From liberal to predatory mass media in post-communist Lithuania

Referring to the concepts, communicative democracy is defined as free, open and democratic communication organized around three equally legitimate public sphere actors – politicians, journalists and public opinion, and populism is understood as good, entertaining and effective communication with people, eroding basic functions of the political parties (institutionalization of ideological conflicts) and politicians (representation), the paper provides insights about the dangers to quality of democracy if the free mass media gets utterly away from political parallelism. Special attention is placed on the tendencies of media personnel to be active in the political life. The paper conceptualizes a tremendous decrease (by one third) in public trust in mass media in Lithuania, observed from 1998 to 2009 and interprets this change as a cumulative result of the post-communist illstructured political field under pressing liberalization and democratization coupled with specific patterns of the Lithuanian political culture and public sphere. In the conditions of a still relatively high public trust in mass-media and scarce foreign ownership of the mass-media outlets in Lithuania, the local media barons are able to produce and impose their own public-agenda. The Lithuanian massmedia and government relations evolve along the lines of the zero-sum game: they seek to control each other, and at the same time try to avoid being controlled by the other, while any other pattern of inter-relations does not appear as viable and appropriate. INTUNE project survey (2009) shows that the media elite’s influence in the national decision making process is significantly higher in Lithuania than, for instance, in Germany or Hungary.Key words: populism, communicative democracy, mass-media ownership, public sphere, public trust

Elito teorijos ir studijos sovietinėje bei posovietinėje visuomenėje

The aim of the article is to analyze the theories and studies of the elites in the Soviet and post-Soviet context. The author grounds the analysis on a view that the studies of political sociology, especially the elitology, depends upon the social context and the political regimes. The author attempts to differentiate the liberal schools in Warsaw and Budapest from the conservative school in Moscow and the periphery of the Soviet Union. She develops her analysis by suggesting that the legacy remains an important part of the practice of scientific enquiry.Tekste, kuris pagrįstas teiginiu, kad politinės sociologijos studijos, o ypač elitologija, iš esmės priklauso nuo politinio režimo ir nuo socialinio konteksto, apžvelgiamos elito teorijos ir studijos, išryškinant jų specifiką sovietinėje ir posovietinėje aplinkoje. Sovietinių laikų visuomenės organizacijos analizei buvo būdingas lyderių, elito objektas, kuris nesiderino su egalitarizmo ideologija. Elito tema išliko svarbi ir posovietinių pokyčių tyrinėjimuose. Posovietinėje geografinėje erdvėje galima išskirti tris elito studijų mokyklas, kurias formavo ir formuoja šioms zonoms būdingas politinio valdymo struktūrų ir visuomenės santykis. Tipologiškai įdomu atpažinti liberaliąją Varšuvos-Budapešto, konservatyviąją Maskvos ir "pilkąją" elitologijos zoną, apimančią posovietinę periferiją. Jų tyrinėjimų projektų ir akcentuojamų temų specifika išlieka ir žlugus komunistinei ideologijai, nes tebeveikia šių zonų mokslinėje bendruomenėje ir šiose politinėse-kultūrinėse srityse išryškėjusios elitologinio domėjimosi tradicijos, kurias dar labiau sustiprina dabartinė Vakarų ekspertų ir fondų politika

