Maišiagala manor site

2019 m. atlikti žvalgomieji tyrimai Maišiagalos dvaro sodyboje (Vilniaus r., Maišiagalos sen.). Pakalnės ir Algirdo g. projektuojamos naujos vandentiekio trasos vietoje iki įžemio ištirti 8 šurfai, iš viso 10 m² plotas. Šurfai tirti Pakalnės gatvės važiuojamojoje dalyje, Pakalnės ir Algirdo gatvių sankirtoje esančioje asfaltuotoje aikštelėje bei pievoje į P nuo aikštelės. Iki šiol tyrinėjant Maišiagalos dvaro sodybos ŠV dalį buvo aptikti tik XIX–XX a. datuojami sluoksniai (ATL 2010 metais, 2011, p. 259; ATL 2014 metais, 2015, p. 620). Tačiau plačiai tyrinėtame už dvaro sodybos Š ribos esančiame sklype Algirdo g. 4 rastas XVI a. pabaigos – XVII a. kultūrinis sluoksnis (ATL 2008 metais, 2009, p. 361; ATL 2009 metais, 2010, p. 355; ATL 2010 metais, 2011, p. 259). Šurfas 5 tirtas priešais Pakalnės g. 1 ir 3 numeriais pažymėtus namus. Paviršiuje iki 50 cm gylio fiksuoti piltiniai žvyro ir smėlio horizontai su pavieniais XVII–XX a. radiniais. [...]In 2019, 8 test pits totalling 10 m2 were excavated at the site of a new water line route on the grounds of the Maišiagala manor garden (Vilnius District, E Lithuania). A 16th–17th-century storage pit and cultural layer with 14th–17th-century finds were discovered in test pit 8 on the N side of Pakalnės Street. A layer dating to no earlier than the second half of the 18th century was unearthed in test pit 5. 101 archaeological finds, the greater part of which consisted of household pottery and structural ceramics, were collected

Kultūrinių augalų kilmė Lietuvoje Rytų Baltijos regiono kontekste (archeobotanikos duomenimis iki XIV a.)

Dispersal of domesticated plants is among the most widely studied archaeological topics in the world. However, these processes have been poorly studied in Lithuania, Eastern Baltic and Northeastern Europe. This dissertation is based on new archaeobotanical material from 13 settlements in Lithuania dating from the Bronze Age to Middle Ages. Moreover, previously excavated material currently stored in museums in Lithuania and Belarus were analysed. Research object of this study are charred and waterlogged macroremains of cultivated plants and their imprints in pottery. Radiocarbon (AMS 14C) and optically stimulated luminescence (OSL) dating methods were used to determine the chronology of investigated plants. This study provided new data on the history of barley, wheat, millet, rye, buckwheat and flax cultivation in Lithuania and the Eastern Baltic. Moreover, previously published data on early agriculture in Lithuania and the Eastern Baltic are critically evaluated. Domesticated plants investigated in this study are of distant geographical origin. Most of them were domesticated in the Middle East, others in East Asia. The origin of these plants in the territory of Lithuania was determined by the millennial processes of agricultural dispersal and food globalization. Therefore, archaeobotanical data from Lithuanian settlements is evaluated in the broader context of the Eastern Baltic

