Manifestations of symbolism in architecture of postmodernism

The article analyses expression of symbolism in Lithuanian postmodern architecture. It discusses the concept of symbolism and transformations of its meaning in comparison to the period of modernism as well as examines its most significant aspects in semantic understanding of postmodernist architecture. The article seeks to disclose the forms of symbolism represented in Lithuanian architecture by the end of the 20th – the beginning of the 21st century. It searches for the most expressive examples of Lithuanian architecture of the given period by clarifying the character of postmodernist use of symbols. Attempts have been made to trace the expression trajectories of symbolism in contemporary architecture that have been influenced by postmodernism

Manifestations of postmodern ideas in Lithuanian architecture at the end of 20th – the beginning of the 21st century

Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos postmodernizmo architektūra. Tyrimo tikslas yra atskleisti, kaip šis reiškinys, XX a. pab. jį perkėlus į sovietinį kontekstą, buvo lokaliai suvokiamas ir vertinamas; kaip ir kokiais būdais šio laikotarpio objektai Lietuvoje atliepia esmines postmodernizmo idėjas, kiek šios idėjos yra ypatingos ir specifinės; kokios buvo jų raiškos ypatybės; kaip jos nulėmė architektūros objektų koncepcijas, formas, estetinę raišką. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: apžvelgiant postmodernizmo sampratą Vakarų filosofijoje bei kultūros teorijoje, atskleisti jos perkėlimo į architektūrą ypatybes; išnagrinėti, kaip postmodernizmas Lietuvoje buvo suvokiamas kultūros lauke, kaip jis buvo vertinamas architektų, architektūros kritikų ir visuomenės; nustatyti postmodernizmo architektūros diskurso Lietuvos architektūroje formavimosi aplinkybes, santykį su XX a. pabaigos sociokultūriniais procesais, jo dėsningumus ir ypatybes; įvardinti reikšmingiausius postmodernizmo architektūros objektus Lietuvoje, ištirti svarbiausius jų raiškos bruožus; atskleisti, kaip postmodernizmo idėjos įtakojo Lietuvos architektūros raidą, kokie postmodernizmo bruožai integravosi į architektų kūrybą, išnagrinėti jų vertę vadovaujantis chronologiniais, estetiniais, sociokultūriniais kriterijais. Mokslinio darbo naujumas – kompleksiškai ištirta postmodernizmo architektūros Lietuvoje raiška, nustatyti jos raidos pokyčiai, įvertintos meninės raiškos savybės. Kitas naujumo aspektas yra ne tik estetinė, bet ir socialinė šio reiškinio analizė, gilinantis į tai, kokiomis visuomenės gyvenimo aplinkybėmis buvo aktuali postmodernizmo architektūra. Nagrinėjamo laikotarpio pastatų bruožų ir savybių analizė naudinga XX a. pab. – XXI a. pr. Lietuvos architektūros menotyrinio ištirtumo plėtrai ir turi edukacinę reikšmę. Ištirti postmodernizmo architektūros pavyzdžiai ir jų vertingųjų savybių nustatymas padeda šio laikotarpio architektūros dokumentavimo, saugojimo ir vertinimo procesams, tyrimo metu gauti rezultatai gali būti pritaikyti naujausiojo paveldo vertingųjų savybių metodikai pagerinti

Gained in Translation. Postmodern Architecture in Late Soviet Lithuania

After being widely explored in the historiography of Western architecture, postmodernism has only recently started receiving adequate attention in Eastern and Central Europe. The phenomenon of postmodernism developed beyond the borders of the Soviet world, so the so-called “cultural logic of late capitalism” crossing the boundaries of the Iron Curtain has to be considered a consequence of globalization. On the other hand, this global trend was synchronized with the local expression of architecture: the pursuit of identity, attention to context and continuation of architectural traditions. Soviet publications presented postmodernism as a foreign phenomenon, but simultaneously noted that it could be useful to local architects as well. This did not imply an invitation to imitate Western colleagues, but rather signalled that certain architectural values had become globally significant to both, the capitalist and socialist industrial world. The text aims to uncover the local translations of (post)modernity in Lithuania in the context of the tendency’s peak period: the final decades of Soviet rule

Some aspects of recognizing Lithuanian modern architecture as protected heritage : case of postmodernism

Recently, objects of the so-called “modern heritage” have been gaining more and more attention from heritage protection institutions. The majority of buildings of the period does not comply with the formal 50-year age requirement applicable to protected objects. Respectively, it is more complicated to establish their valuable qualities, and this often provokes all kinds of conflicts. Samples of such architecture decline, or the issue of their value is resolved in the presence of actual threat to their physical condition. By taking into consideration one of the “youngest” periods – the architecture of postmodernism, the article aims at reviewing the context of fixing the criteria for recognizing modern architecture as protected heritage. With a hypothesis being raised that compliance with a certain historical and stylistic trend should be considered a sign of valuable architecture, the chronological and aesthetic evaluation perspectives of postmodern architecture and features of its expression are discussed in the article

Tactics for temporary uses of buildings and spaces in architecture. Typology and sociocultural value / Laikinojo pastatų ir erdvių naudojimo taktika architektūroje. Tipologizacija ir sociokultūrinė vertė

