Universitetų raidos tendencijos: vadybos ir COVID pandemijos

The most urgent challenge of this year – the COVID-19 pandemic and measures of response to it – has sharpened and accelerated the process which was initially driven by bureaucratization and formalization: increasing depersonalization of academic life and the erosion of the university as a unique form of coexistence. The Assuming the concept of the university as a value category, this article aims to review and assess the changes in the self-perception of the academic community that have matured and acquired institutional forms in an attempt to adapt to rapidly shifting societal expectations and needs. Modern trends in university development are best expressed in terms such as “bureaucratization”, “formalization”, “depersonalization”, “instrumentalization of knowledge”, and “community fragmentation”. The pandemic of effective management that has affected Western universities and has gradually reached Vilnius University, no less than the pandemic of COVID-19 and administrative response to it, weakens the academic community based on autonomous and collegial decisions, which should be considered among the most important grounds of uniqueness of university as an institution.Pagrindinė šių metų aktualija – COVID-19 pandemija ir jos suvaldymo priemonės užaštrino ir paspartino biurokratizacijos ir formalizacijos pradėtą ir iki šiol nuosekliai besitęsiantį akademinio gyvenimo nuasmeninimo, universiteto kaip unikalios bendrabūvio formos erozijos procesą. Šio straipsnio tikslas – remiantis universiteto, kaip vertybinės kategorijos, samprata, bendriausiais bruožais apžvelgti ir įvertinti keletą dešimtmečių brendusius ir institucines formas įgaunančius akademinės bendruomenės savivokos pokyčius, kylančius mėginant prisitaikyti prie greitai kintančių visuomenės lūkesčių ir poreikių. Šiuolaikines universitetų raidos tendencijas geriausiai atspindi tokie terminai kaip „biurokratizacija“, „formalizacija“, „depersonalizacija“, „žinojimo instrumentalizacija“, „bendruomenės fragmentacija“. Vakarų pasaulio universitetus apėmusi efektyvios vadybos pandemija, palietusi ir Vilniaus universitetą, ne mažiau nei COVID-19 pandemija ir jos suvaldymo priemonės, deja, silpnina autonomiškais ir kolegialiais sprendimais grįstą akademinę bendruomenę, kurią derėtų laikyti universitetų išskirtinumo pagrindu

Frege’s „reikšmė“

The article raises the question what is the content of Frege’s infamous notion of Bedeutung? It is claimed that the so–called standard interpretation of this notion – Bedeutung as referential relation between a name and an object – was developed and established evaluating Frege’s ideas in philosophy of language in isolation from his logicist ideas. However, precisely his logicist concerns have motivated Frege’s interest in semantic issues. A broader consideration of Frege’s works reveals an internalist and rationalist notion of meaning, that is based on the context principle, and that should not be reduced to mere reference. The question of the meaning of subsentential components, for Frege, is closely related to the question of the meaning of the whole sentence, that is, the meaning of sub–sentential components should be construed as secondary with regard to the meaning of the whole sentence.Straipsnyje keliamas klausimas, koks yra Gottlobo Frege’s reikšmės (Bedeutung) sąvokos turinys. Teigiama, jog standartine kartais vadinama šios sąvokos interpretacija – reikšmės kaip referencinio santykio, siejančio vardą ir objektą, – susiformavo ir įsitvirtino Frege’s kalbos filosofijos idėjas vertinant atsietai nuo jo logicistinių idėjų. Tačiau būtent logicizmo pagrindimo interesas skatino Frege’ę imtis semantinių klausimų. Platesnė atožvalga į Frege’s darbus atskleidžia internalistišką racionalistinę, konteksto principu grįstą reikšmės sampratą, neredukuojamą į referenciją ar nurodymą. Bet kokių sakinio komponentų reikšmės klausimas Frege’s susiejamas su viso sakinio reikšmės klausimu, t. y. viso sakinio teisingumu arba klaidingumu, o sakinio komponentų reikšmė yra antrinė viso sakinio reikšmės atžvilgiu

PRATARMĖ

2014 m. gegužės 16 d. Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos mokslų akademija (LMA) surengė konferenciją „Suprasti pasaulį, kalbą ir save“, skirtą šviesaus atminimo VU rektoriaus, Lietuvos Respublikos Seimo ir Europos Parlamento nario, LMA tikrojo nario prof. Rolando Pavilionio gimimo 70-osioms metinėms. [...