Kandidatų į Seimą požiūriai į atminties politiką pokomunistinėje Lietuvoje

The paper dwells on the longitudinal data set of Lithuanian parliamentary candidates’ views and investigates the post-communist politics of memory. The analyzed surveys are conducted in 2008, 2012 and 2016. Several hypotheses regarding the impact of time, democratic consolidation and geopolitical challenges on the national level of the politics of memory are tested, and we examine differences among party families regarding the politics of memory. The list of dependent variables of this study includes the attitudes of the parliamentary candidates and their determination to implement lustration, ban the public display of Soviet symbols and implement the claim that Russia must compensate the damage inflicted on Lithuania during the Soviet occupation. The study reveals that the politics of memory remains a matter of contention shaped by the dynamic interaction of three kinds of logic: transitional (based on the need to mark a break from the previous regime), post-transitional (encouraged by expiring early transitional conventions and re-articulated geopolitical visions), and partisan (inspired by multi-party electoral competition).Straipsnyje aptariamas ir analizuojamas kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius požiūrių į atminties politiką duomenų rinkinys. Analizuojamos ãpklausos, atliktos 2008, 2012 ir 2016 metais. Tikrinamos kelios hipotezės dėl laiko, demokratinės konsolidacijos ir geopolitinių iššūkių įtakos atminties politikai, nagrinėjami partijų šeimų skirtumai atminties politikos atžvilgiu. Šios studijos priklausomų kintamųjų sąrašas apima kandidatų į parlamentarus nuostatas ir jų pasiryžimą įgyvendinti liustraciją, uždrausti viešą sovietinės simbolikos demonstravimą ir įgyvendinti reikalavimą, kad Rusija atlygintų žalą, Lietuvai sukeltą per sovietų okupacijos metus. Tyrimas atskleidžia, kad atminties politika yra intensyvių politinių ginčų objektas, kurį formuoja dinamiška trijų logikų sąveika: pereinamojo laikotarpio (poreikio išreikšti atotrūkį nuo sovietinio režimo), posttranzitinio (kurį skatina nustojantys galioti ankstyvojo pereinamojo laikotarpio susitarimai ir naujai peržiūrimos geopolitinės vizijos) ir partinio (įkvėpto daugiapartinės rinkimų konkurencijos)

Politika ir moters karjera

On the basis of qualitative research (over 20 semistructured interviews) study concerning interrelations between women’s career and political environment, political-cultural norms as well as organizational situations and factors has been carried out. The main assumption is that career associates a person and the public sphere, reflects personal self-realization in society, community (career here is understood as personal trajectory to socially important positions in the decision making structure). Politics is analyzed through three axes. First, politics is a social game of legitimacy, influence, and authority. Second, politics is a concrete set of instruments (laws, regulations, unwritten rules, etc.) operating in a society in order to solve conflicts and to secure functioning of communal life. Third, politics is a structure of influences and value orientations in a close personal environment that is always vibrant, dynamic and open. Such politics means efforts, intentions and orientations of a concrete person to self-realize and to consolidate personal position in any concrete environment. In the present study life histories and stories of women from the middle class in the post-soviet Lithuania are being analyzed with an attempt to recognize how they operate in their environment and what are peculiar “feminine” political moves. Recommendations how it could be possible to change the existing situation into more career women favorable direction are provided at the end of the text.Kokybinio tyrimo pagrindu (daugiau negu 20 pusiau struktūruotų interviu) atliktoje studijoje gilinamasi į moters karjeros ir politinės aplinkos, politinių-kultūrinių normų bei organizacinių situacijų ir veiksnių tarpusavio sąryšius. Pagrindinė sąvoka - karjera - sieja asmenį su viešąja sfera, išreiškia asmens savirealizaciją visuomenėje, bendruomenėje (karjera čia suvokiama kaip asmens trajektorija į socialiai reikšmingą poziciją visuomenės sprendimų priėmimo struktūroje). Politika nagrinėjama pasitelkus trejetą pjūvių. Pirma, politika kaip galios, teisėtumo/neteisėtumo, autoritetingumo, įtakingumo ir t.t. žaidimas visuomenėje. Antra, politika – tai konkreti sąranga, veikianti visuomenėje ir pateikianti vienokius ar kitokius instrumentus (įstatymus, potvarkius, nerašytas tradicijas ir pan.) konfliktams reguliuoti ir visuomenės funkcionavimui garantuoti. Trečia, politika – tai įtakų, vertybinių orientacijų asmens artimoje socialinėje aplinkoje struktūra, kuri dėl savo politiškumo esmės yra gyva, dinamiška ir atvira. Tokia politika iš esmės reiškia konkretaus asmens įsitvirtinimo ir savirealizacijos konkrečiomis aplinkybėmis pastangas, užmojus, orientyrus, aplinkybes. Pateikiamoje studijoje minimais aspektais nagrinėjamos posovietinės Lietuvos viduriniosios klasės moterų gyvenimo istorijos ir pasakojimai, atkreipiant dėmesį į tokių moterų veikimą savo aplinkoje ir atpažįstant savitą “moteriškų” politinių judesių repertuarą. Pateikiamos rekomendacijos, kaip būtų įmanoma keisti esamą situaciją moters karjerai palankesne kryptimi

Socialinis kapitalas: nuo mokslinių tyrimo perspektyvų prie empirinių pastebėjimų. Gero valdymo klausimas