Žalioji st. 3

2013 m. Trakuose, Žalioji g. 3 sklypo PR dalyje vykdytų detaliųjų tyrimų metu ištirta viena perkasa bei 2 šurfai, iš viso 92 m2 plotas. Taip pat 4 vietose valytas šlaitas, suformuotas žeminant sklypo centrinės bei Š dalių paviršių. Tyrimai atlikti prieš planuojamus vykdyti statybos darbus. Žvalgomųjų tyrimų metu 2008 m. nustatyta, jog vyraujantis kultūrinio sluoksnio storis yra 0,25−1,5 m, aptikti įkasimai bei natūralaus reljefo užpylimai datuoti XIX-XX a. Tyrimų metu aptikti pavieniai XVII a. pabaigos-XVIII a. radiniai, gausiau jų buvo PR sklypo dalyje-arčiau Žaliosios gatvės (ATL 2008 metais, V., 2009, p. 381). 2013 m. aptikto kultūrinio sluoksnio vyraujantis storis buvo 20−60 cm, o įkasimų bei užpylimų vietose siekė iki 1,2 m. Perkasoje 1 po velėna atidengtas 20−60 cm storio tamsiai pilko humusingo grunto sluoksnis. Jos PV dalyje po minėtu horizontu aptiktas 30−60 cm storio rudo priemolio sluoksnis su XVI−XVII a. buitinės keramikos fragmentais. Iš viso tyrimų metu užregistruoti 425 vienetai XVI−XIX a. radinių. Didžiąją jų dalį sudaro buitinė keramika. Daugiausia aptikta žiestų bei apžiestų neglazūruotų puodų fragmentų-šonų, pakraštėlių bei dugnų dalių. [...]During the 2013 investigation at Žalioji st. 3 in Trakai, one trench and two test pits (a total of 92 m²) were excavated. A slope, formed by lowering the surface of the central and N parts of the plot, was also cleaned in four places. A 0.2–1.2 m thick cultural layer was discovered. In the SW part of trench 1 a layer of brown clay loam with 17th century finds was unearthed above the sterile soil. Three 17th–18th centuries pits used for rubbish were excavated in the NE part of the trench. The remains of a stone foundation were unearthed in test pit 16 but its chronology was not determined. A total of 425 16th–19th centuries finds were catalogued during the investigation

Gegrėnai archaeological complex

2019–2020 m. atlikti žvalgomieji tyrimai bei žvalgymai Gegrėnų archeologiniame komplekse, kurį sudaro du piliakalniai, du kapinynai, pilkapynas bei senovės gyvenvietė (Plungės r., Žemaičių Kalvarijos sen.). Naujai įrengiamos infrastruktūros vietose ištirta 19 šurfų, iš viso 20 m2 plotas, įrengiamų takų, laužavietės bei atvežtiniu gruntu užpilamų iškasinėjimų vietose žvalgytas apie 1500 m2 plotas. Gegrėnų archeologinis kompleksas tyrinėtas 2012–2013 m. pritaikant jį lankymui. A. Žilinskaitė 2012 m. Gegrėnų piliakalniuose, kapinyne ir jų aplinkoje ištyrė 20 šurfų. Kultūrinis sluoksnis neaptiktas, tačiau piliakalnio R papėdėje tirtame šurfe rasti 3 lipdytos keramikos fragmentai (KPC DF, f. 39, ap. 1, b. 3284). 2013 m. Gegrėnų piliakalniuose ir jų aplinkoje tyrimus atliko V. Juškaitis. Ištirtos 2 perkasos ir 10 šurfų, pėsčiųjų takų vietose žvalgytas apie 1230 m2 dydžio plotas. Archeologinis sluoksnis neaptiktas, tačiau piliakalnio II Š dalyje aptiktas griautinis kapas be įkapių, datuotas XVII– XIX a. Archeologinių žvalgymų metu Gegrėnų piliakalnio PR papėdėje rastas III–VIII a. ietigalis, IX–XII a. būdingos keturlapio dobilo formos segės fragmentas, buitinės keramikos šukė, dviejų geležinių peilių fragmentai ir neaiškios paskirties radinys (ATL 2013 metais, 2014, p. 170). [...]In 2019–2020, 19 test pits were excavated and roughly 1500 m2 were surveyed at the Gegrėnai archaeological complex (Plungė district, W Lithuania). No finds or structures were discovered in the majority of the test pits, sterile soil being reached at a depth of 0.3–1.3 m, and in places at the surveyed locations from a depth of 10–20 cm. At each of the two hillforts two 16th–17th-century copper alloy rings from destroyed burials were discovered. A cultural layer, up to 50 cm thick and containing several sherds of 1st millennium – first half of the 2nd millennium pottery and fragments of clay daub, was discovered at the SE foot of the first hillfort. The cultural layer and a sherd of partly thrown pottery discovered in the W edge of the cemetery’s grounds allow one to conjecture that a settlement horizon from the first half of the 2nd millennium could have survived at this location. Archaeological finds from the ancient settlement have been found only on the W part. In all, 19 finds were collected during the investigation

