Rusijos geoenergetika ir Baltijos šalių atsakas: integracijos ir bendradarbiavimo iniciatyvų reikšmė

[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Praėjus 27-eriems nepriklausomybės metams ir 13-ai narystės Europos Sąjungoje metų, elektros energijos srityje Baltijos šalys vis dar veikia iš Maskvos valdomoje sinchroninėje IPS/UPS zonoje, o iki 2014 m. pabaigos buvo visiškai priklausomos ir nuo Rusijoje priimamų sprendimų dėl gamtinių dujų tiekimo ir jų kainos. Vis dėlto priklausymas tai pačiai elektros energetikos sistemai ir Kaliningrado aprūpinimo per Lietuvą veiksnys teisinio abipusiškumo ir pasitikėjimo tarp Baltijos šalių ir Rusijos nesukūrė. Atvirkščiai, Rusijos politika sąlygojo konkrečius neigiamus padarinius Baltijos valstybėms: didesnes didmenines gamtinių dujų kainas, politinių, techninių bei kitų priežasčių sąlygotus energijos tiekimo sutrikimus, politinį šantažą ir pan. Kita vertus, pastarojo meto Lietuvos, Latvijos ir Estijos pažanga, siekiant energetinės nepriklausomybės, nuteikia optimistiškai – Baltijos šalys, regis, atrado Rusijos spaudimui pasipriešinti tinkamas priemones

Tarptautinės organizacijos neorealismo teorijoje: Lietuvos dalyvavimo formuojant bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką atvejis, 2006–2012

Neorealism denies the possibilities of small states to influence the development of international system or to have some kind of impact to the policy making within the international organizations, because policy making in such organizations are reserved for the interests of their strongest member states. However, contemporary scientific literature disagrees with such reasoning by stating that small states can influence the international system through policy making of the European Union. In the light of such contradiction the article chooses the ability of Lithuania to advance its national interests in the formation of Common energy policy of the EU, while facing opposition from Germany, France, or the United Kingdom as an object of analysis. In doing so the article aims to answer wherever Lithuania was successful in advancing its national interests to the Common energy policy of the EU. In order to achieve the aforementioned aim, the article is structured into three parts. Firstly, scientific literature is being analysed in order to highlight the disagreement between the Neorealists, and contemporary academia on small states as members of international organizations. Secondly, various strategies and legislative documents are being analysed in order to determine the level of Lithuania's success in forming EU's Common energy policy. During the last part, the paper utilizes comparative method in order to check the convergence between the interests of Lithuania, and the ones of Germany, France, and the United Kingdom. After executing these three steps, the paper concludes, that that Lithuania managed to influence EU's policy production according to its national interests. After taking these steps, the paper concludes with a statement, that Lithuania have managed to influence EU's Common energy policy formation according to its national interests, and despite the opposition from the EU's top three states.However, due to their opposition Lithuania's achievements were not significant at the international level

Lithuanian foreign policy vis-à-vis Belarusian nuclear power plant in Ostrovets

Online ISSN 1822-9638The development of nuclear power in Belarus is an important issue addressed by Lithuanian foreign policy due to a mixture of geographic, political and nuclear safety concerns. Despite the pronounced relevance, the topic has received very limited academic attention. The paper attempts to fill this gap by identifying key objectives of Lithuanian foreign policy towards Ostrovets NPP and strategy for attaining them. The research is based on the analysis of high-level meetings and statements of six Lithuanian decision makers and a wide range of official documents. The paper argues that despite the apparent focus on nuclear safety of Ostrovets NPP, Lithuanian foreign policy aims to prevent its construction or at least to prolong the process. In order to do this, Lithuanian pressures Belarus via European Union and other international organizations and platforms by highlighting the nuclear safety issues of the plant, Belarusian non-compliance with Espoo and Aarhus conventions and presenting it as matter of international concernPolitikos mokslų ir diplomatijos fakult.Vytauto Didžiojo universiteta

