Religinis interesas ir tikėjimas

The article is devoted to the analysis of the ontological justification of religion. Existential phenomenology serves as a basis to claim about the religious dimension in the common human experience which is limit relationship to the world. This limit experience becomes an issue of ultimate concern as existential significance, or, in other words, as an expression of religious interest. Faith is analysed as an immediate acceptance of existence by participating in the reality. However, the world in a limit faith does not lend itself to cognition and is not complete, but rather is perceived in a process as not-yet-being. Following Tracy's analysis of limit experience, the article investigates the issue of the meaning of religious language as well as the correlation of secularity and religion.Straipsnis skiriamas ontologinių religijos prielaidų analizei. Remiantis egzistencine fenomenologija tvirtinama, kad kasdienėje bendražmogiškoje patirtyje galima nurodyti į religinę dimensiją kaip ribinį santykį su pasauliu, įgaunantį pamatinio rūpesčio būties prasmingumu klausimą arba, kitaip tariant, religinio intereso išraišką. Tikėjimas analizuojamas kaip dalyvaujančiojo tikrovėje tiesioginis būties priėmimas. Tačiau ribiniame tikėjimo santykyje pasaulis nėra pažintas ir užbaigtas, o veikiau tampantis, dar ne-esantis pasaulis. Remiantis D. Tracy ribinės patirties analize, nagrinėjamas religinės kalbos prasmės klausimas ir religijos bei pasaulietinės kultūros koreliacija

Gadamerio klausimas istorijai

The article is intended as Gadamer's hermeneutic criticism of the science of history. The problem is raised from a methodological perspective: do arguments of ontological historicity question historical reflection? The article tackles a correlation among three ways to perceive history: everyday conscious, critical approach to the science of history and a hermeneutical understanding. The latter restores to critical analysis what has been neglected in it, i.e., preconceptual experience. It is demonstrated that the opposition of hermeneutical understanding to methodic historical consciousness transfers the issue of knowledge of history to the domain of historically conditioned paradigms.Straipsnis skirtas H. G. Gadamerio hermeneutinei istorijos mokslo kritikai. Problema keliama tik metodologiniu aspektu: ar ontologinio istoriškumo argumentai kvestionuoja istorijos refleksiją? Aiškinama koreliacija tarp trijų istorijos supratimo būdų: kasdienės sąmonės, kritinio istorijos mokslo ir hermeneutinio. Pastarasis sugrąžina kritinei analizei tai, nuo ko ji atsiriboja - ikikonceptualią patirtį. Parodoma, kad hermeneutinio mąstymo priešprieša metodinei istorinei sąmonei pačios istorijos pažinimo klausimą perkelia į istoriškumo sąlygotų paradigmų problematiką

GADAMERIO KLAUSIMAS ISTORIJAI

Straipsnis skirtas H. G. Gadamerio hermeneutinei istorijos mokslo kritikai. Problema keliama tik metodologiniu aspektu: ar ontologinio istoriškumo argumentai kvestionuoja istorijos refleksiją? Aiškinama koreliacija tarp trijų istorijos supratimo būdų: kasdienės sąmonės, kritinio istorijos mokslo ir hermeneutinio. Pastarasis sugrąžina kritinei analizei tai, nuo ko ji atsiriboja - ikikonceptualią patirtį. Parodoma, kad hermeneutinio mąstymo priešprieša metodinei istorinei sąmonei pačios istorijos pažinimo klausimą perkelia į istoriškumo sąlygotų paradigmų problematiką. Prasminiai žodžiai: istoriškumas, istorijos mokslas, hermeneutinė sąmonė. GADAMER'S QUESTION TO HISTORY Kęstutis Dubnikas Summaty The article is intended as Gadamer's hermeneutic criticism of the science of history. The problem is raised from a methodological perspective: do arguments of ontological historicity question historical reflection? The article tackles a correlation among three ways to perceive history: everyday conscious, critical approach to the science of history and a hermeneutical understanding. The latter restores to critical analysis what has been neglected in it, i.e. preconceptual experience. It is demonstrated that the opposition of hermeneutical understanding to methodic historical consciousness transfers the issue of knowledge of history to the domain of historically conditioned paradigms. Keywords: historical being, science of history, hermeneutical consciousness

RELIGINIS INTERESAS IR TIKĖJIMAS

Kęstutis Straipsnis skiriamas ontologinių religijos prielaidų analizei. Remiantis egzistencine fenomenologija tvirtinama, kad kasdienėje bendražmogiškoje patirtyje galima nurodyti į religinę dimensiją kaip ribinį santykį su pasauliu, įgaunantį pamatinio rūpesčio būties prasmingumu klausimą arba, kitaip tariant, religinio intereso išraišką. Tikėjimas analizuojamas kaip dalyvaujančiojo tikrovėje tiesioginis būties priėmimas. Tačiau ribiniame tikėjimo santykyje pasaulis nėra pažintas ir užbaigtas, o veikiau tampantis, dar ne-esantis pasaulis. Remiantis D. Tracy ribinės patirties analize, nagrinėjamas religinės kalbos prasmės klausimas ir religijos bei pasaulietinės kultūros koreliacija. Prasminiai žodžiai: religinis interesas, pamatinis tikėjimas, ribinis patyrimas ir ribinė kalba, Niekas. RELIGIOUS INTEREST AND FAITH Kęstutis Dubnikas Summary The article is devoted to the analysis of the ontological justification of religion. Existential phenomenology serves as a basis to claim about the religious dimension in the common human experience which is limit relationship to the world. This limit experience becomes an issue of ultimate concern as existential significance, or, in other words, as an expression of religious interest. Faith is analysed as an immediate acceptance of existence by participating in the reality. However, the world in a limit faith does not lend itself to cognition and is not complete, but rather is perceived in a process as not-yet-being. Following Tracy's analysis of limit experience, the article investigates the issue of the meaning of religious language as well as the correlation of secularity and religion. Keywords: religious interest, ultimate concern, limit experience and language, Nothing

Klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos problemos [vaizdo įrašas] : [12 video filmų apie būtį, gamtą, gėrį, kalbą, kasdienybę, laiką, laisvę, sąmonę, teisingumą, tiesą, tikėjimą]

Vilniaus universitetasVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij