Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai: kultūros įstaigų vertinimas ir lankymas

The article is devoted to the problems of cultural sociology. Methodological premises and actual directions of sociological research on culture are discussed. The importance and practical advantage of investigation of cultural needs of inhabitants is stressed. The aim of the paper – to describe actual cultural needs of Lithuanian inhabitants presenting repre sentative and statistically reliable data on their at tendance and evaluation of varies cultural institutions. According to the data obtained the most positive ratings and highest attendance is given to such cultural institutions or events as festivals/fairs and concerts. It was ascertained that the necessity of some cultural institutions is not directly related with their attendance. The interdependence between cultural needs and age, education level and living location of respondents is analysed.Straipsnyje nagrinėjama kultūros sociologijos problematika. Aptariamos galimos metodologinės kultūros tyrimų prielaidos bei aktualios sociologinių kultūros tyrimų kryptys. Pabrėžiama gyventojų kultūrinių poreikių tyrinėjimo svarba bei praktinis pritaikymas. Straipsnio tikslas – remiantis reprezentatyviais ir statistiškai patikimais kiekybiniais duomenimis (2003 m.) nusakyti būdingą kultūros įstaigų vertinimą ir lankymą, šitaip atskleidžiant Lietuvos gyventojų kultūrinių poreikių ypatumus bei jų pasiskirstymą įvairiose socialinėse demografinėse informantų grupėse. Remiantis apklausos rezultatais konstatuojama, jog Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina ir aktyviausiai lankosi tokiuose kultūros renginiuose, kaip šventės ar mugės ir koncertai. Stebima, kad kultūros įstaigų reikalingumo vertinimai ne visada siejasi su jų lankymu. Taip pat atskleidžiama kultūros poreikių savitumo priklausomybė nuo informantų išsilavinimo, amžiaus bei gyvenamosios vietos

Lygios moterų ir vyrų galimybės pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje

This article discusses the issue of gender equality as being an integral part of human rights and the fundamental basis of democracy. It is argued that the existence of legal guarantors is not a sufficient factor for the implementation of de facto gender equality. It is considered that the implementation of gender equality is a basic criterion of the quality of democrcy and reflects a certain change of values within a society. This article deals with the concepts of gender and gender equality, emphasizing their dynamism depending on the historical, political, cultural and social context, stressing that gender equality is still not implemented in many areas, although it is widely recognized that gender parity is important – not only in moral but also in social and economic terms.On the basis of report data from the Global Gender Gap, this article analyzes the indicators that disclose the differences of women and men statuses across four key areas: health, education, economy and politics. It investigates the current situation of gender equality on a global scale, the European Union and Lithuania, observing the changes that have taken place over the last decade (2006–2016). Keywords: human rights, gender, gender equality, gender gap, social integration, social exclusion Straipsnyje analizuojama lyčių lygybės problematika, į ją žvelgiant kaip į integralią žmogaus teisių dalį ir esminį demokratijos pagrindą. Teigiama, kad lyčių lygybės de facto įgyvendinimui nepakanka vien teisinių garantų. Argumentuojama, kad lyčių lygybės įgyvendinimas yra pagrindinis demokratijos kokybės kriterijus, atspindintis visuomenės vertybių kaitą. Aptariamos socialinės lyties ir lyčių lygybės sampratos, pabrėžiant jų dinamiškumą, priklausantį nuo istorinių, politinių, kultūrinių visuomenės vystymosi sąlygų. Pažymima, kad lyčių lygybė vis dar lieka neįgyvendinta daugelyje sričių, nors plačiai pripažįstama, kad lygybės tarp moterų ir vyrų užtikrinimas yra svarbus ne tik moraliniu, bet ir socialiniu bei ekonominiu aspektu. Remiantis pasaulinio lyčių atotrūkio tyrimo duomenimis, analizuojami moterų ir vyrų padėties rodikliai keturiose pagrindinėse srityse: sveikatos, išsilavinimo, ekonomikos ir politikos. Aptariama esama situacija pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, analizuojami 2006–2016 m. įvykę pokyčiai. Pagrindiniai žodžiai: žmogaus teisės, socialinė lytis, lyčių lygybė, atotrūkis tarp lyči