Mažųjų valstybių nacionalinių interesų įgyvendinimas tarpvyriausybinėse organizacijose: Lietuvos pasipriešinimas Astravo ir Baltijos atominių elektrinių statyboms

The contemporary scientific literature on small states examines instruments and principles defining the possibilities of small states to advance their national interests in intergovernmental organizations. Such research mostly focuses on the behavioural features of small states, intending to identify specific actions that either help or hinder the representation of their national interests in intergovernmental organizations. As this field of research focuses on the analysis of small states' behaviour, the dissertation accounts for circumstances independent of small states' actions, which also significantly influence the decisions of intergovernmental organizations. Based on the original methodology, the thesis conducts an empirical study examining the implementation of Lithuania's national interests regarding Ostrovets and Baltic NPPs in five intergovernmental organizations: the United Nations, the International Atomic Energy Agency, the Organization for Security and Cooperation in Europe, the European Union and the Council of Europe. In parallel, the connections between the favorability of intergovernmental organizations' decisions for Lithuania, Lithuania's efforts in advancing its national interests and the manifestation of circumstances beyond the control of the aforementioned small state are examined. This case study shows that the formation of intergovernmental organizations' decisions corresponding to the national interests of Lithuania is inseparable from the compatibility of its national interests with the ones of powerful states when Lithuania's behaviour is significant only if the country's interests do not directly contradict the respective interests of powerful states in the same intergovernmental organization. Such results allow arguing that the favorability of intergovernmental organizations' decisions for small countries is inseparable from the manifestation of circumstances beyond their control, and not from their behavioural patterns as small state studies suggest.Šiuolaikinėje tarptautinių santykių literatūroje galima aptikti atskirą tyrimų lauką, kuris nagrinėja instrumentus ir principus, apibrėžiančius mažųjų valstybių galimybes formuoti jų nacionalinius interesus atitinkančią tarpvyriausybinių organizacijų politiką. Dažniausiai šiai krypčiai priskiriami tyrimai analizuoja mažųjų valstybių elgsenos bruožus – siekiama įvardinti konkrečius mažųjų valstybių veiksmus, kurie arba padeda, arba trukdo atstovauti jų nacionalinius interesus tarpvyriausybinėse organizacijose. Kadangi šis tyrimų laukas yra visapusiškai susikoncentravęs į mažųjų valstybių elgsenos analizę, disertacija į jį integruoja nuo mažųjų valstybių veiksmų nepriklausančias aplinkybes, kurios taip pat reikšmingai veikia tarpvyriausybinių organizacijų sprendimus. Atliekamas originalia metodologija paremtas empirinis tyrimas, nagrinėjantis Lietuvos nacionalinių interesų dėl Astravo ir Baltijos AE įgyvendinimą penkiose tarpvyriausybinėse organizacijose: Jungtinių Tautų Organizacijoje, Tarptautinėje atominės energijos agentūroje, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje, Europos Sąjungoje ir Europos Taryboje. Paraleliai tiriamos sąsajos tarp Lietuvos nacionalinius interesus atitinkančių ir neatitinkančių tarpvyriausybinių organizacijų sprendimų, Lietuvos pastangų jų siekiant ir nuo jų nepriklausančių aplinkybių pasireiškimo. Lietuvos atvejo analizė rodo, kad jai palankių tarpvyriausybinių organizacijų sprendimų susiformavimas yra neatsiejamas nuo jos nacionalinių interesų suderinamumo su galingųjų valstybių interesais, kai Lietuvos elgsena yra reikšminga tik tuo atveju, jei šalies interesai tiesiogiai neprieštarauja atitinkamiems galingųjų valstybių interesams toje pačioje tarpvyriausybinėje organizacijoje. Toks tyrimo rezultatas leidžia teigti, kad tarpvyriausybinių organizacijų sprendimų palankumas mažosioms valstybėms yra neatsiejamas nuo tinkamai susiklosčiusių aplinkybių, o ne nuo mažųjų valstybių veiksmų, kaip tai akcentuojama mažųjų valstybių studijų lauke.Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetasPolitologijos katedr