Social capital is a term, which is widely used in social sciences today. The concept has been coined by the French philosopher and sociologist Pierre Bourdieu and popularized by the American political scientist Robert Putnam. However, the two authors talk of rather different phenomena while using the same term; they assign different importance (cause-effect) to different components and events of the social life; they draw rather dissimilar recommendations concerning actions of the public authorities and individuals. In this text the two theories are outlined, then some data from the survey “Social capital in Kaunas and Kaunas region” conducted in spring 2003 are presented and interpreted. The interpretation does not allow much hope that the social capital understood as participation in social activities and voluntary organizations might in some automatic (miraculous) way – without changing power relations and increasing material well being of the majority of social groups – lead to enhanced citizenship and community development. Active and responsible role of the municipalities (local authorities) might be one of the actual leverages to encourage and improve development of civil society (non-governmental organizations). Sociological research shows that the social capital in a constructive way shall be understood as dependent variable, which might be positively influenced (affected) by the “good” governance.Socialinis kapitalas – sąvoka, plačiai ir įvairiai vartojama šiandienos socialiniuose moksluose. Į mokslo terminiją ją įtraukė prancūzų filosofas ir sociologas Pierre'as Bourdieu, o ypač išpopuliarino amerikiečių politologas Robertas Putnamas. Šių mokslininkų taikomi analizės vienetai, keliami klausimai ir daromos išvados yra tiesiog radikaliai skirtingos. Ir nors iš jų studijų išplaukiančios rekomendacijos nėra tarp savęs nesuderinamos, – jos papildo ir sustiprina viena kitą, – vis dėlto jos apima skirtingus prioritetus, priskiria nevienodą svarbą įvairiems socialinio gyvenimo reiškiniams. Tekste pristatomos abi teorijos ir jų pagrindu interpretuojami tyrimo “Kauno socialinis kapitalas” duomenys (2003). Išryškinama, kad nėra didelės tikimybės, jog socialinis kapitalas, aptinkamas dalyvavimo visuomeninėje veikloje ir nevyriausybinėse organizacijose dėka, gali kokiu nors reikšmingu ir automatišku (stebuklingu) būdu – nesikeičiant galios santykiams ir nedidėjant bendrai daugumos gyventojų materialinei gerovei – didinti pilietiškumą ar bendruomenės raidą. Aktyvus ir atsakingas vietos valdžios (savivaldos) vaidmuo yra vienas iš svertų, kurie gali paspartinti ir pagerinti pilietinės visuomenės (nevyriausybinių organizacijų) raidą. Sociologinis tyrimas rodo, kad socialinis kapitalas konstruktyviai turėtų būti suvokiamas kaip priklausomas kintamasis dydis, kurį gali teigiamai veikti “geras valdymas”

TARPTAUTINIS SEMINARAS „POLITIKOS MOKSLŲ RAIDA RYTŲ IR VIDURIO EUROPOJE“

..

Išorės grėsmės Europos vienybei: lyginamoji elitų požiūrių studija

One of the important constituents of common identity is a perception of the same external others as threats. Therefore, European identity construction should be grounded in similar perceptions of threats and European elites – a group having the most important influence on the construction of the common European identity – should share similar perceptions of these threats. In this study elites’ perception of 3 potential external threats to the cohesion of the EU have been investigated: enlargement of the EU to include Turkey, close relationships between some EU countries and the United States, and interference of Russia in European affairs. Analysis of the Belgian, German, Polish and Lithuanian elite survey data shows that the most abstract level there is no common European identity constructed across the selected European states. It appeared that distinct European identities emerge along the new-old EU member-states divide. At the same time, individual level factors such as elite left-right self-identification, different visions of the role and future of the EU as well as type of the preferred national identity (achieved vs. ascribed) significantly shape perceptions of external threats and therefore constitute the grounds for the formation of distinct European identities.Tiriant buvo analizuojamas elito požiūris į tris potencialias išorės grėsmes ES vienybei: Turkijos įstojimą į ES; glaudžius santykius tarp kai kurių ES valstybių narių ir JAV; Rusijos kišimasis į Europos reikalus. Belgijos, Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos politinių bei ekonominių elitų apklausose atsiskleidė, kad skirtingos europinės tapatybės konstruojamos atsižvelgiant į šalies narystės statusą. Taip pat svarbus elito politinis tapatinimasis, skirtingi požiūriai į ES vaidmenį, šios Sąjungos ateities vizijos, skirtingai suvokiama nacionalinė tapatybė

