Skaitmeninių metodų taikymas praeities kelionių tyrimuose

The massive digitisation of written historical sources, optical character recognition (OCR) of texts, and their online availability in recent decades have created new opportunities and challenges for historical research. The digital humanities research model presented in this paper is based on the information organisation paradigm and the application of digital technology-based methods in studying ancient travels. The model has been developed and tested using the materials of the project “Homo Viator: Travel Space and Travellers’ Experiences in Early Modern Lithuania”. The main problem of the research is related to the fact that one of the essential sources of information about ancient travel are egodocuments (letters, diaries, memoirs, etc.) that contain journeys described alongside other important life events of a particular person. However, travel descriptions form only a small part of a text of a given egodocument and are unevenly distributed among different egodocuments. Therefore, given the size of the text of the egodocuments and their collections and the number of egodocuments published in different languages, researching them as sources in only one aspect (travel) requires a significant amount of human and time resources. A similar problematic situation exists with other sources of knowledge on ancient travel: a massive number of documents published in digital form (including OCR), their texts are voluminous, and the text fragments related to travel, country descriptions, ancient travel routes, travel and mobility infrastructure, and travellers’ experiences are relatively small and scattered throughout the source text. The research model described in the paper is divided into two steps: (i) collection of the corpus of OCR source texts; (ii) collection of empirical data using a dictionary-based computer-aided [or assisted] qualitative text analysis method implemented with the MaxQDA software. The collection of the source text corpus is carried out by applying the general principles and methods of online search of scientific publications. The corpus comprises authentic, published sources relevant to the study (letters, diaries, memoirs, etc.) and scholarly publications about them, thus forming two blocks of text - sources and literature. The literature block is used as additional material for a more precise selection and interpretation of the source texts. A key element for applying a dictionary-based computer-aided [or assisted] qualitative text analysis method is a high-quality dictionary that accurately describes the concepts (categories) relevant to the research. Considering the specificity of the sources (the languages used in the sources and their translations), a multilingual dictionary (Lithuanian-Polish-English-Russian-German) was compiled. The structure of the dictionary consists of six concepts (categories) related to ancient travel: (i) journey (general description), (ii) road and its infrastructure (bridges, fords, etc.), (iii) means of transportation, (iv) resting and accommodation places (towns, villages, taverns, post offices, etc.), (v) people encountered on the way (inn-keepers, highwaymen, guides, etc.), and (vi) food of the journey. A set of keywords and phrases describes each concept. In the last stage of the study, the research model was tested. The testing showed that the