Lietuvos energetinio saugumo tikslų įgyvendinimas tarptautinėse organizacijose 2009-2013 m

ISBN 9786094371509 klaidingasPolitikos mokslų ir diplomatijos fakult.Vytauto Didžiojo universiteta

Political participation in Lithuania and Germany: a comparative analysis 2000–2013

Mokslinėje literatūroje galima aptikti teiginių, kad brandžios demokratinės valstybės pasižymi didesniu politinio dalyvavimo aktyvumu nei naujos. Tačiau kiek politinio dalyvavimo aktyvumas gali skirtis lyginant ilgametę ir naują demokratinę valstybę? Straipsnyje šis klausimas nagrinėjamas lyginant politinio dalyvavimo aktyvumą naujoje demokratijoje – Lietuvoje ir ilgalaikėje – Vokietijoje. Siekiant nustatyti politinio dalyvavimo aktyvumo skirtumus šiose valstybėse, lyginimas atliekamas statistinės aprašomosios analizės pagrindu analizuojant tris politinio dalyvavimo formas: balsavimo, protesto veiksmų ir narystės politinėse partijose aktyvumą. Gauti rezultatai atskleidžia aktyvumo skirtumus lyginamose valstybėse ir rodo, kad vokiečiai aktyviau balsuoja, o lietuviai dažniau dalyvauja protesto veiksmuose ir tampa politinių partijų nariais.Contemporary political scientists argue that citizens of established democracies engage in the activities of political participation more actively than the ones of new democracies. However, little is known about the extent of such a difference, therefore, the paper attempts to quantify it by comparing the activeness of political participation in a new democracy – Lithuania, and in an established one – Germany. The margin of the difference presumed is determined by utilizing a descriptive statistical analysis method while comparing three forms of political participation in the analyzed countries: voting, protests, and membership in political parties. The article finishes by displaying the differences in the activity of political participation in concrete numbers, and concludes with the following statement: Germans vote more often, however, Lithuanian citizens protest more frequently, and join political parties more actively than their German counterparts

The Synchronization of the Baltic States’: Geopolitical Implications on the Baltic Sea Region and Beyond

This paper studies geopolitical implications on the Baltic States’ synchronization with CEN with a specific emphasis given on the Russian and Belarusian behaviour. First, the study exposes the interconnection between tectonic geopolitical shifts and the establishment, development and disintegration of synchronous interstate power networks. Second, it introduces Russian response to the synchronization of the Baltic States, its current objectives and means to achieve them. Third, it discusses Belarusian prospects in gaining access to the Baltic electricity market. The paper concludes that the Baltic States should strive to move quickly not only in proceeding with the synchronization but also in increasing their readiness to operate in an isolated mode and to establish an emergency synchronous interconnection with Poland if needed. With researchers and policymakers mostly focusing on the classical themes of Russian energy geopolitics, i.e. natural gas and oil, the paper hopes to shed more light on another important object of study – the geopolitics of synchronous interconnections

(De)Legitimisation of Lithuanian opposition to Ostrovets nuclear power plant through the International Atomic Energy Agency

