Darbo sąvokos vartosenos didaktikoje klausimu

The definition of work in Lithuanian is broad. It means the same as in Russian, работа and труд. The question therefore arises whether it makes sense to use work certain methods, forms, and subjects. The article suggests changing work to other words, such as activity, activation, training, etc.Lietuvių kalboje sąvoka „darbas“ – plati. Ji reiškia tą patį, ką rusų kalboje – „работа“ ir „труд“. Todėl kyla klausimas, ar logiška kai kuriems metodams, formoms ir mokymo dalykams naudoti žodį „darbas“. Straipsnyje žodį „darbas“ siūloma keisti kitais žodžiais – užsiėmimas, aktyvizacija, mokymas ir t.t

Informacija

The section contains information from the activities of the Psychological Society. It is a presentation of School Research Institute activities on the five-year occasion of its establishment. Other information is presented as well. Skyrelyje pateikiama informacija iš Psichologų draugijos veiklos. Pristatoma Mokyklų tyrimo instituto veikla jo įkūrimo penkmečio proga. Taip pat pateikiamos kitos žinios

Kai kurie teoriniai mokinių parengimo rinktis profesiją klausimai

These issues are covered in the CPSU Central Committee and the USSR Council of Ministers theses: school life and the strengthening of communication, how schools must acquaint students with different types of work in society, as well as help them figure out their own inclinations and consciously choose a profession. These issues are linked to many pedagogical and psychological problems, such as what the psychological peculiarities of the choice of profession are, the pedagogical grounds for preparation of professional organization, the concept of vocational orientation, etc. Some of these problems have been successfully solved by Soviet educators and psychologists. Much work has been done investigating professional interests (K. Ariskina, M. Bieliajevas, L. Blagonadežina, V. Bobrova, M. Chomutova, A. Esaulovas, A. Ivaščenka, S. Kregždė, N. Levitovas, B. Stonys, L. Ziubinas, etc.), and some pedagogical and psychological orientation issues are being addressed (J. Averičevas, M. Vinogradova, A. Volkovskis, V. Čebyševa, A. Izmailovas, A. Šestelis, etc.). However, there is work that specially deals with the theoretical problems of vocational orientation. Therefore, the article intends to answer some theoretical questions regarding the principle and organization of the system of vocational orientation at an eight-year school. The article examines school-vocational orientation as a pedagogical activity that brings a learner to professional work, introduces a variety of professions, and teaches them to redirect their inclinations and strength, which allows students to consciously choose a profession that suits them and benefits society. The vocational orientation was carried out two different ways eight-year school, i.e., vocational guidance and career counseling. A profession is understood as a social activity, based on calling, carried out according to specialty and designed for the entire nation for the creation of material and spiritual goods. A calling should be considered as a strong affinity to certain spheres of work, a sense that the chosen profession is suitable and has a meaning in life. A calling is encouraged. A specialty is a skilled knowledge, abilities, and skills system related to a particular field of work. The last part of the article examines the psychological aspects of conscious choice of profession: the nature and importance of constant professional interests, inclination, and professional suitability. Professional suitability is physical, mental, and moral power to effectively develop the chosen vocation in useful work for the high quality benefit of society. The theoretical problem solving in this article is based on a dialectic materialistic social cultural development and the concept of human personality, Soviet and with foreign literature, but also some of our own research.TSKP CK ir SSRS Ministrų tarybos tezėse apie mokyklos ir gyvenimo ryšių sustiprinimą, mokyklai keliamas uždavinys supažindinti besimokančiuosius su skirtingais darbų tipais mūsų visuomenėje, padėti jam išsiaiškinti savo polinkius ir sąmoningai pasirinkti savo profesiją. Šie klausimai susiję su daugeliu pedagoginių ir psichologinių problemų, pavyzdžiui: kokie yra psichologiniai profesijos pasirinkimo ypatumai, pedagoginiai parengimo profesijai organizavimo pagrindai, pati profesinio orientavimo samprata ir t.t. Dalį šių problemų sėkmingai išsprendė tarybiniai pedagogai ir psichologai. Daug nuveikta, tiriant profesinius interesus (K. Ariskina, M. Bieliajevas, L. Blagonadežina, V. Bobrova, M. Chomutova, A. Esaulovas, A. Ivaščenka, S. Kregždė, N. Levitovas, B. Stonys, L. Ziubinas ir kt.), sprendžiami kai kurie pedagoginiai ir psichologiniai profesinio orientavimo klausimai (J. Averičevas, M. Vinogradova, A. Volkovskis, V. Čebyševa, A. Izmailovas, A. Šestelis ir kt.). Tačiau nėra darbų, kurie specialiai nagrinėtų teorines profesinio orientavimo problemas. Todėl straipsnyje keliamas kai kurių profesinio orientavimo esmės ir jo organizavimo aštuonmetėje mokykloje sistemos teorinių klausimų sprendimo uždavinys. Straipsnyje mokyklinė profesinė orientacija nagrinėjama kaip pedagoginė veikla, kuri pripratina besimokantįjį prie profesinio darbo, supažindina su įvairiomis profesijomis, moko nukreipti savo polinkius ir jėgas, o tai leidžia mokiniams sąmoningai pasirinkti profesiją, kuri tinka jiems ir yra naudinga visuomenei. Profesinis orientavimas aštuonmetėje mokykloje vykdomas dviem būdais – profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo. Profesija suprantama kaip visuomeninės veiklos rūšis, pagrįsta pašaukimu, atliekama pagal specialybę ir skirta visai tautai skirtų materialinių ar dvasinių gėrybių kūrimui. Pašaukimu reiktų laikyti stiprią trauką prie tam tikros darbo sferos, pojūtį, kad pasirinkta profesija tinka ir turi prasmę gyvenime. Pašaukimas ugdomas. Specialybė yra kvalifikuotų žinių, gebėjimų ir įgūdžių sistema, susijusi su tam tikra darbo sfera. Paskutinėje straipsnio dalyje nagrinėjami psichologiniai sąmoningo profesijos pasirinkimo aspektai: pastovių profesinių interesų esmė ir svarba, polinkis ir profesinis tinkamumas. Profesinis tinkamumas – tai fizinis, psichinis ir moralinis galėjimas efektyviai vystytis pasirenkamos profesijos sąlygomis visuomenei naudingo darbo aukštos kokybės labui. Teorinių problemų sprendimas šiame straipsnyje pagrįstas dialektiniu – materialistiniu visuomeninės kultūros raidos ir žmogaus asmenybės samprata, tarybine ir užsienietiška literatūra, o tai pat kai kuriais savais tyrimais