model could solve the above problems that arose during the project.Pastaraisiais dešimtmečiais vykstantis masyvus rašytinių istorijos šaltinių skaitmeninimas, jų tekstų optinis atpažinimas (OCR) bei pateikimas internete sukuria naujas istorinio tyrimo galimybes ir iššūkius. Šiame straipsnyje pristatomas skaitmeninės humanitarikos tyrimo modelis yra grindžiamas informacijos organizavimo paradigmos ir skaitmeninėmis technologijomis grįstų metodų taikymu praeities kelionių tyrimuose. Tyrimo modelis buvo sukurtas ir testuotas naudojant projekto „Homo viator: kelionių erdvė ir keliautojų potyriai ankstyvosios modernybės Lietuvoje“ medžiagą. Pagrindinė tyrimo problema yra susijusi su tuo, kad vienas svarbių praeities kelionių pažinimo šaltinių yra egodokumentai (laiškai, dienoraščiai, atsiminimai ir kt.), kuriuose greta kitų konkretaus asmens gyvenime svarbių įvykių aprašomos ir kelionės. Tačiau kelionių aprašymai sudaro tik nedidelę konkretaus egodokumento teksto dalį ir yra netolygiai pasiskirstę skirtinguose egodokumentuose. Todėl, atsižvelgiant į egodokumentų ir jų rinkinių teksto apimtis bei įvairiomis kalbomis publikuotų egodokumentų skaičių, jų – kaip šaltinių – tyrimai tik vienu (kelionių) aspektu reikalauja didelių žmogiškųjų ir laiko resursų. Panašią probleminę situaciją turime ir su kitais senųjų kelionių pažinimo šaltiniais: skaitmeniniu pavidalu (įskaitant OCR) publikuotų dokumentų yra daug, jų tekstai didelės apimties, o teksto fragmentai, susiję su kelionėmis, šalių aprašymais, senųjų kelionių maršrutais, kelionių ir mobilumo infrastruktūra, keliautojų potyriais, yra santykinai nedideli ir išsibarstę visame šaltinio tekste. Straipsnyje aprašomą tyrimo modelį sudaro du žingsniai: (i) šaltinių tekstyno su optiškai atpažintu turiniu (OCR) surinkimas; (ii) empirinių duomenų rinkimas taikant žodynu grįstos kompiuterizuotos kokybinės teksto analizės metodą, realizuojant jį su MaxQDA programa. Tekstyno surinkimas yra atliekamas taikant bendruosius mokslinių publikacijų paieškos internete principus bei metodus. Į tekstyną atrenkami autentiški, publikuoti, tyrimui reikalingi šaltiniai (laiškai, dienoraščiai, atsiminimai ir kt.) bei mokslinės publikacijos apie juos, tokiu būdu suformuojant du tekstyno – šaltinių ir literatūros – blokus. Literatūros (mokslinių publikacijų apie šaltinius) blokas naudojamas kaip papildoma medžiaga tikslesnei šaltinių tekstyno atrankai ir interpretavimui. Norint taikyti žodynu grįstos kompiuterizuotos kokybinės teksto analizės metodą svarbiausias elementas yra kokybiškas žodynas, tiksliai apibūdinantis tyrimui aktualius konceptus (kategorijas). Atsižvelgiant į šaltinių specifiką (šaltiniuose ir jų vertimuose vartojamas kalbas) buvo sukurtas daugiakalbis lietuvių–lenkų–anglų–rusų–vokiečių kalbų žodynas. Žodyno struktūrą sudaro šeši su praeities kelionėmis susiję konceptai (kategorijos): (i) kelionė (bendras apibūdinimas), (ii) kelias ir jo infrastruktūra (tiltai, brastos ir kt.), (iii) transporto priemonės, (iv) sustojimo ir nakvynės vietos (miesteliai, kaimai, karčemos, pašto stotys ir kt.), (v) kelyje sutikti žmonės (smuklininkai, plėšikai, vedliai ir kt.), (vi) kelionių maistas. Kiekvienas konceptas yra apibūdinamas reikšminių žodžių ir frazių rinkiniu. Paskutiniame tyrimo etape buvo atliktas tyrimo modelio testavimas. Testavimo metu nustatyta, kad modelis leidžia spręsti paminėtas, projekto įgyvendinimo metu atsiradusias, problemas

SKAITMENINIS AR ELEKTRONINIS?

Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]

AR NEANDERTALIEČIUI REIKALINGAS KOMPIUTERIS?

Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]

TERMINIJOS KLAUSIMU: PRIEŠAKINIAI, AVANGARDINIAI, ADVENTINIAI AR PROGRESYVIEJI TYRIMAI?

Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]

Pratarmė

In Memoriam - Nastazija KeršytėAssociate Professor in the Faculty of Communication at Vilnius University Nastazija Keršytė (b. 1948-09-22) died suddenly on 18 May 2016 – International Museum Day. She began work in the Communication Faculty’s Institute of Library and Information Sciences in 1996, after completing her doctoral dissertation “On the Development of Museums and Museum Practice in Lithuania during 1918–1940” (1994) at Vilnius University’s Faculty of History.More in PDF.Jūsų rankose – didelės apimties ir išsamiausia doc. dr. Nastazijos Keršytės monografija muzeologijos tema, kurios autorė baigti nebespėjo. 2016 metų gegužę, Tarptautinės muziejų dienos rytą, sužinojau, kad mūsų Kolegės nebėra...Išsamiau PDF rinkmenoje

PRATARMĖ

...SUNKUSIS PAVELDAS IŠŠŪKIŲ KANKINAMAME PASAULYJEŠi tekstą rašau tuo metu, kai karas vyksta Ukrainoje, Sirijoje, Irake ir daugelyje kitų šalių, kai taip vadinamosios Islamo Valstybės kovotojai grobia ir naikina ne tik kultūros paveldą, bet iš greta gyvenančius žmones, kai tiek mažoje Eritrėjoje, tiek didžiulėje Rusijoje klesti diktatūra, o daugelyje Afrikos šalių siaučia nekontroliuojamos, sukarintos plėšikų gaujos. Į Europos Sąjungos šalis plūstantys karo pabėgėliai savo širdyse nešasi šiuos žiaurius išgyvenimus. Mokslininkai vadina juos „trauminėmis patirtimis“. Praeities trauminės patirtys mokslininkų vadinamos dar vienu reikšminiu žodžiu – „sunkusis paveldas“. Kai kurie tyrėjai kelia hipotezes, kad šios patirtys (o kartu ir sunkusis paveldas) yra paveldimi, perduodami iš tėvų vaikams. Tai yra vienas paaiškinimų, kodėl tragiškus sukrėtimus pergyvenę visuomenės atsigauna lėtai, neretai tam reikia dešimtmečių. [...

Komunikacinė veikla Lietuvos muziejuose 2011 metais

...Šiuolaikiniuose muziejaus apibrėžimuose akcentuojamos keturios pagrindinės šios institucijos funkcijos: paveldo kaupimas, išsaugojimas, tyrimai ir komunikacija1. Muziejų kaip institucijų istorijoje skirtingu laikotarpiu vienas funkcijas laikyta pagrindinėmis, kitas – pagalbinėmis. Šiuolaikinį požiūrį į muziejų veiklos prioritetus taikliai suformulavo žymus austrų muzeologas Fridrichas Vaidacheris. Jo nuomone, muziejininkystė yra „<...> savitas žmogaus santykis su tikrove, tikslingas ir sistemingas tam tikrų tikrovės daiktų išskyrimas, rinkimas, išsaugojimas ir tolesnis naudojimas kultūroje <...>“ (Waidacher, 2007). [...

Įvadas

...Lietuvos muziejų situacijos tyrimo idėja kilo sklaidant užsienio autorių tyrimus panašia tematika. Skirtingose šalyse (Australijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir kt.) ir skirtingu laiku atlikti tyrimai rodo, kad daugumoje šalių viešasis kultūros paveldo ir atminties institucijų sektorius suprantamas kaip kuriantis įvairių kapitalo formų pridedamąją vertę, ta vertė skaičiuojama, o šiam sektoriui skiriamos lėšos traktuojamos kaip investicijos. [...

