The genetic prehistory of the Baltic Sea region

Correction: Nature communications 9 (2018), art. no. 1494 doi:10.1038/s41467-018-03872-yWhile the series of events that shaped the transition between foraging societies and food producers are well described for Central and Southern Europe, genetic evidence from Northern Europe surrounding the Baltic Sea is still sparse. Here, we report genome-wide DNA data from 38 ancient North Europeans ranging from similar to 9500 to 2200 years before present. Our analysis provides genetic evidence that hunter-gatherers settled Scandinavia via two routes. We reveal that the first Scandinavian farmers derive their ancestry from Anatolia 1000 years earlier than previously demonstrated. The range of Mesolithic Western hunter-gatherers extended to the east of the Baltic Sea, where these populations persisted without gene-flow from Central European farmers during the Early and Middle Neolithic. The arrival of steppe pastoralists in the Late Neolithic introduced a major shift in economy and mediated the spread of a new ancestry associated with the Corded Ware Complex in Northern Europe.Peer reviewe

Author Correction: The genetic prehistory of the Baltic Sea region

The original version of this Article omitted references to previous work, which are detailed in the associated Author Correction. These omissions have been corrected in both the PDF and HTML versions of the Article

Investigation in Kulautuva cemetery

2018 m. buvo atlikti detalieji tyrimai sklype Baltaragio g. 14, Virbaliūnų kaime (Kauno r.) bei būsimo Stirnų tako vietoje. Baltaragio g. 14 sklypas yra Kulautuvos kapinyno (UK 30288) V dalyje. Sklype detalieji tyrimai vykdyti numatomų žemės judinimo darbų vietose. Tyrimų metu ištirtos 4 perkasos, bendras 59 m2 plotas. Būsimas Stirnų takas yra saugomos teritorijos PV pakraštyje. Šioje vietoje archeologiniai tyrimai atlikti projektuojamų elektros kabelių vietose. Ištirtos 4 perkasos, bendras 43 m2 plotas, ir išgręžti 3 gręžiniai. Kulautuvos kapinynas bei neįtvirtinta gyvenvietė aptikti 1986 m. Paminklai lokalizuoti Nemuno ir Klevinės slėnyje, į ŠV nuo Kulautuvos. Per 1987 m. MMT organizuotą ekspediciją žvalgant kapinyno teritoriją rasta dalis antkaklės trimitiniais galais, peilio apkalas, žalvarinė plokštelė ir kt. 1990–1991 m. kapinyną tyrinėjo VDKM organizuota archeologinė ekspedicija (K. Rickevičiūtė). [...]In 2018, an investigation was conducted at two locations in Kulautuva Cemetery (Kaunas District). The four trenches (a total of 59 m2) excavated at Baltaragio St. 14 yielded 6 burials (1 cremation, 2 newborn inhumations, and 3 horse inhumations). Of these, burial 27 stands out due to its abundant and expensive grave goods: five silver hoards (totalling 272.98 g), had been hidden under the burial and Mesolithic artefacts and production waste were also found there. Four trenches (a total of 43 m2) and three boreholes were made at the site of the former Stirnų Trail. The ancient relief, which continues outside the boundaries of the protected territory and contains abundant 12th–14th-century finds and cremated human bones, was discovered in part of the investigated plots

Kretuonas: žmonių kaulai su pjovimo žymėmis ir jų reikšmė ankstyvojo–vidurinio neolito laidojimo tradicijoms dabartinėje Lietuvos teritorijoje

This paper presents new bioarchaeological data obtained during the re-analysis of human skeletal materials from the Early–Middle Neolithic Kretuonas 1 graves, excavated in 1980. The re-analysis of 6 inhumation burials revealed the earliest-known cases from Lithuanian archaeological material to show signs of perimortem cut-marks left on human bones. An evaluation of the first cases of perimortem human bone cut-marks in the broader European archaeological context allowed us to argue that different burial practices existed in Early–Middle Neolithic communities in the present territory of Lithuania. What is more, we argue that different people received different mortuary practices, and that their cadavers were handled in distinct ways

