Confrontation between atheism and religion is conditioned by the concrete socio cultural and ideological process. The ancient atheism is a critical philosophical thought contrary to “the crowd’s opinion of gods” who were represented naturalistically and anthropomorphically. Atheism as the antipode to religion formed under the conditions of the European scientific revolution of Modern times and had an educational character. From the theoretical point of view, atheism is the product of the pre-Marxist methodology in explaining social phenomena. The dialectical-materialistic interpretation of his tory "withdraws" the atheistic denial of religion by its scientific investigation and by substantiation of socio-revolutionary solution of human problematics reflected in religion.Straipsnyje apžvelgiama ateizmo istorija, kurio ištakas autorius įžvelgia senovės graikų kultūroje, argumentuodamas tai šio žodžio etimologija. Teigiama, kad senovės graikų ateizmas įsiliejo į bendrą graikų dvasinės kultūros intelektualinės revoliucijos srautą, kuris reiškė kritinio ir teorinio mąstymo tapsmą, t. y. šuolį iš mythos į logos. Pirmajai ateizmo revoliucijai nepavyko įveikti religijos, kadangi graikų ateizmas reiškė ne absoliutų dievų paneigimą, bet tik jų pašalinimą iš tiesioginės veiklos realiame gyvenime. Antroji revoliucija sutampa su Renesansu ir porenesansiniu laikotarpiu. Tuo metu religija buvo laikoma nemoksliškumo ir apgaulės produktu dėl M. Koperniko, Ch. Darwino, Pavlovo atradimų ir pasiekimų gamtos moksle. Trečiąja revoliucija prieš religiją tapo K. Marxo ir F. Engelso istorinis materializmas, kuris religiją, filosofiją, moralę ir t. t. aiškino materialine praktika ir su gamybos būdu susijusiais socialiniais santykiais bei visuomenės santvarka. Religija yra neatskiriama socialinio kultūrinio ir etninio visuomenės gyvenimo dalis
