Echinokokozė. Lietuvos echinokokozės registro pirmieji duomenys

Kęstutis Strupas1, Vitalijus Sokolovas1, Gintautas Brimas1, Marius Paškonis1, Jonas Jurgaitis1, Jonas Valantinas1, Arida Buivydienė1, Jūratė Dementavičienė2, Artūras Samuilis2, Dimitrijus Nepomniaščis2, Audronė Marcinkutė3, Aušrinė Barakauskienė41 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Gastroenterologijos,urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė,Birutės g.1/20, LT-08117 Vilnius4 Valstybinis patologijos centras, P. Baublio 5, LT-08406 VilniusEl paštas: [email protected] Echinokokozės – tai parazitinės ligos, sukeliamos kaspinuočio, Echinococcus genties biohelmintų lervų. Europoje yra paplitę E. granulosus, sukeliantis cistinę echinokokozę (CE), ir E. multilocularis, sukeliantis alveokokinę echinokokozę (AE). Sergamumas CE svyruoja nuo 1 iki 220 atvejų iš 100 000 gyventojų. Sergamumas AE yra mažesnis – apie 0,3–1,2 atvejų iš 100 000 gyventojų. Tačiau mirštamumas yra didelis ir siekia > 90%. Echinokokozė specifinių simptomų neturi, o klinika priklauso nuo ligos sukėlėjo, stadijos, darinių dydžio ir lokalizacijos. Liga dažniausiai nustatoma atsitiktinai arba atsiradus komplikacijų. Sergant CE komplikacijas sukelia spaudimo reiškiniai, o sergant AE jas sukelia echinokokas, peraugdamas svarbias organų struktūras. Echinokokozės diagnostikai naudojami serologiniai (ELISA), radiologiniai (sonoskopija, KT, MRT) tyrimai. Nustačius echinokokozę taikomi įvairūs gydymo būdai. Jie priklauso nuo ligos sukėlėjo ir išplitimo. Bendrai abiem sukėlėjams gydyti vartojami benzimidazolo karbamatai (mebendazolis ir albendazolis). Be medikamentinio gydymo, CE atveju galima taikyti PAIR metodą, radiodažninę destrukciją, radikalų chirurginį gydymą. Nustačius AE, atsižvelgiant į išplitimą, taikomas radikalus chirurginis arba paliatyvus gydymas. Kadangi liga Europoje yra paplitus, 1998 metais buvo įkurtas Europos echinokokozės registras. Sergantys echinokokoze ligoniai Lietuvoje stebimi ir gydomi VU Infekcinėje ligoninėje nuo 1997 metų. 2003 m. birželio 6 d. VUL Santariškių klinikose įkurtas Lietuvos echinokokozės registras. 2004 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos echinokokozės registras įtrauktas į Europos echinokokozės registrą. Šiuo metu registre yra 76 ligoniai, iš jų 18 serga CE, 58 – AE. Radikaliai gydyti 25 pacientai. Paliatyvus gydymas buvo taikytas 39 ligoniams. Septyni ligoniai mirė. Echinokokozė yra reta pavojinga liga. Jos diagnostikos ir gydymo kokybė bei rezultatai priklauso nuo tarpdalykinės gydytojų koordinacijos efektyvumo. Echinokokozės registras garantuoja optimalią ligonių stebėjimo ir gydytojų veiksmų koordinacijos sistemą. Pateikti pirmieji Lietuvos echinokokozės registro duomenys rodo, kad gydymo rezultatai panašūs į pateikiamus Europos echinokozės registro suvestinėje. Pagrindiniai žodžiai: echinokokozė, diagnostika, gydymas, registras Echinococcosis. First results of Lithuania Echinococcosis Registry Kęstutis Strupas1, Vitalijus Sokolovas1, Gintautas Brimas1, Marius Paškonis1, Jonas Jurgaitis1, Jonas Valantinas1, Arida Buivydienė1, Jūratė Dementavičienė2, Artūras Samuilis2, Dimitrijus Nepomniaščis2, Audronė Marcinkutė3, Aušrinė Barakauskienė41 Vilnius University Hospital "Santariškių klinkos", Department of Gastroenterology,Urology and Abdominal Surgery, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital "Santariškių klinkos", Department of Radiology,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 National Tuberculosis and Infectious Diseases University Hospital,Birutės str. 1/20, LT-08117 Vilnius, Lithuania4 National Pathology Center, P. Baublio str. 5, LT-08406 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Echinococcosis is a zoonotic infection caused by larval stages of cestodes belonging to the genus Echinococcus. Cystic echinococcosis (CE), caused by Echinococcus granulosus, and alveolar echinococcosis (AE), caused by E. multilocularis, are mostly spread in Europe. The annual incidence rates of CE vary between 1 to 220 per 100,000 population. The incidence of AE cases is lower and varies between 0.3–1.2 per 100 000 population, but morbidity reaches up to 90%. Echinococcosis has no specific symptoms, and its clinical presentation depends on many factors such as the type of parasite, stage of disease, localisation in the organ and its extent. Symptom-free echinococcosis is diagnosed occasionally or with appearance of complications. In case of CE, complications appear due to organ compression and in case of AE due to overgrowth of important organ structures. The diagnostic repertoire includes imaging techniques (US, CT, MBR) and immunodiagnostic tests. Chemotherapy with benzimidazoles (mebendazol or albendazol) is common in the treatment of bouth types of the disease. Treatment options for CE include surgery, PAIR and RFA. For AE, the first choice of treatment is radical surgical resection of the entire parasitic lesion or palliative treatment for inoperable cases. Because of the wide distribution of echinococcosis in Europe, the European Echinococcosis Registry was established in 1998. Lithuanian patients with echinococcosis were started to treat in 1997 at the Vilnius University Hospital of Infectious Diseases. On 6 June 2003, the Lithuanian Echinococcosis Registry was established at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, and on 14 August 2004 it joined the European Echinococcosis Registry. Until 2007, 76 cases of echinococcosis were registered in the Lithuanian Echinococcosis Registry, including 18 cases of CE and 58 of AE. Radical surgical treatment was applied to 25 patients and palliative treatment to 39 patients. Seven patients died during the period of 4 years due to extention of the disease. Echinococcosis is a rare and dangerous disease. To enhance its treatment and diagnostic abilities, coordination among various specialists is necessary, and it is ensured by the Echinococcosis Registry. The first results of treatment presented in the Lithuanian Echinococcosis Registry are similar to the results presented in the European Echinococcosis Registry. Key words: echinococcosis, diagnosis, treatment, registr