Investigation in Kulautuva cemetery

2020 m. atlikti detalieji archeologiniai tyrimai sklype Perkūno g. 6, Virbaliūnų kaime (Kauno r., Batniavos sen.). Perkūno g. 6 sklypas yra Kulautuvos kapinyno (UK 30288) P dalyje. Sklype detalieji tyrimai vykdyti numatomų žemės judinimo darbų vietose. Ištirtos 8 perkasos, iš viso 160 m2 plotas. Kulautuvos kapinynas bei neįtvirtinta senovės gyvenvietė aptikti 1986 m. Paminklai lokalizuoti Nemuno ir Klevinės slėnyje, į ŠV nuo Kulautuvos. Per 1987 m. MMT organizuotą ekspediciją žvalgant kapinyno teritoriją rasta dalis antkaklės trimitiniais galais, peilio apkalas, žalvarinė plokštelė ir kt. 1990–1991 m. kapinyną tyrinėjo VDKM (K. Rickevičiūtė). Ištirtas 425 m2 plotas, rasti 8 griautiniai ir 2 degintiniai kapai, datuojami I–II a. (LIIR, f. 1, b. 1767, 1842). Tyrimų metu taip pat aptikta titnaginių dirbinių, datuojamų mezolitu ir neolitu. [...]In 2020, an excavation (8 trenches totalling 160 m2) conducted on the plot at Perkūno St. 6, which lies within the grounds of Kulautuva Cemetery (Kaunas District, Central Lithuania) yielded 4 12th–14th-century burials (3 inhumations, 1 horse) as well as 2 storage pits and 8 postholes connected with an 18th-century inn that stood in the vicinity. Mesolithic artefacts were also discovered during the investigation

Būda campsite

Būdos spėjamos senovės gyvenvietės vietoje (Prienų r., Jiezno sen.) 2020 m. vykdant LLDJ projektą, buvo ištirtas 111 m2 plotas (devyni 2x2 m dydžio šurfai žvalgomųjų tyrimų metu ir trys 5x5 m dydžio perkasos detaliųjų tyrimų metu) (1 pav.). Būdos ir Valiūniškių kaimuose spėjamos senovės gyvenvietės aplinką 2015 m. žvalgė R. Vengalis, tačiau jokių archeologinių radinių nerado. Tais pačiais metais G. Jonutis, spėjamos senovės gyvenvietės aplinkoje žvalgomųjų tyrimų (ATL 2015 metais, 2016, p. 539) metu ištyręs 91 m2 plotą, surado 5 radinius: 2 vienetus XVII–XIX a. keramikos, 1 titnago nuoskalą bei 2 titnaginius dirbinius – ovalinį kirvelį ir įkotinio strėlės antgalio fragmentą. [...]During the GIPL (Gas Interconnection Poland–Lithuania) project in 2020, an area of 111 m2 was investigated at the probable location of the Būda settlement in the Prienai district in Southern Lithuania. The ploughed layer contained rural pottery sherds from the 18th–20th centuries, and flint artefacts and debitage dating from the Palaeolithic to the Bronze Age. The flint assemblage contained the following types of artefacts: retouched blades; artefacts of unknown function; a scraper; a flake or a burin; retouched and utilized flakes; an arrowhead remade into a scraper; a multifunctional tool; and a tanged point. Located on the eastern side of an ancient lake bed, the site should be considered a recurring-use campsite

Settlement at the foot of Vembūtai hillfort

Vembūtų piliakalnio su gyvenviete (Telšių r., Varnių sen.) (UK 43534) teritorijoje buvo numatyta vykdyti žemės judinimo darbus, tad jų vietose buvo atlikti žvalgomieji tyrimai bei žvalgymai – ištirta 15 įvairaus dydžio šurfų, iš viso 42 m2 plotas, ir žvalgytas apie 990 m2 plotas (1 pav.). Tyrimai vykdyti didelėje piliakalnio papėdės gyvenvietės teritorijoje, įvairiose būsimų takų vietose, tik keli šurfai tirti arčiau piliakalnio. Vembūtų piliakalnį su gyvenviete 2003 m. tyrinėjo archeologė L. Valatkienė (ATL 2003 metais, 2004, p. 54–56). Ištirta 13 šurfų (iš viso 35,4 m2 plotas), 6 šurfuose aptikta negausių archeologinių radinių, kai kuriuose iš jų – neintensyvus 12–17 cm storio kultūrinis sluoksnis. Rasta akmenų grindinio (?) fragmentų bei 23 archeologiniai radiniai: 8 žiestos bei lipdytos keramikos šukės, 13 molio tinko fragmentų, titnago skaldytinis ir skeltė. Tyrimų metu surastą lipdytinę keramiką tyrėja datavo IV–VIII a.[...]In 2019, 15 various-sized test pits totalling 42 m2 were excavated and roughly 990 m2 surveyed on the grounds of Vembūtai hillfort and its settlement (Telšiai District, W Lithuania). Hand built and partly thrown pottery dating to the mid-1st – early 2nd millennium was discovered in test pits 1 and 7, a pit in test pit 7, and a fragment of a bronze bracelet (?) on the surveyed paths