Lyčių tarpusavio sąveika : maskulinizmo aspektas

Straipsnyje nagrinėjamos problemos priskiriamos lyčių sociologijos šakai. Pagrindinis dėmesys skiriamas vyrų studijų svarbai, kadangi dažnai maskulininiam lyčių (gender) problemų aspektui skiriamas žymiai mažesnis dėmesys, lyginant su moterų problemų nagrinėjimo paplitimu. Teigiama, kad mūsų visuomenėje apskritai nėra įprasta vyro gyvenimą matyti ar vertinti iš tų pačių pozicijų kaip ir moterų, t.y. suprasti, jog vyrai taipogi susiduria su pakankamai rimtais, tik, aišku, jiems specifiniais sunkumais. Nepaisant atrodytų akivaizdžių faktų, masinėje sąmonėje tebegyvuoja nuostata, jog vyrų problemos nėra, tiksliau, jog nėra reikalo ir net juokinga kalbėti esą vyrai išgyvena sunkumus ar patiria vidinę sumaištį. Viena sudėtingiausių šiuolaikinių vyrų problemų yra ta, kad šiandien tampa neaišku, kokie gi jie turėtų būti. Vyrai susiduria su savęs apibrėžimo, naujo identiteto konstravimo problema. Viena vertus, jiems priekaištaujama už patriarchalinį dominavimą bei moteriškumo nuvertinimą, įskaitant ir jų pačių jaučiamą tradicinio vyriškumo žmogiškąjį ribotumą, kita vertus, jaučiamas nusivylimas naujai besiformuojančia silpnų, neatsakingų, dažnai savo nišos neatrandančių vyrų karta. Tokia dviprasmiška vyrų situacija, reikalaujanti maskulinizmo koncepcijos permąstymo bei adekvačių šiandienai, naujų diskursų teisinančių vyro identiškumo pagrindų sukūrimo, neretai yra vardinama kaip maskulinizmo krizė. Visi pateikti teiginiai ir argumentai dažniausiai yra grįsti vakarietiškąja vyrų studijų tradicija. Ar Lietuvoje ši problematika taip pat yra aktuali? Ar mūsų visuomenėje irgi egzistuoja tam tikras nepasitenkinimas lyčių tarpusavio santykiais? Ar lietuviai vyrai susiduria su naujo tapatumo paieškos poreikiu ir ar galima kalbėti apie vyriškumo krizę ar bent jos apraiškas Lietuvos kontekste? [...] Realizuojant š tiksl pirmiausiai (tam skirta pirmoji straipsnio dalis) pateikiama teorinė esamų vyrų studijų praktikų apžvalga, kurios tikslas – supažindinti skaitytojus su bendru maskulinizmo kontekstu. Išskiriamos pagrindinės konceptualios vyrų problemų tyrinėjimo pakraipos, pasitaikančios socialinių mokslų literatūroje. Pabrėžiama, kad pastaruoju metu labiau paplitę moksliniai vyrų tyrinėjimai, vengiantys vienpusiško ideologinio traktavimo ir apimantys tiek pačių vyrų sukeltas, tiek jų išgyvenamas problemas. Nurodoma, jog sistemiškų vyrų studijų, ypač Lietuvoje, nėra daug ir jų poreikis išlieka aktualus. Antroje straipsnio dalyje yra analizuojami ir interpretuojami atlikto empirinio sociologinio tyrimo „Vyriškų vaidmenų krizė Lietuvoje” duomenys. Gautų rezultatų pagrindu bandoma atspindėti lyčių tarpusavio santykių pobūdį ir nusakyti tuos apribojimus, kuriuos patiria Lietuvos vyrai, siekdami atitikti jiems priskiriamus stereotipinius vaidmenis. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog Lietuvoje esama tam tikro nepasitenkinimo lyčių tarpusavio santykiais: tiek vyrai, tiek moterys mano, jog kitos lyties atstovų gyvenimas yra geresnis, lengvesnis. Todėl aktualus yra poreikis identifikuoti ir vardinti esamus vyriškos raiškos ir būties sunkumus, kas galėtų sumažinti lyčių susipriešinimą, sušvelninti vyrams skiriamus kaltinimus. Lietuvoje iš esmės dominuoja patriarchalinis vyro įvaizdis, pabrėžiant, kad svarbiausias „normalaus" vyro požymis – sugebėti uždirbti pinigus, bet, ypač moterų požiūriu, realybėje šį tradicinį „normalaus” vyro apibrėžimą atitinkančiųjų yra žymiai mažiau. [...]Article deals with the issues within the field of the sociology of gender. Attention is focused on the importance of men’s studies, as the masculine aspect of gender issues is frequently given less attention than feminine problems. The article presents the results of an empirical study carried out in Lithuania; the findings of the study allow describing the criteria of masculinity that are currently dominant. In addition, the article attempts to disclose limitations faced by men when they aim to match the stereotypical roles attached to them