Settlement at the foot of Žuklijai hillfort

2019 m. atlikti žvalgomieji tyrimai bei žvalgymai Žuklijų piliakalnio I su papėdės gyvenviete teritorijoje (Trakų r., Grendavės sen.). Naujai įrengiamos infrastruktūros vietose iškasti 4 bendro 10,5 m2 ploto šurfai, demontuojamų pamatų vietose žvalgytos 8 bendro 2,5 m2 ploto pamatų duobės. Taip pat atlikti apie 12000 m2 ploto vizualiniai paviršiaus žvalgymai į R nuo piliakalnio esančiame arime. Žuklijų piliakalnis I įrengtas Vilkokšnio ežero Š krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga Š–P kryptimi, 20x12 m dydžio. Ją žiedu juosia 1,5 m aukščio P ir 3 m aukščio Š, 9–15 m pločio pylimas. Š papėdėje iškastas 26 m pločio, 2 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 5–8 m aukščio. Š papėdėje 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. 1955 m. piliakalnį lankė A. Tautavičiaus vadovaujama žvalgomoji ekspedicija. Tuomet gręžiniais nustatyta, jog aikštelėje yra 40–50 cm storio juodos žemės sluoksnis (LIIR, f. 1, b. 33, p. 89). Šurfai 1–2 tirti saugomos teritorijos PR dalyje, šurfai 3–4 – saugomos teritorijos Š dalyje. Šurfuose 1–2 ir 4 archeologinių struktūrų neaptikta, įžemis juose fiksuotas nuo 20–30 cm gylio, šurfe 4 rastos dvi titnago nuoskalos. [...]In 2019, an investigation was conducted at the foot of Žuklijai hillfort (Trakai district, E Lithuania) at the site of planned infrastructure installations as well as at sites where earlier installation foundations were to be removed and in the ploughed land to the e of the hillfort. 4 test pits totalling 10.5 m2 were excavated, 8 foundation pits totalling 2.5 m2 were monitored, and 12 000 m2 of ploughed land was surveyed. A fragment of a defensive ditch was unearthed at the N foot of the hillfort. It was determined that the ditch goes down at least 1 m from the present-day surface. On the NE edge, outside the boundaries of the protected territory, a fire site, a 10th–20 cm thick cultural layer, and pottery with rough surfaces were discovered and can possibly be dated to the 3rd–7th centuries. 78 finds, the greatest part of which consists of partly thrown pottery characteristic of the first half of the 2nd millennium, were collected in the ploughed land to the E of the hillfort

Klemiškė cemetery

2017 m. atlikti detalieji tyrimai Klemiškės kapinyno (Klaipėdos r.) (UK 39038) teritorijoje suprojektuoto dujotiekio vietoje. Klemiškės kapinynas žinomas nuo XX a. pradžios, kai jį kasinėjo A. Bezzenbergeris, tačiau po II Pasaulinio karo žinios apie tikslią kapinyno lokaciją buvo prarastos ir tik prieš keletą metų sužinojus apie aptiktus geležies amžiaus radinius ir atlikus archeologinius tyrimus, kapinyno vieta ir vėl tapo žinoma bei saugoma (ATL 2014 metais, 2015, p. 141–143). Tyrimų metu visose perkasos dalyse aptikta geležies amžiaus radinių iš suardytų kapų, centrinėje perkasos dalyje aptiktos bent dvi radinių iš suardytų kapų koncentracijos bei akmenų vainiko fragmentas, o perkasos Š dalyje aptiktas apardytas kapas 1. Be jau minėtų radinių, taip pat aptiktas geležinis pentinas, vario lydiniopasaginės segės cilindriniais galais fragmentas, dirbinio apkalų fragmentai, lipdytos keramikos šukių ir kt. Aptikta medžiaga gali būti datuojama V–XII a., ji perduota MLIM. Tyrimų rezultatai parodė, jog Klemiškėje yra išlikę nesuardytų vertingų archeologinių horizontų. [...]In 2017, an excavation (one 48 m x 1.5– 2.75 m trench, 85.55 m²) was conducted at the site of a planned gas line on the grounds of Klemiškė cemetery (Klaipeda district). Iron Age finds from destroyed burials were found in every part of the trench, at least two find concentrations from destroyed burials and a stone circle fragment in the central part of the trench, and disturbed burial 1 in the N part of the trench. Burial 1 contained a copper alloy crossbow brooch with a long foot, three copper alloy rings, three amber beads, fragments of iron and copper alloy artefacts, and a sandstone spindle whorl. The investigation results showed that undisturbed archaeologically valuable horizons have survived in Klemiškė

Origin of cultural plants in Lithuania in the context of Eastern Baltic (based on archaeobotanical material dated up to 14th century AD)