District Heating System Reliability Assessment Using Bayesian Networks

Šiame darbe buvo įvertintas Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos patikimumas naudojantis Bajesinių tinklų metodu. Šis metodas plačiai naudojamas tinklinių sistemų patikimumo vertinimui ir kaskadinių efektų modeliavimui. Darbe sudarytas Bajesinis tinklas, iliustruojantis Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir įvertintas sistemos patikimumas galutinio vartotojo atžvilgiu. Apskaičiuota tikimybė, kad vartotojams bus tiekiama šiluma, atsižvelgiant į sistemos elementų patikimumą ir sąryšius tarp jų. Bajesinių tinklų metodu galima perskaičiuoti visų sistemos elementų tikimybes, atsižvelgiant į užfiksuotą įvykį. Buvo nagrinėjamas atvejis, kai žinoma, jog vartotojų grupei yra sutrikęs šilumos tiekimas. Atliktos sistemos analizės N – 1 ir N – 2 principu t. y. nagrinėjami atvejai, kai nefunkcionuoja vienas iš sistemos elementų ir kai vienu metu nefunkcionuoja du sistemos elementai. Atlikta jautrumo analizė leidžianti daryti išvadas, kurių elementų nefunkcionavimas daro didžiausią įtaką Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo patikimumui galutinio vartotojo atžvilgiu.The reliability assessment of Kaunas city district heating system using Bayesian networks is presented in the study. This method is widely used for the reliability assessment of network systems and the modelling of cascade effects. Bayesian network representing Kaunas city district heating system was developed and the reliability of system assessed regarding to final consumers. Probability that the final consumers will be supplied with the heat was calculated taking into account the reliability of system’s elements and connections between those elements. Bayesian networks can recalculate (update) the probabilities of elements, in case of the observed event (set evidence). For the purpose, the case of not supplied heat to consumers group was analysed. N – 1 and N – 2 analyses (when one or couple of elements do not function at the same time respectively) were carried out as well. Performed sensitivity analysis enables identifying the elements whose functionality has the greatest impact on the reliability of Kaunas city district heating system.Informatikos fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