Vyriškų vaidmenų ypatumai dabarties Lietuvoje

The article analyses problems related to gender sociology. The main attention is focused on the importance of man’s studies, as the masculine aspect of gender issues is frequently given less attention than feminine problems. In Western countries, the importance of male studies is now being emphasised in particular. Three basic conceptual directions of investigation, which could be found in scientific sociological literature devoted for men and masculinism, could be pointed out. It is noted that currently scientific masculine researches that avoid one-sided ideological interpretation are more common. The concept of masculine studies could be defined as a very wide scope of investigation, which covers problems both caused and experienced by men. Still, systemic masculine studies are not numerous, and the need for them remains urgent. The article presents the results of an empirical study carried out in Lithuania; the findings of the study allow describing the criteria of masculinity that are currently dominant. In addition, the article attempts disclosing limitations faced by men when they aim to match the stereotypical roles attached to them. Filling of the present gap in the masculine studies would help to restore equality in the field of knowledge about both genders, which is particularly important in order to be better aware of specific problems of each gender and to initiate a constructive dialogue about both genders, which is particularly important in order to be better aware of specific problems of each gender and to initiate a constructive dialogue.Straipsnyje nagrinėjama lyčių sociologijos problematika. Pagrindinis dėmesys skiriamas vyrų studijų svarbai, kadangi maskulininiai lyčių (gender) problemų aspektai svarstomi žymiai rečiau, palyginti su moterų problemų nagrinėjimu. Skiriamos pagrindinės konceptualinės vyrų problemų tyrinėjimo kryptys, aptinkamos socialinių mokslų literatūroje. Pabrėžiama, kad pastaruoju metu labiau paplitę moksliniai vyrų tyrinėjimai, vengiantys vienpusiško ideologinio traktavimo ir apimantys tiek pačių vyrų sukeltas, tiek jų išgyvenamas problemas. Nurodoma, jog sistemiškų vyrų studijų, ypač Lietuvoje, nėra daug ir jų poreikis tebėra aktualus. Pristatomi Lietuvoje atlikto empirinio tyrimo rezultatai, kurie leidžia nusakyti dabartiniu laikotarpiu dominuojančius vyriškumo apibrėžimo kriterijus. Kita vertus, bandoma atskleisti ir tuos apribojimus, su kuriais susiduria vyrai, siekdami atitikti jiems priskiriamus stereotipinius vaidmenis

Social practice of the restoration of equal opportunities in Lithuania: personal experience of discrimination

The article deals with such empirical measures of the quality of democracy as the attitude of the Lithuanian population towards the implementation of the principle of equal opportunities, their preparedness to fight discrimination, and the social experience of the population in the restoration of violated rights. The social practice of restoring violated rights to equal opportunities and non-discrimination is examined in the context of microsociology, that is, at the level of individual cases. Discrimination on the basis of sexual orientation has been chosen for the analysis of individual experience and the examination of social practices for the restoration of violated rights, because, given the high prevalence of discrimination on the basis of sexual orientation and the very low number of people willing to defend their rights, it can be argued that this ground of discrimination plays a crucial role in identifying factors that encourage and/or limit people’s willingness to protect their rights. The paper presents a summary of the qualitative interviews conducted with those who have been discriminated on the basis of their sexual orientation and provides insights from experts with experience in dealing with such cases