Skaitmeninimas kaip mokslas: baris projekto patirtis

Skaitmeninių technologijų plėtra keičia humanitarinių mokslų šaltinių kaupimo, saugojimo, apskaitos, tyrimo bei mokslinės informacijos sklaidos procesus. Kartu keičiasi humanitarinių mokslų institucijų ir tyrėjų vaidmuo šiuose procesuose, taip pat visuomenės požiūris į mokslą ir jį globojančias institucijas. Tačiau šiuolaikinėje Lietuvoje skaitmeninimas yra suprantamas vien praktine prasme.Šio straipsnio objektas yra skaitmeninimas, kaip mokslo tyrimas. Straipsnio tikslai yra: a) atsakyti į klausimą, ar skaitmeninimas gali turėti savitą mokslo tyrimų objektą, jei taip – pateikti jo apibrėžimą; b) paskatinti kolegų mokslinę diskusiją – aptarti skaitmeninimo ne kaip praktinę, o kaip mokslo veiklą; c) pateikti aktualių skaitmeninimo tyrimų, kurie buvo atlikti vykdant BARIS projektą, rezultatų pavyzdžių.Straipsnyje teigiama, kad skaitmeninimas gali turėti savitą mokslo tyrimo objektą. Tai emuliatyvumas – specifinis žmogaus santykis su tikrove, kai žmonės, remdamiesi kriterijais, atrenka iš realybės objektus ir jų pagrindu skaitmeninėje aplinkoje kuria emuliacines sistemas, kurios mėgdžioja ir imituoja realybėje veikiančių natūralių sistemų veiklą. Svarbu pažymėti, kad emuliacinės sistemos nėra realybėje egzistuojančių sistemų kopijos, jos sukurtos perkodavimo būdu ir yra tokios pat savarankiškos, dinamiškos ir laisvai evoliucionuojančios sistemos, kaip ir tos realybės sistemos, kurias jos mėgdžioja.Emuliatyvumas yra specifinis, kompiuterinių technologijų, virtualaus pasaulio ir interneto atsiradimo paskatintas reiškinys, kurį galime nagrinėti labai daugeliu prasmių iki pat asmens psichologijos imtinai. Tačiau šiame straipsnyje apsiribojama tik ta emuliatyvumo dalimi, kuri yra susijusi su kompiuterinių technologijų taikymu kūryboje, paveldosaugoje, humanitariniuose bei socialiniuose moksluose. Straipsnyje pateikiamas skaitmeninimo mokslo tyrimų, apibrėžimas, skirstymas į istorinius, fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, sąsajos su kitais mokslais ir praktinėmis veiklomis, aptariami terminijos, metodų klausimai, pateikiama tyrimų atliktų BARIS (Bažnytinių archyvų informacinė sistema) projekto vykdymo metu, pavyzdžių.Digitization as science: Baris project experienceRimvydas Laužikas SummaryThe development of digital technologies is changing the processes of accumulation, storage, accountability and research of sources of humanitarian sciences and dissemination of scientific information. At the same time the role of institutions of humanitarian sciences and researchers in these processes is changing, as well as the public attitude to science and institutions protecting it. However, digitization in modern Lithuania is understood in purely practical aspect.The subject of this article is digitization as scientific research. The aims of the article are the following: a) to answer the question whether digitization is able to have its own object of research, and if so, to present its definition; b) to encourage colleagues for scientific discussion about digitization not as practical but scientific activity; c) to present examples of studies that were carried out while implementing the BARIS project (Information system of church archives) relevant for digitization.It is claimed in the article that digitization is able to have its own object of scientific research and that object is emulativity – a specific human relationship with reality when human beings select objects from reality according to certain criteria and on their basis create emulative systems in digital space that imitate the activities of naturally existing systems. It is worth noticing that emulative systems are not copies of systems existing in reality – they are created in the way of recoding and are as much independent, dynamic and freely evolving systems as the ones they are imitating in reality.Emulativity is a specific phenomenon stimulated by computer-based technologies, appearance of virtual reality and the internet, and which can be studied in many different aspects, up to personal psychology. However, the article restricts itself by the emulativity part which is related to application of computer-based technologies in creation, preservation of heritage, humanitarian and social sciences. The article presents the definition of the scientific object of digitization, its division into historical, fundamental and applied studies, links with other sciences and practical activities; discusses issues of terminology and methods, and presents examples of studies carried out while implementing the BARIS project (Information system of church archives)