Dispersal of domesticated plants is among the most widely studied archaeological topics in the world. However, these processes have been poorly studied in Lithuania, Eastern Baltic and Northeastern Europe. This dissertation is based on new archaeobotanical material from 13 settlements in Lithuania dating from the Bronze Age to Middle Ages. Moreover, previously excavated material currently stored in museums in Lithuania and Belarus were analysed. Research object of this study are charred and waterlogged macroremains of cultivated plants and their imprints in pottery. Radiocarbon (AMS 14C) and optically stimulated luminescence (OSL) dating methods were used to determine the chronology of investigated plants. This study provided new data on the history of barley, wheat, millet, rye, buckwheat and flax cultivation in Lithuania and the Eastern Baltic. Moreover, previously published data on early agriculture in Lithuania and the Eastern Baltic are critically evaluated. Domesticated plants investigated in this study are of distant geographical origin. Most of them were domesticated in the Middle East, others in East Asia. The origin of these plants in the territory of Lithuania was determined by the millennial processes of agricultural dispersal and food globalization. Therefore, archaeobotanical data from Lithuanian settlements is evaluated in the broader context of the Eastern Baltic

Kašėtos Stone Age settlement

2018 m. atlikti žvalgomieji bei detalieji tyrimai Kašėtų akmens amžiaus gyvenvietės (Varėnos r., Kaniavos sen.) teritorijoje suprojektuotų esamų elektros perdavimo oro linijų keitimo į požeminį kabelį vietoje. Kašėtų kaimo apylinkėse esančias akmens amžiaus radimvietes minėjo dar V. Šukevičius ir K. Jablonskis. Lietuvos archeologijos atlase aprašytos 25 stovyklavietės (LAA, 1974, t. 1, p. 42–43). Išsamesnius žvalgymus bei tyrimus šioje vietoje 1995 m. atliko T. Ostrauskas. Tuomet ši gyvenvietė įvardyta kaip Kašėtų 1-oji. Nurodyta, jog gyvenvietės ŠV dalis buvo visiškai suardyta žemės kasimo darbų metu, taip pat kultūrinis sluoksnis nukentėjo išilgai jos teritorijos tiesiant elektros perdavimo liniją ir mineralizuojant juostą po ja. 1995 m. ištirti trys šurfai bei 4 perkasos, iš viso 42 m² plotas, aptiktas iki 55 cm storio kultūrinis sluoksnis. Surinkta medžiaga – titnago bei keramikos dirbiniai priskirti vėlyvojo paleolito – mezolito pradžios Svidrų kultūros, neolitinės Nemuno kultūros ankstyvojo neolito Dubičių etapo ir viduriniojo neolito Lysaja Gora etapams (ATL 1994 ir 1995 metais, 1996, p. 20–22). [...]In 2018, an investigation was conducted at the place where there are plans to replace the existing overhead power lines with an underground cable in Kašėtos Stone Age settlement. Three test pits and one small irregular trench (a total of 8.85 m2) were excavated. A 35–50 cm thick cultural layer with Stone – Bronze Age finds: flint artefacts and debitage were discovered in the protected part of the settlement. Part of the flint inventory can be dated to the Upper Palaeolithic – Early Mesolithic, but the bulk of them are characteristic of the Neolithic. Small sherds of hand built pottery and small burnt bone fragments were also discovered in the cultural layer. The potsherds can be dated to the Neolithic – Bronze Age, but several sherds of household pottery characteristic of the 17th–19th centuries were discovered together with them