Remains of the Great Synagogue complex in Vilnius

Vilniuje, sklype Vokiečių g. 13A buvo atlikti čia iki 1957 m. stovėjusios Didžiosios sinagogos statinių komplekso detalieji tyrimai. Ištirtos dvi skirtingo dydžio (61,3 m2 ir 35 m2 ) perkasos, iš viso 96,3 m2 plotas. Perkasos tirtos buvusio viešųjų pirčių pastato vietose, siekiant lokalizuoti ritualines vonias-mikvas. Baigus tyrimus, perkasose atkasti mūrų fragmentai užkloti agroplėvele, o tirti plotai užkasti. Tyrimų metu aptikti radiniai perduoti saugoti į Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų, gyvūnų kaulai-į VU Bioarcheologijos centrą. Apibendrinant detaliųjų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad abiejose tirtose perkasose aptikta viešųjų pirčių pastato architektūrinių detalių, išorinių sienų fragmentų bei dviejų mikvų liekanų; už viešųjų pirčių pastato išorinių sienų aptikti su sinagogos statinių kompleksu nesusijusių pastatų fragmentų bei fiksuotas Vilniaus senamiesčio kultūrinis sluoksnis su jam būdingais radiniais. [...]In 2017, an excavation (two trenches: 61.3 m2 and 35 m2 ) were conducted at the site of the building complex of the Great Synagogue that stood at Vokiečių St. 13A, Vilnius, until 1957. The architectural remains of a mikveh (a ritual bath) were discovered in trench 6 and another mikveh with a concrete water reservoir in trench 7. Architectural fragments of the exterior and interior walls of a public sauna building were unearthed in both trenches, but in the NE part of trench 7 a cultural layer with finds characteristic of the 15th-20th centuries was found

Lypkiai village cemetery

Lypkių senųjų kaimo kapinių (Klaipėdos laisvoji ekonominė zona – toliau LEZ; Klaipėdos miestas) teritorijoje (ji nebuvo saugoma) ir aplinkoje, siekiant iškelti čia esančius kapus bei suformuoti sklypus, buvo atlikti detalieji tyrimai – mechanizuotai nukastas apie 1500 m2 plotas, o jo centrinėje dalyje, apie 150 m2 teritorijoje atidengti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios kapai. Tyrimai vykdyti didesnėje teritorijoje, nei užėmė buvusios kapinės, tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, kapų aptikta tik centrinėje tyrinėto ploto dalyje, buvusios smėlėtos kalvelės vietoje. Klaipėdos LEZ teritorijoje daugiausia tyrinėjo R. Jarockis, Lypkių senųjų kaimo kapinių aplinkoje 2011 m. tyrinėjo M. Mockus ir M. Brazauskas (ATL 2011 metais, 2012, p. 168–169). Buvo ištirtos 8 perkasos (iš viso 80 m2 plotas), vienoje jų rasta kapų duobių kontūrų, paminklo fragmentas. Kapai tada netirti. [...]In 2019, earthmoving equipment was used to dig up roughly 1500 m2 at the site of the old Lypkiai village cemetery in Klaipėda’s Free economic Zone. In the central part of this dug-up area, 12 late 19th – early 20th-century burials were unearthed and archaeologically excavated. The individuals had been interred in wooden coffins with the head to the W. The skeletons, coffin handles, and 4 grave stone fragments discovered during the investigation were reburied in currently active Lėbartai cemetery

An iron smelting furnace in Mitkiškės

Mitkiškių senovės gyvenvietės (Elektrėnų sav., Kazokiškių sen.) teritorijoje bei vizualinės apsaugos pozonio teritorijose, numatyto rekonstruoti kelio vietoje atlikti detalieji tyrimai bei žvalgymai. Detaliųjų tyrimų metu ištirta 15 perkasų (iš viso 645 m2 plotas), žvalgytas apie 450 m2 plotas. Tirtose perkasose archeologiškai vertingo sluoksnio nerasta, o armenyje surinkta nedaug smulkių žiestos keramikos fragmentų, keletas necharakteringų titnago nuoskalėlių. Perkasose 8 ir 12 surasta archeologinių laikų struktūrų: ūkinė duobė ir geležies lydymo krosnelės pado fragmentų. Perkasoje 8 aptikta ūkinė duobė išryškėjo gelsvo smėlio įžemyje apie 65 cm gylyje. Duobė daugmaž apvalios formos, apie 1,8 m skersmens. Pjūvyje ji 40 cm gylio. Duobė užpildyta tamsiai pilku smėliu, kuriame surastos kelios smulkios žiestos keramikos šukelės. Duobės tiksliam datavimui stinga informacijos. [...]The archaeological investigation within the boundaries and visual protection subzone of the Mitkiškės settlement in Elektrėnai district consisted of a 645 m2 excavation area (15 trenches) and a 450 m2 survey area. The excavation revealed no archaeological layers, and the ploughed area contained a small amount of wheel-thrown pottery sherds and indeterminate flint debitage. Two features were identified: a rubbish pit and a fragment of an iron smelting furnace dated no later than the 10th–12th century. A stone cannonball was found during the survey