Unikalumas ir entropija kultūros paveldo informacijoje ir komunikacijoje

XX amžiuje prasidėjusi informacinės ir komunikacinės paradigmų plėtra ir besiformuojanti tinklaveikos visuomenė neišvengiamai turi įtakos įvairių veiklos sričių, taip pat paveldo sampratai, paveldosaugos, paveldotvarkos ir paveldo informacijos bei komunikacijos procesams. Šio straipsnio objektas – informacinės ir komunikacinės paradigmų raiška paveldo erdvėje. Straipsnio tikslas – suformuluoti paveldo informacijos ir komunikacijos sampratą, parodant sąsajas su komunikacijos ir informacijos mokslų teorijomis bei pademonstruojant informacinės paradigmos taikymo paveldo tyrimuose galimybes. Straipsnyje pateikiami teoriniai svarstymai iliustruojami konkretaus paveldo objekto – Dubingių piliavietės archeologinių tyrimų pavyzdžiais.Straipsnyje pristatomo tyrimo metu nustatyta, kad paveldo informacijos ir komunikacijos požiūriu pagrįstuose tyrimuose galima tarpdiscipliniškai pritaikyti svarbiausias informacijos ir komunikacijos mokslų teorijas ir metodus. Jų taikymas paveldo erdvėje gali būti kreipiamas dviem lygiavertėmis tyrimų kryptimis: tyrimuose akcentuojant išskirtinius paveldo objektus ir artefaktus bei tyrimuose orientuojantis į masinės medžiagos pažinimą. Abi tyrimų kryptys leidžia kiekybiškai įvertinti paveldo objektus, nustatant paveldo kompleksų ir jų dalių santykį, lyginant paveldo objektus ir kompleksus, siekiant identifikuoti kompleksą sukūrusių visuomenių ypatumus.Pagrindiniai žodžiai: Paveldas, paveldo informacija ir komunikacija, informacijos teorija, komunikacijos teorija, komunikacijos ir informacijos mokslai, Dubingiai, archeologija, entropija.Uniqueness and Entropy in the Information and Communication on Cultural HeritageRimvydas Laužikas SummaryThe technologies that have been developing in the 20th–21st century gradually permeate all fields of human life and activities. These technologies open new opportunities for communication, management, information processing as well as for the development of new, based on the information and communication paradigms research methods, models of practical activities, and interdisciplinary research. In this context, it is promising to use the basic theories of communication and information science (McLuhan’s, Shannon’s, Lotman’s, Prigogine’s) and the definition of the communication and information on cultural heritage.The purpose of the article is to formulate the concept of information and communication regarding cultural heritage, to show links between heritage and information and communication science theories and the examples of using the information paradigm for heritage studies. The theoretical considerations are illustrated by examples from a particular heritage site – the Dubingiai (Moletai reg., Lithuania) castle site archaeological excavations.The concept of information and communication on cultural heritage is based on the definition of cultural heritage. If “cultural heritage – the entire corpus of material signs – either artistic or symbolic – handed on by the past to each culture…” (HEREIN…., 2009), then a single heritage object should be regarded as a sign (a minimum, indivisible, atomic information transmission unit) and the heritage complex as a text (medium, message). The signs and texts point to mental ideas and are part of a system applied by members of specific (past) culture for intercommunication. If we accept this definition, then heritage research means the decoding, i.e. “reading”the primary (archaeological complexes from past cultures) texts and the encoding, i.e. creating a secondary (scientifically for scientists) and tertiary (for general public) text in contemporary culture. Research of cultural heritage is the foundation for the further communicative use of the cultural heritage in our times (as museum exhibits, cultural monuments, etc.).This position allows customizing the quantitative parameters of information theory to the heritage research and extending the “toolbox” of heritage quantitative analysis. In this approach, a heritage complex as a text is an evolved, open (for external influence) and dissipative system. Such systems have all features of evolving systems determined by Ilya Prigogine (Prigogine, 2006): they evolve; their evolution is based on an objective arrow of time which ensures irreversibility of processes; the variability of system components, going on for a long time, causes changes in the whole system; the evolution of a system is a process that can be forecasted only in part; sometimes an evolving system experiences disturbances that change it essentially (system mutations); both systems evolve at a different speed; two systems the evolution of which started in different points of space and time, more and more recede from each other; two systems are not inter-integrating.In this way, we find two approaches to “reading the past”: a research of exclusive (unique) artifacts and research of mass artifacts. Both approaches say that unique (or mass) artifacts are markers of social structure, of trading connections, of urbanization, of cultural influences, etc. However, to use this method, we need statistically significant samples, the methodology of triangulation by several benchmark examples, and a relative scale of references. From the first point of view, perspective methods of “reading” the cultural heritage information are the content analysis and summaries of a complex information. In archaeology, it is the coefficient of graves with findings, the average number of unique finds in a grave, the average number of semantically valuable finds, the complex (text) density index, the complex readability index and mapping the network of finds on the basis of binary oppositions theory. From the second point of view, promising methods are information entropy modeling and calculation. The main problem of calculating entropy for heritage complexes is that the original text (the primary state of complex) is only hypothetical; it cannotbe reconstructed and it is problematical to record the entropy change. In this context, a productive way is the visualization and relative calculation of the general object-level entropy in the three-dimensional space-time model (X and Y as the geographical coordinates of archaeological object and Z as the chronological parameter). Also, the entropy model can be calibrated by the heterogeneity of a cultural space (differences in the cultural dependence of creators (authors) and “readers” (researchers) of the archaeological complex as a text). When the creator and the “reader” belong to the same culture (the same macrosystem, the same cluster), entropy variation during the same period of time is less than when the creator and the “reader” come from related or different cultures. Another promising direction of research is calculation of entropy for specific complexes of heritage. By this method, we can calculate the entropy of an individual object (e.g. finding), of the whole heritage complex or a subcomplex (e.g. grave) and a complex (e.g. necropolis) relationship. The entropy is calculated using the entropy formula (Голдман, 1957). The resulting entropy is directly (inversely) proportional to the possibilities of the investigator’s ability to understand (“read”) the complex as a text