PAREITIS, FIZIKALISTINĖ REDUKCIJA IR PERKEISTOS KOKYBĖS

Funkcinės psichinių savybių analizės atveriama jų materialiojo įkūnijimo įvairovės galimybė verčia materialistinį monizmą sąmonės filosofijoje formuluoti ne psichinių ir fizinių savybių tapatumo, bet pirmųjų pareities nuo antrųjų tezę. Pareities sąvoka sąmonės filosofijoje išreiškia minimalius reikalavimus fizikalistinėms teorijoms – paneigus pareities fizikalizmą būtų paneigtos ir stipresnės fizikalizmo versijos. Straipsnyje tyrinėjama fizikalizmo kritika paremta vadinamuoju kokybių perkeitimo galimybės argumentu. Parodoma, kad, viena vertus, toks argumentas negali būti atremtas nuorodomis į empirinius duomenis, nes svarstoma hipotetinė situacija numano jos empirinį nestebimumą; kita vertus, jei svarstoma situacija iš tikrųjų yra galima, tai kokybinės psichinės charakteristikos niekaip nėra susaistytos funkciškai ar fiziologiškai aprašomais ryšiais, vadinasi, antireduktyvistinę išvadą galima grįsti svarstant ne tik atvejus, kai kokybės perkeistos, bet ir kai jų apskritai nėra. Pagrindiniai žodžiai: sąmonės filosofija, fizikalizmas, funkcionalizmas, pareitis, perkeistos kokybės.Supervenience, Physicalist Reduction and Inverted Qualia Jonas Dagys SummaryFunctional analysis of mental properties reveals that these properties are multiply realizable by material properties. Therefore physicalism in philosophy of mind is formulated in terms of supervenience rather than in terms of identity. The concept of supervenience also expresses the minimal commitments of the physicalist theory – refutation of the supervenience physicalism would imply refutation of any stronger version of physicalism as well. The article analyzes the criticism of physicalism based on the possibility of inverted qualia. It is shown that, on the one hand, such possibility cannot be denied on empirical grounds, since the possibility in question is ex hypothesi unobservable; on the other hand, if this situation is in fact possible, then qualitative properties are independent of functional or physiological properties, and therefore the same antireductivist conclusion could be less controversially argued for on the basis of absent rather than inverted qualia.Keywords: philosophy of mind, physicalism, functionalism, supervenience, inverted qualia.ly: Calibri, sans-serif;">&nbsp

AR KELIAS Į TIESĄ GALĖTŲ BŪTI GRĮSTAS GERIAUSIO PAAIŠKINIMO IŠVEDIMU?