The Dynamics of Europeanness of Lithuania’s Media Elite (2008–2015)

This article presents insights about Lithuania’s media elite, gained during research carried out on the basis of a complex Europeanness model, developed by Heinrich Best (Best 2012: 208-233). Data describing Lithuania’s media elite are analyzed with reference to three dimensions or facets, identified in the original model of Europeanness: emotive, cognitive-evaluative and projective-conative. However, the list of variables examined in the study is considerably longer as compared to the initial static model offered by Best, and the analysis is much more detailed. This comparative study is aimed at identifying and describing the evolution of emotive identi­fication of Lithuania’s media elite with Europe in terms of the objective and judging approach of the EU in the period from 2008 to 2015. Results of the research revealed a clear trend that Lithuania’s media elite have been be­coming European. It was noticed that it tends to increasingly associate itself emotionally with Europe. Besides, the number of representatives of this elite group that assesses the common EU governance negatively (when the EU’s common foreign policy in respect of countries found beyond the EU borders is becoming increasingly accepted) has been consistently decreasing and the trust in the EU institutions has been enhancing. Looking to the future, the representatives of Lithuania’s media elite tend to assess the EU prospects in the medium-term and long-term (10 years) optimistically. They also hold the view that 10 years later the EU, as a geopolitical, political and economic entity will be stronger, and that both social and economic differences among the EU member states will not be so sharp. Euroscepticism is seen not only on the cultural plane. Correlation analysis has revealed that young age (people under 40) and an intensive socialization in the EU networks (constant com­munication with the EU partners) determine that Lithuania’s media elite have been becoming European

ELITŲ EUROPA: ES VALSTYBIŲ NARIŲ POLITINIO IR EKONOMINIO ELITO EUROPIETIŠKUMO MASTAI

Šiame straipsnyje, pagrįstame prielaida, kad Europos vienijimosi iniciatyva tebepriklauso nacionaliniams Europos Sąjungos šalių elitams, siekiama išsiaiškinti, kokiais pagrindais ir kokiu mastu randasi ir skleidžiasi šių elitų europietiškumas, apibrėžiamas trimis lygmenimis: emociniu, kognityviniu vertinamuoju ir projekciniu. Autoriai pateikia penkias hipotezes, kuriose projektuojami elitų europietiškumo ir ideologinių orientacijų, biografinės patirties, kultūrinio ir socialinio kapitalo bei tarpusavio įtakos kontekstų ryšiai. Hipotezėms tikrinti naudojamasi paneuropinės elitų apklausos, 2007 metais vykusios 17 ES šalių, duomenimis. Daugiausia pagrindo pasirodo turinti prielaida dėl elitų europietiškumo ir elitų tarpusavio įtakos kontekstų sąryšių. Iš dalies pagrįsti yra ir hipotetiniai ryšiai tarp elitų europietiškumo ir jų ideologijų bei kultūrinio ir socialinio kapitalo

Europinės ir tautinės tapatybės kriterijai elito nariųpožiūriu

The article is based on the data from the “IntUne” project survey of elites carried out in spring of 2007 in 15 European Union countries (N= 1780). The Lithuanian, Polish and French elites’ samples, analyzed in depth, have N= 120. The aim of the study is to assess the importance of selected criteria for elites’ definition of a true “national” and of a true “European”. The theoretical framework of the article is based on the dichotomy of national and European identity. The hypotheses are: 1) in elites’ view European identity dwells on the same criteria as national identity; 2) definitions of the national and European identities by the Lithuanian elites employ the same criteria as the European elites in general and the French and Polish elites in particular. Results show that 1) among the elites, the criteria of national and European identity are very similar, yet the salience of factors are perceptibly higher in the case of the national identity; 2) each country’s elites have slightly diverging criteria of national and European identities.Straipsnyje nagrinėjami europinės ir tautinės tapatybės kriterijai elito narių požiūriu, siekiama atsakyti į klausimus: ką šiandien reiškia būti tam tikros tautos atstovu (‐e)? Ką reiškia būti europiečiu (‐e)? Kokius bruožus, kriterijus naudoja elito atstovai konstruodami savo tautinę ir europinę tapatybę? Atsakymai į šiuos klausimus grindžiami elito atstovų apklausos, atliktos Europos Sąjungos šalyse 2007 m., duomenimis bei teorinėmis įžvalgomis, pagrindžiančiomis tautinės ir europinės tapatybių skirtumus