Correlation between Clinical Course, Laboratory and Imagining Test Results of Acute and Chronic Pancreatitis.

Author: Ugnė Marcinkutė Title: Correlation between Clinical Course, Laboratory and Imagining Test Results of Acute and Chronic Pancreatitis. Aim: To evaluate relations between clinical course, laboratory and imagining test results in patients with acute and chronic pancreatitis. Objectives: To determine relations between: laboratory tests (α-amylase, C-reactive protein (CRP)) and clinical course of acute (AP) and chronic (CP) pancreatitis; amount of α-amylase in the blood and pancreatic necrosis, identified in computed tomography (CT); α-amylase and inflamatory markers (leukocyte count and CRP) in patients with AP and CP. Methods and participants: A retrospective study was performed in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. Medical records from 2016 of patients who received pancreatitis treatment in Departments of Gastroenterology and Surgery were analyzed. 137 of these cases were AP and 92 – CP. Statistical analysis was performed with „IBM SPSS Statistics 17.0“. Results: Out of 137 AP cases, 25,5% (n=35) were diagnosed with mild, 56,2% (n=77) – moderate and 18,2% (n=25) – severe AP. Higher amounts of α-amylase were found in cases of moderate and severe AP, p<0,001. A positive correlation (rs=0,238, p=0,005) was found between α-amylase and severity of AP. Pancreatic necrosis was found in 27% of the cases, no correlation was found with α-amylase. No relations were found between amounts of α-amylase, CRP and leukocyte count. Highest amounts of CRP were found in cases of severe AP and lowest – in mild AP (p<0,001). A positive correlation (rs=0,380, p<0,001) was found between CRP and severity of AP. Out of 92 CP cases, 8,7% (n=8) were diagnosed with Grade A (mild), 63,0% (n=58) – Grade B (moderate) and 28,3% (n=26) – Grade C (severe) CP. A negative correlation (rs= -0,502, p<0,001) was found between α-amylase and severity of CP. Positive correlations were found between α-amylase and CRP (r=0,234, p=0,025) as well as between α-amylase and leukocyte count (r=0,212, p=0,042). Conclusions: Correlation between amount of α-amylase and severity of pancreatitis was weak and positive in cases of AP (rs=0,238), moderate and negative in cases of CP (rs= -0,502). A positive correlation of moderate strength was found between CRB and severity of AP (rs=0,380), in cases of CP such relationship was not found. Measured amounts of α-amylase do not reflect the size of pancreatic necrosis found during CT scan. A weak positive correlation was found between α-amylase and inflammatory markers (CRP and leukocyte count) (r=0,212 and r=0,234 respectively), in cases of AP such relations were not foun

Žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto dermė Lietuvos nacionalinėje žmogaus teisių politikoje