The article is aimed at discussing preconditions for the appearance, scope and spread of adapting temporary functions and uses in buildings and spaces and at disclosing the essential features of the phenomenon. The paper considers that the applied tactics of temporary uses provide broader experimentation and more rapid technological innovation possibilities as well as help with understanding the needs of local communities and avoiding some bureaucratic approval procedures for urban planners, architects and activists. By stressing temporariness in contrast to the conventional durability of architecture, attempts on typologizing different tactics of temporary uses and disclosing their experimental, social and sociocultural role and value are made. Santrauka  Straipsnio tikslas – aptarti laikinųjų funkcijų ir panaudų pritaikymo pastatams ir erdvėms atsiradimo priežastis, mastą, paplitimą bei aptarti esminius šio reiškinio bruožus. Pabrėžiama, kad taikoma laikinojo naudojimo taktika urbanistams, architektams, aktyvistams suteikia platesnių galimybių eksperimentuoti ir greičiau išbandyti naujas technologijas, prisitaikyti prie bendruomenių poreikių, išvengti dalies biurokratinių derinimo procedūrų. Pabrėžiant laikinumą kaip kontrastą įprastiniam architektūros ilgaamžiškumui, siekiama įvairią laikinojo naudojimo taktiką tipologizuoti, atskleisti eksperimentinį, visuomeninį ir sociokultūrinį vaidmenį bei vertę. Raktiniai žodžiai: laikinasis naudojimas, laikinosios funkcijos, laikinoji architektūra, eksperimentas, sociokultūrinė vertė

Metaphor as a means of expression in postmodern architecture: Lithuanian case / Metafora kaip postmodernizmo architektūros raiškos priemonė. Lietuvos atvejis

The article tackles manifestations of metaphor seen as one of the most important instruments for creating significance and individuality in architecture; lays out the concept of metaphor in postmodern architecture which has elaborated and solidified it; and examines socio-cultural conditions of its origins. As the relation between metaphor and modernism is discussed, the intrinsic differences are identified highlighting the most pronounced stylistic features. It is implied that metaphor being transplanted to modern architecture remains an important tool for its communicative qualities. The analysis of manifestations of metaphorical aspect is based on architectural examples from Lithuania. Santrauka Straipsnyje nagrinėjamos vienos iš svarbiausių architektūros ženkliškumo ir savitumo kūrimo priemonių – metaforos – apraiškos. Analizuojama postmodernizmo architektūros, išplėtojusios ir įtvirtinusios metaforos terminą, samprata; apžvelgiamos jos atsiradimo sociokultūrinės prielaidos. Aptariant jos santykį su modernizmu, nurodomi tarpusavio skirtumai, išskiriami ryškiausi stiliaus bruožai. Charakterizuojant metaforos perkėlimą į architektūrą, daroma prielaida, kad dėl savo komunikacinių savybių ji išlieka svarbia priemone šiuolaikinėje architektūroje. Remiantis Lietuvos architektūros pavyzdžiais, nagrinėjamos metaforiškojo aspekto apraiškos. Reikšminiai žodžiai: postmodernizmas, modernizmas, metafora, forma, paviršius, Lietuvos architektūr

Manifestation of postmodernist ideas in architectural competitions and unrealized design projects in Lithuania of the 1970s and 80s / Postmodernizmo idėjų raiška xx a. 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių lietuvos architektūros darbų konkursuose ir neįgyvendintuose

The research work analyzes the influence of the post-modernism phenomenon on Lithuanian architecture as observed since the 1970-s. This controversially estimated period in architectural history opposed the modernist tradition by its cultural and aesthetical landmarks. In the Lithuanian context it was distinguished by the raise of its expression partially overlapping with the period of post-soviet socio-cultural fractures. After short introduction of prerequisites of postmodernist idea formation in architecture, the text focuses on the main ideological concepts and characteristic features of architecture related to postmodernism. Besides the evaluation of influence of western postmodernist architecture on the soviet space, the aim of the article is to analyze the objects innovative by their aesthetics, applied symbolism and treatment of their application to the society in the sociocultural context of the time. The text focuses on unrealized projects and competition offers of the 1970-s and 80-s (from the emergence of the first examples to the reestablishment of Lithuanian independence) with most brightly reflected postmodern trends: complex composition, eclecticism, historical references and decreasing scale. The examples analyzed in the research are a part of culture of the complicated transformation time, which is underestimated. Santrauka Darbe nagrinėjama postmodernizmo fenomeno Lietuvos architektūroje įtaka, ryškėjanti nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio. Kontroversiškai vertinamas architektūros istorijos periodas savo kultūriniais ir estetiniais orientyrais oponavo modernizmo tradicijai. Lietuvos kontekstui būdinga tai, kad jo raiškos pakilimas iš dalies sutapo su posovietinių sociokultūrinių lūžių laikotarpiu. Trumpai aptariant postmodernizmo idėjų formavimosi architektūroje prielaidas, išskiriami pagrindiniai idėjiniai su postmodernizmu siejamos architektūros konceptai ir būdingieji bruožai. Straipsnio tikslas – siekiant įvertinti Vakarų postmodernizmo architektūros diskurso sovietinėje erdvėje įtaką, išnagrinėti anuometiniame sociokultūriniame kontekste savo estetika, simbolikos vartojimu, taikymo visuomenei traktavimu inovatyvius objektus. Tekste koncentruojamasi į XX a. 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių (nuo pirmųjų pavyzdžių atsiradimo iki nepriklausomybės atgavimo) nerealizuotus projektus ir konkursinius pasiūlymus, kuriuose ryškiausiai atsispindi postmodernizmo tendencijos: kompozicijos sudėtingumas, eklektiškumas, istorinės referencijos, mastelio smulkėjimas. Minimi pavyzdžiai yra sudėtingų permainų laiko kultūros dalis, apie kurią kalbama nepakankamai. Reikšminiai žodžiai: architektūra, modernizmas, postmodernizmas, konkursai, neįgyvendinti projektai.