Is Inference to the Best Explanation Truth Conducive? Jonas Dagys &nbsp

ŠIUOLAIKINĖ PSICHOFIZINIO REDUKTYVIZMO IR ANTIREDUKTYVIZMO POLEMIKA IR JOS METODOLOGINĖS IŠDAVOS

The object of this paper is the controversy about the materialist accounts of sensory qualia in analytic philosophy of recent decades. The first section deals with the identity thesis and reductionist strategy connected to it that has established and shaped the development of materialist problematics as central to philosphy of mind. The second section discusses two most influential antireductionist arguments – the knowledge argument and the argument from the conceivability of zombies. The the paper focuses on the epistemological and semantic aspects of the controversy that can be translated into the different interpretations of two-dimensional modal matrix, which allows to specify the disagreement between reductionism and antireductionism. Finally the conclusion arrived at in the last section is that the premises of antireductionist arguments are not compatible with the stable connection between mental and physiological domains, and thus contemporary philosophy of mind brings out the dilemma: either we hypostatize the introspectively available qualitative content on the basis of epistemic asymmetry of the mental and physical concepts, thereby deriving a dualist ontology, and embrace all the sceptical consequences, or we prefer the extensional explanation of concepts, without internalist ambitions, conceivability of zombies, and antireductionist conclusions.Šio straipsnio objektas – pastarojo laikmečio kontroversija dėl materialistinės patyrimo kokybių koncepcijos. Pirmame skirsnyje aptariama analitinės sąmonės filosofijos raidą lėmusi psichinių ir neurofiziologinių būvių tapatumo tezė bei su ja siejama reduktyvistinė strategija. Antrame skirsnyje aptariami du reikšmingiausi antireduktyvistiniai argumentai – žinojimo argumentas ir zombių pamanomumo argumentas. Trečiame skirsnyje išryškinami epistemologiniai ir semantiniai psichofizinio reduktyvizmo kontroversijos aspektai, leidžiantys tiksliau nusakyti polemizuojančių platformų metodologinius skirtumus bei ketvirtame skirsnyje padaryti išvadą, jog antireduktyvistiniai argumentai nėra suderinami su stabilių psichofizinių ryšių pripažinimu. Šiuolaikinėje analitinėje sąmonės filosofijoje išryškėja tokia dilema: arba atsižvelgdami į episteminę psichinių ir fizinių sąvokų asimetriją hipostazuojame introspekciškai prieinamą turinį, taip tikėdamiesi išsaugoti aukštus racionalumo standartus, kuriais grindžiama ir dualistinė metafizika, ir priimame visas skeptines tokio pasirinkimo išdavas; arba sąvokų turinio aiškinimą pradedame teikdami pirmenybę ekstensionaliai interpretacijai, atsisakydami internalistinių ambicijų, zombių pamanomumo prielaidų ir antireduktyvistinių išvadų

PASTABOS APIE ROLANDO PAVILIONIO NEVERBALINIO KONTINUUMO IDĖJĄ

The paper discusses the hypothesis of continuous nonverbal conceptual system, or nonverbal continuum, proposed by Rolandas Pavilionis. It attempts to provide an overview of the sources of inspiration as well as theoretical presuppositions of the hypothesis, its relation to the theory of W.V.O. Quine and contemporary frameworks of modal semantics. Finally, the status of the hypothesis against the background of analytical philosophy. It is claimed that Pavilionis’ philosophical corpus is justifiably considered as belonging to analytical tradition of philosophy with which it smoothly connects, while also, in accordance to the author’s intentions, it cannot be fitted strictly within the limits of this tradition, as it is also saturated with an urge to seek connections between analytic and hermeneutic traditions, to overcome the oft dogmatically imposed dichotomy between them.Straipsnis skiriamas Rolando Pavilionio pasiūlytos „nenutrūkstamos neverbalinės konceptualios sistemos“, arba „neverbalinio kontinuumo“, hipotezės aptarimui. Apžvelgiamos neverbalinio kontinuumo hipotezės idėjinės ištakos bei konceptualinės prielaidos, Pavilionio koncepcijos sąsajos suW. Quine’o teorija bei šiuolaikinėmis modalinėmis semantikos koncepcijomis. Galiausiai bendrais bruožais aptariamas jos santykis su šiuolaikine analitine filosofija. Pavilionio filosofinė kūryba dažniausiai pagrįstai priskiriama analitinei tradicijai, į kurią ji sklandžiai įsilieja, tačiau atsižvelgiant į autoriaus intencijas, ji negali būti vienareikšmiškai įsprausta į šios tradicijos rėmus ir veikiau yra persmelkta pastangos rasti sąlytį tarp analitinės kalbos filosofijos ir hermeneutinės tradicijų, įveikti neretai dogmatiškai primetamą šių tradicijų perskyrą

NESATYS, PRIEŽASTINGUMAS IR BŪTINI RYŠIAI

Absences, Causation and Necessary ConnectionsJonas Dagys &nbsp

FUNKCIONALIZMAS SĄMONĖS FILOSOFIJOJE: METODOLOGIJA AR ONTOLOGIJA?