After regaining its independence in 1990, Lithuania has demonstrated the will to establish the universal human rights standards in the country as soon as possible. However, taking into account the country’s policy in the later years of independence, it’s not clear whose interests – state of individual – are more important and how these concepts coexist in the framework of Lithuanian human rights policy. The aim of the research is to examine wherever state sovereignty and human rights are (in)compatible with each other in the policy-making context of Lithuanian human rights policy. Aiming to achieve the above mentioned aim the Lithuanian human rights policy-making context, factors affecting this policy, national legal basis on human rights, fourteen programmes of the Government through the prism of human rights are analyzed. In conducting the research the following research methods were used: documents and legal acts analysis, semi-structured interview, as well as comparative analysis. Empirical research data indicates that Lithuanian human rights policy could be described as fragmented, lacking integrity and balanced attention to all human rights; strongly expressed social economical dimension the other key feature of this policy. In the context of such policy the relation between the human rights and state sovereignty is rather mixed. On the one hand, the external sovereignty is compatible with human rights and freedoms; they complement each other. Meanwhile the supremacy of state’s interests over the individual rights in the context of internal policy gives the basis to claim that human rights are not compatible with internal state sovereignty and state sovereignty which reflects the interests of state is a higher value in the internal policy. The empirical data also indicates that human rights and internal state sovereignty are compatible with each other when the interests of state include the duty to protect the human rights.Nors 1990 m. atgavusi nepriklausomybę Lietuva pademonstravo ryžtą kuo greičiau šalyje įtvirtinti visuotinai pripažintus žmogaus teisių principus, visgi įvertinant vėlesniais nepriklausomybės metais valstybės formuojamą politiką, nėra visiškai aišku, kieno interesai – valstybės ar individo – yra aktualesni ir kaip (ar) jie tarpusavyje dera Lietuvos valstybės politikoje. Disertacijos tikslas – ištirti, ar valstybės suverenitetas ir žmogaus teisės yra (ne)suderinami vienas su kitu Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių politikos formavimo kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo analizuojamas Lietuvos žmogaus teisių politikos formavimosi kontekstas, jį įtakojantys veiksniai, nacionalinė žmogaus teisių teisinė bazė, keturiolika Vyriausybės programų per žmogaus teisių prizmę. Atliekant tyrimą naudojama teisės aktų ir dokumentų analizė, pusiau struktūruotas kokybinis interviu, taip pat palyginamoji analizė. Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos politika žmogaus teisių atžvilgiu yra fragmentiška, stokojanti integralumo, tolygaus dėmesio visoms žmogaus teisėms ir joje stipriai išreikšta socialinė, ekonominė dimensija. Tokios politikos kontekste žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto tarpusavio sąryšis vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, išorinis suverenitetas yra suderinamas su žmogaus teisėmis; jie papildo vienas kitą. Tuo tarpu vidaus politikoje valstybės interesų viršenybė individo atžvilgiu sudaro prielaidas teigti, kad žmogaus teisės nėra suderinamos su vidiniu valstybės suverenitetu, valstybės viduje aukštesne vertybe laikomas valstybės suverenitetas atspindintis valstybės interesus, o ne žmogaus teisės. Taip pat empiriniai tyrimo rodo, kad žmogaus teisės ir vidinis valstybės suverenitetas yra suderinami tuomet, kai valstybės interesai apima pareigą užtikrinti žmogaus teises.Vytauto Didžiojo universiteta

(Non)cooperation of state's and non-governmental sectors in protecting the human rights in Lithuania

Article aims to present the attitude of state‘s institutions that have features of national human rights institutions (the Ombudsman for Equal Opportunities, the Ombudsman for Children Rights, the Seimas Ombudsmen, the Inspector of Journalist Ethics and the State Data Protection Inspectorate) toward their cooperation with human rights NGOs. As shown the analysis based on primary sources and structural interview, the state‘s institution‘s attitude on their cooperation with human rights NGOs is not integral one and closely related with specialization of institution, i.e. in assessing the intensity of cooperation the area of human rights where the state institution and human rights NGOs operate is crucial. In the context of cooperation the status of human rights NGOs is of great importance as well: state‘s institutions are eager to cooperate with active, reliable, permanently working NGOs, rather than the "paper one", unreliable, destructive their counterparts. In summarizing, the state‘s institutions attitude on their cooperation with human rights NGOs could be described in using several pairs of adjectives: sufficient versus insufficient; continual versus epizodical one; initiated by both sides versus NGOs initiators and broad versus narrow spectrum of cooperation with human rights NGOs

