirtumai

Internationalization of Manufacturing SMEs in Central and Eastern Europe: Which Capabilities Matter?

Although small and medium-sized enterprises (SMEs) have been a major source of economic growth in Central and Eastern Europe (CEE), the capabilities underlying their expansion into international markets have received very little attention in the literature. We hypothesize that the level of internationalization will be positively related with knowledge orientation, cost –orientation and managerial IB orientation of a CEE based SME. Using data from 90 manufacturing SMEs from six CEE countries, we examine the impact of different capabilities on the level of internationalization. The results indicate that low-cost manufacturing capabilities and pro-active managerial orientation towards international operations are positively associated with increased internationalization. Surprisingly, a focus on using knowledge resources is not related to CEE firms‟ level of internationalization. The implications of these findings are discussed within the context of developing sustainable competitive advantage in transition and emerging economies