Ekonominės veiklos kriterijai ir jos tyrinėjimo principai (Skirtingi teorinės interpretacijos lygmenys)

The criteria of economic and noneconomic, productive and nonproductive activity are not always realised consistently (as a result of difficulties when measuring the products of domestic sector, etc.). The article points out to the fact that this results in incorrect determination of macroeconomic quantities and proportions. The article emphasizes the inversion and transformation of economic methodology on different levels of theoretical interpretation, e.g., specific features of dichotomy between reistical and social, stocks and flows approaches and so on. Logical and time discursiveness of value hierarchies as well as the commensurability between the latter and means of their realisation in socioeconomic activity are also pointed out.Straipsnyje analizuojami ekonominės veiklos tyrimo metodologiniai principai ir kriterijai. Teigiama, kad svarbu nustatyti visuomeninės ir nevisuomeninės ekonominės veiklos atribojimo kriterijus. Autoriaus nuomone, kai kurių ekonomikos sričių produktas kol kas lieka neišmatuotas dėl ribotų šios metodikos galimybių. Pabrėžiama itin reikšminga ekonomikos mokslų metodologijos problema – vertybinės-normatyvinės (tikslų bei kriterijų) ir realizacinės-taikomosios (priemonių visumos) posistemių subendramatinimas siekiant apibrėžtų ekonominės veiklos rezultatų. Kai analizuojami ekonominio tyrinėjimo principai skirtinguose teorinės interpretacijos lygmenyse, tai reikia išskirti kai kurių metodologinių pozicijų specifiką, pirmiausia reistinių ir socialinių, analogiškai – momentinių ir procesualinių kategorijų derinimo teorinėse sistemose ypatumus. Daroma išvada, kad išmatuojamieji visuomeninės reprodukcijos parametrai nepakankamai tiksliai apibūdina ekonominio proceso sąryšius. Apibendrinimas suponuoja tiek bendrų metodologinių principų interpretaciją specialių ekonominės metodologijos pozicijų požiūriu, tiek ir pastarųjų užtikrinamą bendrų teorinių prielaidų konkretizaciją skirtinguose socioekonominių tyrinėjimų lygmenyse

Glossary of statistical terms: English-Lithuanian-French-Russian-German

This edition is devoted to standardization of Lithuanian statistical terms adequate to those used, first of all, in English, also in French, Russian and German. It amounts of 8 dictionaries: multilingual table of statistical terms and 7 bilingual dictionaries with Lithuanian language. The dictionaries were based on the corrected multilingual vocabularies of the International Statistical Institute on the web (http:/isi.cbs.nl/glossary/ index.htm).Leidinys skirtas lietuviškų statistikos terminų norminimui pagal atitikmenis anglų, taip pat prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis. Jį sudaro 8 žodynai: daugiakalbė statistikos terminų lentelė ir 7 dvikalbiai lietuvių ir nurodytų svetimų kalbų žodynai. Šie žodynai remiasi pakoreguotu daugiakalbiu Tarptautinio statistikos instituto terminų sąvadu internete (http:/isi.cbs.nl/glossary/index.htm)

Egzistencialistinė laisvės samprata

Straipsnyje aptariama laisvės sąvokos raida egzistencinėje filosofijoje. S. Kierkegaardas pastebėjo socialinės aplinkos suabstraktėjimą, susvetimėjimą, kurį jis įveikia užsidarydamas į subjektyvios egzistencijos ratą bei palikdamas save visiškos sprendimo laisvės akivaizdoje. E. Husserlis suvokė buržuazinės kultūros ir mokslo krizę, t. y. peršoko per sprendimo laisvės lygmenį į sprendimo motyvacijos lygmenį, apmąstydamas kultūrinės motyvacijos (prasmių teikimo) krizę. Jis teigė, kad krizę galima įveikti pakeitus motyvaciją (atradus senąsias humanistinės kultūros tendencijas). M. Heideggeris pamėgino į kultūrą pažvelgti istoriniu požiūriu, atlikdamas savirefleksiją jau sprendimo motyvaciją sąlygojančių aplinkybių lygmenyje. Jam laisvės galimybė atsiveria būties supratimo dėka ir įgyvendinama įgyjant savo likimą, t. y. aktyviai sutinkant tai, kas žmogų ištinka. Laisvės koncepcijose egzistencialistai siūlė būdus kompensuoti asmenybės deformaciją, išsaugoti jos neprilygstamąją vertę, tačiau realiai jie nesugebėjo įgyvendinti savo humanistinio idealo

Editorial

CC BY-NC-ND 4.

Egzistencialistinė laisvės samprata

An attempt is made to reconstruct the evolution of the conception of freedom in the existential philosophy. The reconstruction is based upon an axiological approach, and the views of the most prominent existential philosophers, including, Kierkegaard, Husserl and Heidegger are considered. First, the comparative analysis of the views is done, and then the interpretation in the terms of the historical materialism is given.Straipsnyje aptariama laisvės sąvokos raida egzistencinėje filosofijoje. S. Kierkegaardas pastebėjo socialinės aplinkos suabstraktėjimą, susvetimėjimą, kurį jis įveikia užsidarydamas į subjektyvios egzistencijos ratą bei palikdamas save visiškos sprendimo laisvės akivaizdoje. E. Husserlis suvokė buržuazinės kultūros ir mokslo krizę, t. y. peršoko per sprendimo laisvės lygmenį į sprendimo motyvacijos lygmenį, apmąstydamas kultūrinės motyvacijos (prasmių teikimo) krizę. Jis teigė, kad krizę galima įveikti pakeitus motyvaciją (atradus senąsias humanistinės kultūros tendencijas). M. Heideggeris pamėgino į kultūrą pažvelgti istoriniu požiūriu, atlikdamas savirefleksiją jau sprendimo motyvaciją sąlygojančių aplinkybių lygmenyje. Jam laisvės galimybė atsiveria būties supratimo dėka ir įgyvendinama įgyjant savo likimą, t. y. aktyviai sutinkant tai, kas žmogų ištinka. Laisvės koncepcijose egzistencialistai siūlė būdus kompensuoti asmenybės deformaciją, išsaugoti jos neprilygstamąją vertę, tačiau realiai jie nesugebėjo įgyvendinti savo humanistinio idealo

The world innovation foundation. Reasons for the open research establishment : a global perspective

Publikacijoje Lietuvos edukologijos universiteto prieskyra yra nenurodytaVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

Lietuvos pinigų politikos tikslai ir galimybės ją valdyti

The article concerns the current monetary policy situation in Lithuania and its modeling environment under the currency board regime when the country is in the process of integration to the EU. Special attention is given to statistical evaluations of the finance flows also to identification of some serious problems concerning alternative simulations of monetary policy management within Baltic economies. At the same time I expect that more ingenious solutions of the problematic cases may be generated in the following discussions