About the cumulative idle time in multiphase queues

The paper is designated to the analysis of queueing systems, arising in the network theory and communications theory (called multiphase queueing systems, tandem queues or series of queueing systems). Also we note that multiphase queueing systems can be useful for modelling practical multi-stage service systems in a variety of disciplines, especially on manufacturing (assembly lines), computer networking (packet switch structures), and in telecommunications (e.g. cellular mobile networks), etc. This research presents heavy traffic limit theorems for the cumulative idle time in multiphase queues. In this work, functional limit theorems are proved for the values of important probability characteristics of the queueing system (a cumulative idle time of a customer)

Laws of Little in an open queueing network

The object of this research in the queueing theory is theorems about the functional strong laws of large numbers (FSLLN) under the conditions of heavy traffic in an open queueing network (OQN). The FSLLN is known as a fluid limit or fluid approximation. In this paper, FSLLN are proved for the values of important probabilistic characteristics of the OQN investigated as well as the virtual waiting time of a customer and the queue length of customers. As applications of the proved theorems laws of Little in OQN are presented

Apie kai kuriuos socialistinės visuomenės prieštaravimus

In the article the essence of the law of contradictions is revealed. There the author shows how the overcoming of certain contradictions results in appearance of new ones. Although the socialist society is free of antagonistic contradictions it is, however, not at all devoid of contradictions. The overcoming of contradictions means the struggle for Communism.Straipsnyje atskleidžiama prieštaravimų dėsnio esmė, parodoma, kaip prieštaravimų įveikimo procese pašalinus vienus prieštaravimus atsiranda kiti. Teigiama, kad socialistinė visuomenė, būdama laisva nuo antagonistinių prieštaravimų, nėra išsivadavusi nuo prieštaravimų apskritai. Straipsnyje apžvelgiami šių prieštaravimų svarbiausi bruožai ir specifika. Neantagonistiniai socializmo prieštaravimai būdingi visoms visuomenės sferoms – ekonomikai, socialiniams santykiams, dvasiniam gyvenimui. Vieni iš jų būdingi tik socializmo fazei (jie liečia istorinio paveldėjimo reiškinius: tam tikrą darbo pasidalijimą, klasinius santykius, politinę struktūrą ir t. t.), kiti – visai komunistinei formacijai (gamybinių jėgų ir gamybinių santykių sąveika, gamybos ir vartojimo, bazės ir antstato, asmenybės ir visuomenės santykiai ir t. t.). Daroma išvada, kad siekimas juos įveikti kartu yra kova už komunizmą: marksistiniu-lenininiu požiūriu, prieštaravimų dialektika suteikia teorijai ir praktikai tikrąją revoliucinę, kritinę-kūrybinę prasmę

Šiuolaikinė katalikybė ir jos filosofija

Santrauka ruošiam

XVI Pasauliniame filosofų kongrese

Interviu apie 1978 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d. Diuseldorfe vykusį XVI Pasaulinį filosofų kongresą, kuriame dalyvavo „Problemų“ redkolegijos narys doc. E. Krakauskas, J. Minkevičius ir N. Juršėnas. Interviu kalbama apie tai, kokios vyraujančios problemos labiausiai išsiskyrė tų metų kongrese, koks filosofų indėlis į visuomenės gyvenimą, apie tai, kiek reikšmingi kongreso nutarimai, kaip reiškėsi ar išsiskyrė tarybiniai ir kitų socialistinių šalių filosofai, bei pačių pokalbio dalyvių – Mokslų akademijos Filosofijos katedros vedėjo ir VU Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros docento – vaidmuo kongrese

Religija ir filosofija

While discussing the complicated and contradictory relationship between religion and philosophy, the author criticizes the widespread simplified interpretation of this relation. Bearing in mind the theoretical and social equivocality both of materialism and idealism in their historical development, the paper shows the confrontation of religion not only with the philosophical materialism, but mainly with the philosophical idealism. The historical and logical aspects of the analysis reveal the epistemological essence of philosophical idealism, its advantage over religion. Religion and theology are opposed not only to science but to philosophy too, which shows the incompatibility of creative philosophical thought with religious belief.Straipsnyje nagrinėjamos su filosofijos ir religijos santykiais susijusios problemos. Kritikuojami tarybinėje literatūroje aptinkami schematiški teiginiai, supaprastinantys idealizmo ir religijos ryšį. Teigiama, kad dažnai per mažai dėmesio skiriama religijos ir filosofijos, kaip visuomeninės sąmonės, ir kartu kaip socialinių reiškinių, sugretinimui, išskyrimui ir priešpriešinimui. Kadangi religija ir teologija (ypač krikščionybės) naikina filosofiją, tai pastaroji negali atsigauti kitaip, kaip tik naikindama pirmąsias dvi. Filosofija negalima be pažinimo, mokslo, intelektinės kultūros, o religiniam tikrovės atspindėjimo būdui nereikalinga jos pažintinės teorinės rekonstrukcijos prielaida. Religija nyksta, veikiama atspindimosios kintančios visuomeninės būties veiksnių (socialinių, ekonominių ir kt.), bet šis procesas vyksta kartu su jos vidine evoliucija, kurią stipriai veikia filosofija, kartu ir idealizmas. Dialektiniam ir istoriniam materializmui, istorinėje konfrontacijoje nugalėjusiam idealizmą, priklauso reikšminga mokslinė, metodologinė ir socialinė funkcija, o religijai lieka tik žmogaus ir pasaulio tariamo išgelbėjimo funkcija