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) Lietuvos užsienio politikos diskurse yra pateikiama kaip didžiausią autoritetą branduolinės saugos srityje turinti organizacija, galinti objektyviai įvertinti Astravo atominės elektrinės (AE) atitiktį tarptautiniams branduolinės saugos standartams. TATENA taip pat yra viena iš svarbiausių tarptautinių institucijų, kurių padedama Lietuva siekė atskleisti Astravo AE trūkumus ir šitaip legitimuoti kritišką poziciją jos atžvilgiu. Atsižvelgiant į organizacijos reikšmę Lietuvos užsienio politikoje, straipsnis nagrinėja TATENA formuojamą viešąjį diskursą apie branduolinę energetiką Baltarusijoje ir siekia įvertinti organizacijos vaidmenį legitimuojant Lietuvos pasipriešinimą Astravo AE. Išanalizavus TATENA atitikties vertinimo ataskaitas, jos vadovų pasisakymus ir oficialius organizacijos pranešimus spaudai apie Baltarusiją 2007–2020 m., daroma išvada, kad TATENA formavo Baltarusijai palankų ir daugeliu atvejų Lietuvos oficialiai pozicijai tiesiogiai prieštaravusį viešąjį diskursą. Taigi TATENA legitimavo ne Lietuvos pasipriešinimą Astravo AE statyboms, o branduolinės energetikos plėtrą Baltarusijoje.Lithuanian foreign policy perceives the International Atomic Energy Agency (IAEA) as an organization with the most significant authority in nuclear safety, capable of objectively assessing the Ostrovets NPP’s compliance with international nuclear safety standards. Simultaneously, the IAEA is one of the most important international institutions through which Lithuania sought to reveal the shortcomings of the Ostrovets NPP while attempting to legitimize its critical position towards the power plant. Given the relevance of IAEA in Lithuanian foreign policy, the article examines IAEA’s public discourse on nuclear energy in Belarus. It aims to assess its role in the process of legitimizing Lithuania’s oposition to Ostrovets NPP. After analyzing the IAEA’s leadership statements, the official press releases and the reports published by the peer-review missions during 2007–2020, the paper concludes that the IAEA formed a public discourse that exclusively favoured Belarus and significantly contradicted Lithuania’s official position. In this way, the IAEA did not legitimize Lithuania’s foreign policy towards Ostrovets NPP. On the contrary, the organization supported nuclear energy development in Belarus

Utilization of Lithuania‘s membership in international organizations for the attainment of energy security goals 2009-2013