The English School of international relations as the methodological tool in analyzing the opposition of state sovereignty and human rights in international relations

Straipsnio tikslas – pristatyti metodologinę prieigą, kurią pasitelkus būtų galima analizuoti valstybės suvereniteto ir žmogaus teisių priešinimą tarptautiniuose santykiuose. Kaip metodologinis instrumentas pasirinkta angliškoji tarptautinių santykių mokykla, kurios ištakos siekia praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį. Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės mokyklos teoretikų idėjos, daugiau dėmesio skiriant koncepcijoms, kurios yra aktualios nagrinėjant valstybės suvereniteto ir žmogaus teisių suderinamumą / prieštaringumą. Atsižvelgiant į tai, kad mokykla nėra vienalytė, pabrėžiama takoskyra tarp skirtingų mokyklos krypties atstovų – solidaristų ir pliuralistų: pateikiami esminiai kiekvienos krypties pozicijų skirtumai. Taip pat išskiriamos tam tikros mokyklos krypčių sąsajos su realizmu ir liberalizmu. Daroma išvada, jog valstybės suvereniteto ir žmogaus teisių priešinimas tarptautiniuose santykiuose yra tolygus liberalių ir realistinių idealų konfrontacijai, t. y. tolygus angliškosios mokyklos pliuralistinėms ir solidaristinėms opozicinėms idėjomsThe article presents the theoretical framework that could be used in analyzing the opposition of state sovereignty and human rights in international relations. As the methodological tool is chosen the English School of international relations, which is known as a via media, a third way between realism and liberalism. The English School is generally divided into two major camps – pluralism and solidarism, distinguishable by their positions on the role of values in international society. The pluralistic variant of English School is closer to realism, and the solidarist variant – to liberalism. The main concept which represents the English School is the international society. According to the definition by H. Bull and A. Watson, international society is a “group of states (or, more generally, a group of independent political communities) which not merely form a system, in the sense that the behaviour of each is a necessary factor in the calculations of the others, but also have established by dialogue and consent common rules and institutions for the conduct of their relations, and recognise their common interest in maintaining these arrangements”. Pluralists and solidarists perceive the concept of international society differently. The pluralist concept of international society refers to the positivist tradition of international law. According to that tradition, international law is the law between states only and exclusively. The statement that only sovereign states can become members of the international society is of fundamental importance in the pluralist approach. The scope of pluralist international society is fairly minimal, centered on shared concerns about international order under anarchy, and thus largely confined to agreement about sovereignty, diplomacy, and non-intervention.[...]Politikos mokslų ir diplomatijos fakult.Vytauto Didžiojo universiteta

[Recenzija]

Gyvename laikmečiu, kai kone kasdien aptariamos žmogaus teisės ir laisvės. Kaip dažnai susimąstome, ką iš tiesų reiškia žmogaus teisės? Kokia jų kilmė ir esmė? Ar žmogaus teisės priklauso individams ar grupėms? Ar moterys ir vyrai, gėjai ir lesbietės turi tokias pačias teises? Ir, galiausiai, – ar visame pasaulyje žmogaus teisės ir laisvės traktuojamos vienodai? Atsakymus į šiuos bei daugelį kitų klausimų apie žmogaus teises galima rasti 2001 m. Paragon House išleistoje Patricko Haydeno sudarytoje chrestomatijoje „Philosophy of Human Rights“. Šiame darbe, kuriame susipina filosofinė žmogaus teisių dimensija ir svarbiausi mūsų laikmečio probleminiai žmogaus teisių klausimai, teoriniai ir praktiniai žmogaus teisių aspektai, sutelpa didelė ilgos ir įvairialypės žmogaus teisių idėjos raidos dalisPolitikos mokslų ir diplomatijos fakult.Vytauto Didžiojo universiteta