XIV Tarptautinis filosofų kongresas

Apžvelgiamas 1968 m. rugsėjo 2–9 dienomis Vienoje (Austrija) vykęs XIV Tarptautinis filosofų kongresas. Šiuos kongresus organizuoja Tarptautinė filosofinių draugijų federacija kas penkeri metai. Kongrese įvyko penki plenariniai posėdžiai, aštuoni koliokviumai, veikė trylika sekcijų su daugeliu grupių ir būrelių. Buvo svarstomos visos svarbiausios filosofinės problemos: žmogaus, kultūros, visuomenės, religijos, kalbos, pažinimo, mokslo klausimai ir kt. Kongresas pademonstravo nepaprastai didelį filosofijos vaidmenį dabarties gyvenime ir žmonijos istorijoje, jos mokslinės bei ideologinės funkcijos svarbumą, ideologinės kovos tarp dviejų socialinių-politinių sistemų aštrumą

Religijos socialinės ir gnoseologinės prigimties modifikacija

In its social and epistemological nature religion is a kind of reflexion of human knowledge and praxis, when individuals are always in certain social relations which determine the fate of religion itself. Modem scientific and technological progress is accompanied not only by a decline of religion, but there are some contrary factors too. While there are contradictions and negative consequences of modern revolution in science and technology, in which arise many complicated and difficult problems of social control, there is a remarkable modification in the contents of religious consciousness and theology towards a new presentation of human situation in modern context “Man – Science – Technology”. Christian or similar humanisms confront their spiritual values as an alternative to the rationalist technocratic orientation in modern “Society of consumption”. Ethical and axiological antinomies of contemporary bourgeois culture and industrial civilization, disintegration of bourgeois philosophy make convenient conditions for religion and theology to discredit the progress of science and technology both in the spheres of methodology and sociology. In a socialist society, where various forms of alienation may be overcome, the social roots of religion may disappear.Straipsnyje nagrinėjami socialiniai ir gnoseologiniai religijos aspektai. Religija laikoma objektyviosios realybės (žmogiškosios, socialinės) antriniu produktu. Palankiausia dirva religijai tarpti yra žmogiškosios būties susvetimėjimas, kurio šaknys glūdi socialinėje ekonominėje antagonistinės visuomenės struktūroje. Teigiama, kad gnoseologiniu aspektu religija ir kitos iškreiptos ideologijos formos gali remtis įvairiais mokslinės bei techninės pažangos rezultatais. Šiuolaikiniame mokslinės techninės pažangos etape veikia ne tik visuomenės ateizacijos, bet ir jiems priešingi procesai. Religijos socialinės ir gnoseologinės prigimties modifikacija reiškia ir tam tikrą religinės sąmonės bei teologinių koncepcijų kitimą. Mokslo ir technikos pripildytas pasaulis religiją išstumia į gyvenimo periferiją, žmogaus pasaulis atsiskiria nuo Dievo pasaulio. Buržuazinė religijos filosofija, pripažindama tradicinių religijų nykimą, vis labiau stengiasi atsiriboti nuo mitologinių, iracionalistinių bei antimokslinių religijos elementų ir prielaidų. Daroma išvada, kad toks atsiribojimas nėra nuoseklus, nes neįmanoma išvengti iracionalizmo, neatsiribojant nuo pačios religijos

Ateizmas: istorija ir metodologija

Confrontation between atheism and religion is conditioned by the concrete socio­ cultural and ideological process. The ancient atheism is a critical philosophical thought contrary to “the crowd’s opinion of gods” who were represented naturalistically and anthropomorphically. Atheism as the antipode to religion formed under the conditions of the European scientific revolution of Modern times and had an educational character. From the theoretical point of view, atheism is the product of the pre-Marxist methodology in explaining social phenomena. The dialectical-materialistic interpretation of his­ tory "withdraws" the atheistic denial of religion by its scientific investigation and by substantiation of socio-revolutionary solution of human problematics reflected in religion.Straipsnyje apžvelgiama ateizmo istorija, kurio ištakas autorius įžvelgia senovės graikų kultūroje, argumentuodamas tai šio žodžio etimologija. Teigiama, kad senovės graikų ateizmas įsiliejo į bendrą graikų dvasinės kultūros intelektualinės revoliucijos srautą, kuris reiškė kritinio ir teorinio mąstymo tapsmą, t. y. šuolį iš mythos į logos. Pirmajai ateizmo revoliucijai nepavyko įveikti religijos, kadangi graikų ateizmas reiškė ne absoliutų dievų paneigimą, bet tik jų pašalinimą iš tiesioginės veiklos realiame gyvenime. Antroji revoliucija sutampa su Renesansu ir porenesansiniu laikotarpiu. Tuo metu religija buvo laikoma nemoksliškumo ir apgaulės produktu dėl M. Koperniko, Ch. Darwino, Pavlovo atradimų ir pasiekimų gamtos moksle. Trečiąja revoliucija prieš religiją tapo K. Marxo ir F. Engelso istorinis materializmas, kuris religiją, filosofiją, moralę ir t. t. aiškino materialine praktika ir su gamybos būdu susijusiais socialiniais santykiais bei visuomenės santvarka. Religija yra neatskiriama socialinio kultūrinio ir etninio visuomenės gyvenimo dalis