Pastaruoju metu vis dažniau galima aptikti teiginius, raginančius išnaudoti Lietuvos narystę tarptautinėse organizacijose siekiant nacionalinių energetinio saugumo tikslų. Tačiau įsigilinus į šiuolaikinę mokslinę literatūrą yra konstatuotina, kad mokslininkai pagrindė tik Europos Sąjungos svarbą sėkmingam Lietuvos energetinio saugumo tikslų įgyvendinimui, nors valstybė siekė įvykdyti šiuos tikslus veikdama ir NATO, ESBO, JTO, TATENA bei IRENA rėmuose, kai ties minimomis tarptautinėmis organizacijomis panašus pagrindimas nėra aptinkamas. Todėl darbu yra siekiama užpildyti šią spragą mokslinėje literatūroje klausiant ir nustatant ar narystė išvardintose tarptautinėse organizacijose padėjo Lietuvai įgyvendinti iškeltus energetinio saugumo tikslus. Siekiant atsakyti į šį klausimą darbe yra nagrinėjamas narystės NATO, ESBO, JTO, TATENA bei IRENA panaudojimas Lietuvos energetinio saugumo tikslams pasiekti. Pirmiausiai darbas gilinasi į veiksnius, lemiančius valstybių galimybes naudotis tarptautinėmis organizacijomis energetinio saugumo tikslams pasiekti ir jų sėkmingą panaudojimą atskleidžiančius faktorius. Sekančiu žingsniu naudojant teisės aktų, oficialių dokumentų bei statistinės aprašomosios analizės metodus yra nagrinėjamos Lietuvos energetinio saugumo problemos, keliami nacionalinius tikslai joms spręsti bei šiuos tikslus reprezentuojantys uždaviniai analizuojamose tarptautinėse organizacijose. Priešpaskutiniu etapu yra nustatoma kokias galimybes Lietuvai suteikė narystė minimose tarptautinėse organizacijose, kurių išnaudojimas padėtų pasiekti nacionalinius energetinio saugumo tikslus. Galiausiai, gretinant Lietuvos energetinio saugumo siekius tarptautinėse organizacijose ir oficialių požiūrį į jų įgyvendinimo rezultatyvumą su konkrečiais pokyčiais tarptautinių organizacijų teisinėje bazėje, įgyvendintų uždavinių reikšme nacionaliniams energetinio saugumo tikslams ir atsižvelgiant į apklaustų ekspertų įžvalgas, yra nustatoma ar tarptautinės organizacijos išties padėjo įgyvendinti valstybės keltus energetinio saugumo tikslus. Darbas yra reziumuojamas teigiant, kad Lietuva sugebėjo sėkmingai pasinaudoti tarptautinių organizacijų rėmuose esančiomis galimybėmis, tačiau tik TATENA ir IRENA ekspertinė parama atominės ir atsinaujinančios energetikos plėtrai padėjo įgyvendinti Lietuvos energetinio saugumo tikslus. Nepaisant to, narystė ESBO, NATO, JTO ir TATENA įgalino Lietuvą formuoti palankų informacinį foną ir internacionalizuoti savo energetinio saugumo problemas. Alternatyviai, NATO bei JTO rėmuose pavyko sukurti daugiau galimybių, kurios padės įgyvendinti nacionalinius energetinio saugumo tikslus ateityje. Pavyzdžiui, NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro akreditacija sudarė palankesnes prielaidas keisti šios tarptautinės organizacijos nuostatas Lietuvai naudinga linkme, o Astravo atominės elektrinės kaip neatitinkančios ESPOO konvencijos pripažinimas gali trukdyti Baltarusijai parduoti joje pagamintą elektros energiją.Contemporary scholars argue that Lithuania’s membership in international organizations should be utilized in order to achieve its energy security goals. However, European Union is a sole international organization which is proven to be an effective instrument for the accomplishment of the aforementioned goals, while the effectiveness of other international organizations like NATO, OSCE, UN, IAEA and IRENA, through which Lithuania had also tried to reach its energy security goals, are blurred to say the least. In relation to such a situation in the scientific literature, this thesis asks, and determines wherever Lithuania’s membership in the already mentioned international organizations helped the country to accomplish its energy security objectives. In order to come up with an answer to this question, the utilization of membership in NATO, OSCE, UN, IAEA and IRENA for the attainment of Lithuania’s energy security goals is analyzed in the thesis. In doing so, the paper firstly analysis the elements, which determine state’s possibilities to utilize the international organizations for the attainment of energy security goals, and the factors, illustrating the successfulness of such utilization. Secondly, Lithuania’s energy security problems, national goals to tackle them, and energy security objectives in the international organizations are being analyzed by studying legislation, official documents, and statistics. Next step determines Lithuania’s possibilities to utilize international organizations for the attainments of its specified energy security goals. Finally, thesis compares Lithuania’s official perspective concerning the degree of successful utilization of the aforementioned organizations with the actual changes of energy security legislation in international organizations, its meaning to state’s energy security goals, and the statements issued by the interviewed experts in an attempt expose the panegyric in Lithuania’s official discourse if there are any. This work is summarized by arguing that Lithuania has successfully utilized membership possibilities in the international organizations, however, the competences obtained from IAEA, and IRENA were the sole examples, which can illustrate that the membership in international organizations have helped the country to accomplish its energy security goals in practical terms. Nevertheless, Lithuania’s membership in OSCE, NATO, UN, and IAEA helped the country to form a favorable informational background, internationalize its energy security problems, and discredit the countries which cause them. Furthermore, more possibilities to use NATO, and UN in order to achieve Lithuania’s energy security goals in the future were constructed throughout the analyzed period. The accreditation of NATO ENSEC COE will help to impact the evolution of energy security concept in harmony with Lithuania’s energy security interests within NATO, while the decision of ESPOO Implementation committee concerning the Astravets NPP will provide obstacles for Belorussia to sell its electricity in the future.Vytauto Didžiojo universiteta