The (non) cooperation of state’s and non-governmental sectors in protecting the human rights in Lithuania

Straipsnyje aptartas valstybės institucijų, kurioms būdingi atitinkami nacionalinės žmogaus teisių institucijos bruožai, požiūris į jų bendradarbiavimą su žmogaus teisių nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO). Pirminių šaltinių ir struktūruotų interviu pagrindu atlikta analizė rodo: valstybės institucijų požiūris į jų bendradarbiavimą su žmogaus teisių NVO nėra vientisas ir turi ryškų institucinės veiklos specifikos atspalvį, t. y. vertinant bendradarbiavimo intensyvumą, labai svarbu žmogaus teisių sritis, kurioje dirba atitinkama valstybės institucija ir žmogaus teisių NVO. Bendradarbiavimo kontekste žmogaus teisių NVO statusas taip pat yra ypatingos svarbos: valstybės institucijos noriau plėtoja socialinį dialogą su aktyviomis, patikimomis, konstruktyviai ir nuolatos sistemingai dirbančiomis NVO nei su nepatikimomis, destruktyviomis. Valstybės institucijų požiūrį į jų bendradarbiavimą su žmogaus teisių NVO galima būtų apibūdinti kaip: pakankamas versus nepakankamas; nuolatinis versus pavienis bendradarbiavimas; inicijuojamas abiejų pusių versus NVO iniciatoriai; platus versus siauras bendradarbiavimo su žmogaus teisių NVO spektrasThe article aims to present the attitude of state‘s institutions that have features of national human rights institutions (the Ombudsman for Equal Opportunities, the Ombudsman for Children Rights, the Seimas Ombudsmen, the Inspector of Journalist Ethics and the State Data Protection Inspectorate) toward their cooperation with human rights NGOs. As shown the analysis based on primary sources and structural interview, the state‘s institution‘s attitude on their cooperation with human rights NGOs is not integral one and closely related with specialization of institution, i.e. in assessing the intensity of cooperation the area of human rights where the state institution and human rights NGOs operate is crucial. In the context of cooperation the status of human rights NGOs is of great importance as well: state‘s institutions are eager to cooperate with active, reliable, permanently working NGOs, rather than the „paper one“, unreliable, destructive their counterparts. In summarizing, the state‘s institutions attitude on their cooperation with human rights NGOs could be described in using several pairs of adjectives: sufficient versus insufficient; continual versus epizodical one; initiated by both sides versus NGOs initiators and broad versus narrow spectrum of cooperation with human rights NGOsPolitikos mokslų ir diplomatijos fakult.Vytauto Didžiojo universiteta