Students Experiential Learning in the Scientific Applied Research Practice

Studentų dalyvavimas mokslo taikomuosiuose tyrimuose yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose normatyviniuose švietimo dokumentuose. Dėstytojai vykdydami mokslo taikomąją veiklą tobulėja kaip tyrėjai, tyrimų rezultatus naudoja studijų proceso ir profesinės praktikos tobulinimui. Šiuolaikinių studijų kontekste reikšmingas vaidmuo turi būti skiriamas patirtiniam mokymuisi ir patirties refleksijai, kaip ugdymo metodologijai. Tampa aktualu rengti kritiškai, reflektyviai mąstantį specialistą, gebantį prisitaikyti kintančiame veiklos pasaulyje, atpažinti ir reflektuoti socialines ir profesines problemas praktikoje, jas spręsti. Tyrimo tikslas - atskleisti studentų dalyvavimo taikomųjų tyrimų praktikoje patirtį, apibrėžiant refleksijos kaip patirtinio mokymosi metodologijos taikymo studijose svarbą. Tyrime dalyvavo II kurso bendrosios praktikos slaugos ir akušerijos studijų programų studentai, studijuojantys chirurginės slaugos dalyką. Todėl šių studentų įtraukimas į chirurginių pacientų apklausą glaudžiai siejasi su studijų dalyko tikslais ir uždaviniais. Tyrimo metodas – nestruktūruota refleksija raštu. Studentai, dalyvaudami mokslo taikomajame tyrime, išgyveno teigiamus patyrimus, kurie buvo susieti su: motyvuotu susidomėjimu įvairiais klinikiniais atvejais, geranoriškai nusiteikusiais pacientais bei leido empatiškai įsijausti į paciento situaciją. Studentų įtraukimo į mokslo taikomąją veiklą ir patirtinio mokymosi derinimas leidžia pasiekti dėstomo dalyko tikslų, studentams metodologiškai pasirengti tyrimams, įgyti teigiamos patirties, kuri siejama su asmeninių savybių ir profesiniu tobulėjimu.Student involvement in scientific applied research is regulated by international and national normative documents. Teachers participating in scientific research develop their competence as researchers, and employ the results of their research for the development of study process and professional practice. In the context of modern studies a significant role should be given to the experiential learning and experience reflection as an educational methodology. It is becoming relevant to develop a critically and reflectively thinking professional who is able to adapt in a changing world of work, to recognize and reflect social and professional issues in practice, and to solve them. The objective of the study was to reveal the experience of student participation in applied research by defining the importance of reflection employed in the process of studies as the methodology of experiential learning. The participants of the research were second year general practice nursing and midwifery students studying surgical nursing. Therefore, the incorporation of these students into the surgical patient survey was closely related to the study subject aims and objectives. The research method was unstructured written reflection. The students, who participated in this applied research study, had positive experiences that were related to a justified interest in various clinical situations, and benevolent patients who let the students empathize with the patient‘s situation. The coordination of student involvement in the development of scientific applied activities and experiential learning results in achieving study subject aims, helps the students to prepare methodologically for the research, and provides students with positive experience that is necessary for personal and professional development