Straipsnyje tiriamos dvi XX a. viduryje išplėtotos funkcionalistinio sąmonės aiškinimo kryptys: D. Armstrongo ir D. Lewiso analitinis funkcionalizmas ir H. Putnamo komputacinis funkcionalizmas. Siekiama parodyti, kad šios dvi kryptys iš esmės sutampa metodologiniu požiūriu, tačiau jų atstovai suteikia savųjų teorijų metodologiniam pagrindui skirtingas ontologines interpretacijas. Sutardami, kad fizikinio būvio ir funkcinio būvio sąvokos skiriasi, jie nesutaria dėl to, ar funkcinio būvio sąvoką reikia laikyti išskiriančia atskirą ontologinę būvių kategoriją, ar ši sąvoka išreiškia tik skirtingą tų pačių fizikinių būvių identifikavimo realiame pasaulyje būdą. Šiame nesutarime iš esmės užsimezga šiuolaikinei sąmonės filosofijai būdinga kontroversija klausimu: savybių ontologija turi būti rekonstruojama intensiniu ar ekstensiniu pagrindu? Pagrindiniai žodžiai: funkcionalizmas, materializmas, įvairiopa realizacija, reduktyvistinės sąmonės teorijos. FUNCTIONALISM IN PHILOSOPHY OF MIND: METHODOLOGY OR ONTOLOGY?Jonas Dagys SummaryThe article investigates two functionalist accounts of the mind developed in the middle of the 20th century: analytical functionalism of David Armstrong and David Lewis and computational functionalism of Hilary Putnam. The aim is to show that the two accounts are identical from the methodological point of view, but their proponents give different ontological interpretations to the methodological base of their theories. While they agree that the concept of ‘functional state’ is different from the concept of ‘physical state’, they nevertheless disagree on whether ‘functional state’ should be taken to designate a distinct ontological kind of states or it should be taken as expressing a different way of identifying the same physical states in the actual world. This disagreement could be taken to mark the beginning of the controversy characteristic of contemporary philosophy of mind regarding the question whether the ontology of properties should be reconstructed on the intensive or extensive basis.Keywords: functionalism, materialism, multiple realizability, reductive theories of mind

Išvedimai tarp Buridano modalinių teiginių

In recent years modal syllogistic provided by 14th century logician John Buridan has attracted increasing attention of historians of medieval logic. The widespread use of quantified modal logic with the apparatus of possible worlds semantics in current analytic philosophy has encouraged the investigation of the relation of Buridan’s theory of modality with the modern developments of symbolic modal logic. We focus on the semantics of and the inferential relations among the propositions that underlie Buridan’s theory of modal syllogism. First, we review all inferences between propositions of necessity, possibility, contingency, and non-contingency, with or without quod est locution, that are valid in Buridan’s semantics, and offer a comprehensive diagrammatic representation that includes them all. We then ask the question if there is a way to model those results in first order modal logic. Three ways of formalizing Buridan’s propositions in quantified modal logic are considered. Comparison of inferences between the quantified formulas and Buridan’s propositions reveals that, when supplied with a suitable formalization, Buridan’s semantics of categorical statements and immediate inferences among them can be fully captured by the quantified modal system T.Straipsnyje nagrinėjama XIV a. logiko Jono Buridano modalinė logika, pastaraisiais metais sulaukianti vis didesnio viduramžių logikos tyrėjų dėmesio. Šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje plačiai naudojama modalinė predikatų logika, paremta galimų pasaulių semantika, paskatino kelti klausimus apie Buridano modalumų teorijos ir šiuolaikinės simbolinės modalinės logikos santykį. Straipsnyje tiriama Buridano modalinės silogistikos pagrindą sudarančių teiginių semantinė interpretacija ir tarp šių teiginių galiojantys išvedimo ryšiai. Pirmiausia aptariami išvedimai tarp būtinumo, galimumo, atsitiktinumo ir neatsitiktinumo teiginių (su ir be frazės quod est), kurie yra logiškai taisyklingi pagal Buridano aprašytą semantiką. Pateikiama išsami diagraminė visų išvedimo sąryšių reprezentacija. Siekiant nustatyti, ar esama tinkamo būdo Buridano gaunamus rezultatus išreikšti predikatų logikoje su modalumais, aptariamos trys literatūroje aptinkamos Buridano teiginių formalizacijos versijos. Palyginus taisyklingus išvedimus tarp kvantifikuotų formulių ir tarp Buridano modalinių teiginių, galima tvirtinti, kad Buridano teiginių semantika ir galiojantys tiesioginiai išvedimai gali būti adekvačiai perteikiami predikatų logikos su aletiniais modalumais (sistemos T) priemonėmis