Human rights versus state sovereignty in international relations

Žmogaus teisės ir valstybės suverenitetas įprastai yra matomi kaip vienas kitam prieštaraujantys: valstybės teisė yra priešpastatoma individo teisėms; 1648 m. Vestfalijos taikos sutartis priešpastatoma Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai (1948 m.). Atsi��velgiant į tai, nėra nuostabu, kad šiandien tarptautinės žmogaus teisės yra įvardijamos kaip viena iš pagrindinių grėsmių šiuolaikiniam valstybės suverenitetui. Šiuo atveju žmogaus teisės, o konkrečiai tarptautiniai žmogaus teisių įsipareigojimai, yra matomi kaip ardantys (Bettati), kenkiantys (Schwab; Pollis) bei silpninantys (Jacobsen; Lawson) valstybės suverenitetą. Savo ruožtu valstybės suverenitetas yra suvokiamas, kaip pagrindinis grėsmės šaltinis, kliudantis efektyviai įgyvendinti žmogaus teises bei jų apsaugą. Darbe, pavadintame „Žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto priešprieša tarptautiniuose santykiuose“ siekiama išsiaiškinti ar iš tiesų valstybės suverenitetas yra/nėra suderinamas su žmogaus teisėmis. Iškeltam tikslui pasiekti suformuoti pastarieji uždaviniai: apibrėžti tarptautinio žmogaus teisių režimo sampratą, jo normatyvinį ir institucinį pagrindą, išanalizuoti valstybės suvereniteto sampratą bei išanalizuoti ir palyginti du atvejus (NATO intervenciją Kosove ir Ruandos genocidą), iliustruojančius žmogaus teisių priešpriešos egzistavimą praktikoje. Minėtasis darbo tikslas ir jo sąlygoti uždaviniai išryškina pagrindinius darbo objektus – valstybės suverenitetą ir žmogaus teises, šiame darbe abi koncepcijos yra vienodai svarbios. Siekiant užsibrėžto tikslo ir uždavinių darbe buvo remtasi dviem pagrindiniais tyrimo metodais – aprašomuoju analitiniu ir palyginamuoju. Palyginamasis metodas leido ištirti, kodėl ginat žmogaus teises valstybės suverenitetas vienais atvejais yra pažeidžiamas, o kitais – ne. Atlikta NATO intervencijos Kosove ir Ruandos genocido palyginamoji atvejų analizė atskleidė, jog valstybės suvereniteto ir žmogaus teisių priešprieša praktikoje pakankamai glaudžiai yra susijusi su realistine paradigma – valstybės intervencijų metu iš esmės vadovaujasi savo tam tikrais interesais, (ekonominiais/politiniais/kariniais), o „žmogaus teisių“ ir „valstybės suvereniteto“ idėjos tik tampa įrankiais šiems tikslams pasiekti. Analizė taip pat parodė, kad vidinis valstybės suvereniteto principas yra sunkiai suderinamas su veiksminga ir efektyvia žmogaus teisių apsauga, nes tarptautinis žmogaus teisių režimas riboja valstybės galią vienai nuspręsti kaip dera elgtis su savo šalies piliečiais. Tuo tarpu išorinis valstybės suverenitetas yra suderinamas su žmogaus teisėmis, nes tarptautinių žmogaus teisių normų egzistavimas nekelia grėsmės pačios valstybės, kaip nepriklausomo suverenaus vieneto egzistavimui.State sovereignty and human rights typically are seen as fundamentally opposed: the rights of states pitted against the rights of individuals; the Peace of Westphalia (1648) versus the Universal Declaration of Human Rights (1948). Currently it is popular to say that the international human rights are the main threat to contemporary state sovereignty. Today international human rights (or more precisely the international human rights obligations/regime) are regularly seen as breaking down (Bettati), undermining (Schwab and Pollis) and weakening (Jacobsen and Lawson) state sovereignty. In turn, state sovereignty is seen as one of the main obstacles for implementing effective protection of human rights. The main aim of the paper “Human Rights versus State Sovereignty in International Relations” to investigate – is or not state sovereignty compatible with human rights? The main tasks of the paper are: to define the international human rights regime, its norms and the main institutions; to analyze the concept of state sovereignty; to analyze and compare two cases (NATO intervention in Kosovo and genocide in Rwanda) in order to illustrate the existence of human rights and states sovereignty opposition in practice. The main objects of the paper are – state sovereignty and human rights, in this case both concepts are equally important. In this paper are used two main research methods: a descriptive-analytic and comparable. The later method was very useful in investigating why state sovereignty sometimes is violated in order to protect the human beings, sometimes – not. The comparable analysis of NATO intervention in Kosovo and genocide in Rwanda revealed that the opposition of human rights and state sovereignty is associated with Realism: quite often states pursuing their own foreign policy goals (economic/military/political) under the guise of “humanitarian intervention”. In this case the ideas such as state sovereignty and human rights are used as the tools that help to achieve the “hidden goals” of states. The analysis also showed that the internal state sovereignty is not compatible with effective and efficient protection of the human rights, as the existence of international human rights regime determines that states don’t have the full liberty to decide the treatment of their own citizens. Meanwhile the external state sovereignty is compatible with international human rights regime. The existence of international human rights standards, norms and principles don’t threaten to state as the independent and sovereign unityVytauto Didžiojo universiteta