2020 investigation in the vicinity of Merkinė hillfort

2020 m. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija įgyvendino Merkinės piliakalnio tvarkymo ir pritaikymo lankymui projektą. Tvarkybos darbai vyko Merkinės piliakalnio su papiliu (UK 22957) ir Merkinės senojo miesto vietos (UK 3680) teritorijose (Varėnos r., Merkinės sen.). Atnaujinamos ir naujai įrengiamos infrakstruktūros vietose atlikti žvalgomieji tyrimai ir žvalgymai. Ištirta 19 šurfų, iš viso 36,35 m2 plotas, įžemis pasiektas 24,85 m2 plote, žvalgytas 800 m2 plotas (1 pav.). Merkinės piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, 100 m į ŠV nuo Nemuno ir Merkio santakos, Stangės upelio kairiajame krante. Manoma, kad piliakalnio aikštelė buvusi ne mažiau nei 20 m skersmens, iš visų pusių apjuosta pylimu, tačiau didžioji dalis jos XIX–XX a. I pusėje nuplauta Stangės upelio. Išliko 7x5 m dydžio aikštelės PR dalis bei P ir R dalyse supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas plokščiu viršumi. Piliakalnio šlaitai statūs, 12–30 m aukščio. Į ŠR nuo piliakalnio esančioje aukštumoje yra papilys. Piliakalnį ir papilį skiria 15 m gylio griova, dugne siekianti 12 m plotį. Piliakalnio P ir V papėdėse yra gyvenvietė su XVI–XVII a. kultūriniu sluoksniu. Piliakalnis datuojamas XIV–XV a., jame stovėjusi Merkinės pilis rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1377 m. (LPA, 2005, t. III, p. 298). [...]In 2020, a field evaluation (19 test pits totalling 36.35 m2) and survey (800 m2) were conducted in the vicinity of Merkinė Hillfort (Varėna District, S Lithuania) at sites where the infrastructure is being renovated and newly installed in places (Fig. 1), revealing a 0.15– 2.8 m thick cultural layer ascribed to the 13th–15th, 16th–17th, and 19th–20th centuries. The earliest stage of human activity at this site dates to the Stone Age, but no surviving undisturbed Stone Age archaeological layer or structures were discovered, all of the flint finds having been collected in historical cultural layers. Sparse finds recalling the Middle Ages: sherds of household pottery characteristic of the 13th–15th centuries and an arrowhead characteristic of the mid-14th – early 15th century, were discovered at several locations: in the gully between the hillfort and the adjacent settlement and at the hillfort’s W foot. 16th–17th-century horizons connected with the Merkinė manor space were encountered in a substantially wider area: in the gully between the hillfort and the adjacent settlement and at the hillfort’s W foot. The N part of the gully between the hillfort and the adjacent settlement (test pit 8) yielded a 16th-century layer with abundant animal bones including many hunted fauna: elk, red deer, and roe deer. 408 individual finds, the majority household pottery, were discovered during the investigation and handed over to the LNM

Marcinkonys old settlement

2019 m. atlikti žvalgomieji tyrimai Marcinkonių senovės gyvenvietės teritorijoje (Varėnos r., Marcinkonių sen.). Projektuojamo tiltelio per Dorupio upelį aplinkoje buvo ištirti 2 šurfai, iš viso 2 m2 plotas; projektuojamų tiltelio polinių atramų vietose atlikti 4 gręžiniai rankiniu stumiamu gruntotraukiu. Gyvenvietę 1977 m. aptiko L. Kavaliauskas, kai buvo suartas iškirsto miško plotas (KPC DF, f. 39, a. 1, b. 1299). 1978–1980 m. L. Kavaliauskas ištyrė 10 šurfų, iš viso apie 23 m2. Tuomet nustatyta, jog gyvenvietėje yra išlikęs iki 50 cm storio kultūrinis sluoksnis, dengiamas įvairaus storio užpustyto smėlio sluoksniu. Aptiktas 120x80 cm dydžio, 80 cm gylio židinys, kelios stulpavietės, 150x80 cm dydžio ūkinė duobė. Surastas dvigubo nupjauto kūgio formos verpstukas, puoštas laužytų vingelių ornamentu, geležinis peilis, žiestos, apžiestos ir lipdytinės keramikos. Šiuos duomenis į mokslinę apyvartą įtraukė T. Ostrauskas, kuris 1995 m. žvalgomaisiais tyrimais nustatė gyvenvietės ribas (ATL 1994 ir 1995 metais, 1996, p. 329). [...]In 2019, an investigation was conducted at Marcinkonys old settlement (Varėna district, S Lithuania) in the vicinity of a planned small bridge over the stream Dorupis. Two test pits totalling 2 m2 were excavated and four boreholes were made using a push probe. There was a sand layer with flint debitage and 17th–19th-century finds down to a depth of 40 cm in test pit I. Below this was a cultural layer with pottery characteristic of the first half of the 2nd millennium. There was a sand layer down to a depth of 45 cm in test pit 2, and below that a roughly 50 cm thick, dark grey cultural layer with pottery characteristic of the first half of the 2nd millennium. Sterile soil was reached in the boreholes from a depth of 60–90 cm. In all, 119 finds were inventoried