Masculinity in a criminal subculture, and the possibilities of inmate resocialization

Kriminologijos tyrimuose aiškinant vyriško nusikalstamumo ir smurto ištakas bei priežastis dažnai remiamasi maskuliniškumu kaip socialiniu konstruktu. Vyrų polinkis nusikalsti siejamas su hegemoninio vyriškumo konstravimu, akcentuojant socialinį jo destruktyvumą. Hegemoninio vyriškumo, hipervyriškumo vertybių dominavimas aktualus tiriant kalėjimo aplinką, kuri sudaro sąlygas kriminalinės subkultūros vertybių ir elgesio normų įsitvirtinimui. Tai tiesiogiai siejama su nuteistųjų desocializacija, recidyviniu nusikalstamumu. Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad baudžiamųjų įstatymų griežtinimas turi tik ribotą poveikį arba iš viso neturi poveikio realiam nusikalstamam elgesiui, kad įkalinimas nesprendžia nei nusikalstamumo, nei kitų socialinių problemų, atvirkščiai, sukuria jų dar daugiau. Argumentuojama nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos svarba kaip veiksminga alternatyva įstatymams ir bausmėms griežtinti. Kriminalinės subkultūros paplitimas įkalinimo įstaigose vertinamas kaip vienas svarbiausių barjerų, siekiant socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslų. Remiantis pataisos namų darbuotojų (ekspertų) interviu medžiaga, atskleidžiama Lietuvos pataisos namuose paplitusi kriminalinė subkultūra ir jos reikšmė formuojamam „vyriškumo“ supratimui, siekiama nustatyti, kokiu laipsniu įkalinimo įstaigose taikomos socialinės reabilitacijos ir resocializacijos priemonės turi įtakos kriminalinės subkultūros prevencijai. Išanalizavus tyrimo duomenis, daroma išvada, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose nepakankamai dėmesio skiriama specialioms socialinės reabilitacijos priemonėms, skirtoms tikslingai kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijai. Įkalinimo įstaigų darbuotojų imunitetas kriminalinės subkultūros poveikiui nepakankamas, dažnai kriminalinė subkultūra suvokiama kaip natūralus reiškinys, su kuriuo beprasmiška kovoti. Taip pat nustatyta, kad trūksta tikslingai į sociopsichologinę korekciją nukreiptų programų, o privalomos socialinės reabilitacijos programos vykdomos gana formaliai ir turi nepakankamą korekcinį poveikį.In the field of criminology studies interpretations of the origins and reasons of male crime and violence are often based on masculinity as a social construct. Men’s predisposition to commit crimes is associated with the construction of „hegemonic“ masculinity and its social destructiveness. The dominance of hegemonic masculine or hypermasculine values is relevant to the investigation of prison environment that creates preconditions for the adoption of criminal value systems and engagement in asocial behavior. This criminal subculture is directly related to the convicts desocialisation and recidivism (repeated offences). The article supports the idea that the reinforcement of penal laws has only a limited or no effect on the actual criminal behavior. Incarceration does not solve either crime or social problems; on the contrary, it only creates them. The arguments about the importance of inmates’ social rehabilitation and resocialization as an effective alternative to more punitive laws and severe punishment are presented in the article. The prevalence of criminal subculture in prisons is seen as one of the cardinal barriers to the goals of social rehabilitation and resocialization. Analyzing semistructured interviews with the employees of the Lithuanian correctional houses, the article demonstrates the specificities of criminal subculture in the Lithuanian prisons and its implications on the concept of masculinity. It also attempts to determine how applied social rehabilitation and resocialization programs could affect the prevention of criminal subculture. The empirical data enable the author to conclude that the personnel of the Lithuanian correctional houses pay insufficient attention to social rehabilitation programs that specifically focus on prevention of the manifestations of criminal subculture. Furthermore, the personnel lack immunity to the influence of the criminal subculture: they often perceive criminal subculture as a natural phenomenon difficult to resist. There also exists a lack of programs specifically designed for socio-psychological correction, and compulsory social rehabilitation programs are carried out rather formally with little corrective effect