7 research outputs found

    Merkinės miesto urbanistinė raida XVI–XVIII amžiuje

    Get PDF
    This study presents data reflecting the urban development of Merkinė in the 16th–18th centuries. The old names of the city streets and the development of the street structure are analyzed. After the analysis of historical sources, the approximate location of the lost masonry and other town buildings is presented, as well as the data of residential and public town buildings and the manor house. In the 16th–18th centuries, wooden buildings dominated in the town, but sources testify that, especially before the mid-17th century war, brick residential buildings were also built in the main town streets. Along with the town hall, the parish church dominated in the structure of the town, as well as the churches and monasteries of the Jesuit residence and the Dominican convent, and on the top of the town a wooden St. Peter’s and St. Paul’s Church stood, which was to be prominently seen in the town’s skyline.Šiame straipsnyje pristatomi duomenys, atspindintys Merkinės XVI–XVIII a. urbanistinę raidą. Nagrinėjami senieji miesto gatvių pavadinimai ir gatvių struktūros raida. Atlikus istorinių šaltinių analizę, pateikiama apytikrė išnykusių mūro ir kitų miesto statinių lokalizacija, taip pat pristatomi duomenys apie gyvenamuosius ir viešuosius miesto pastatus bei dvaro sodybą. XVI–XVIII a. mieste stovėjo daugiausia mediniai pastatai, tačiau šaltiniai, ypač iki XVII a. vidurio karo, liudija, kad šalia pagrindinių miesto gatvių buvo statomi ir mūriniai gyvenamieji pastatai. Be miesto rotušės, miesto struktūroje dominavo parapinė mūro bažnyčia, taip pat jėzuitų rezidencijos ir dominikonų konvento bažnyčios ir vienuolynų pastatai. Aukščiausioje miesto vietoje ant kalvos stovėjo medinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kuri taip pat turėjo būti ryškiai matoma miesto panoramoje

    V. Sladkevičiaus st. 1

    No full text
    2020 m. buvo atlikti žvalgomieji tyrimai sklype V. Sladkevičiaus g. 1 Merkinėje (Varėnos r., Merkinės sen.). Šioje vietoje numatyta statyti paminklą Vladislovui Vazai. Paminklo pjedestalo bazės pamato vietoje iškastas 4 m2 ploto 2x2 m šurfas. Šiame sklype 2003 m. žvalgomuosius tyrimus atliko R. Jarockis, jis ištyrė 2 (1x1 m dydžio) šurfus. Pagal tyrimų metu šiuose šurfuose aptiktus radinius kultūrinis sluoksnis datuotas XVII–XX a. (ATL 2003 metais, 2004, p. 192). Viršutinis tirto šurfo horizontas buvo iki 15 cm storio humusingos tamsiai pilkos žemės sluoksnis. Jame aptikta įvairaus laikotarpio radinių, kurie šioje vietoje galbūt atsidūrė šalia šios vietos bei pačiame šurfo plote XX a. 9 dešimtmetyje – XXI a. pradžioje vykdytų kasimo darbų, tiesiant elektros bei nuotekų tinklų komunikacijas, metu. Šiame horizonte aptikta gyvulių kaulų, stiklo dirbinių fragmentų, porceliano indų šukių, rudos molio masės su žalia glazūra bei tamsiai pilkos molio masės buitinės keramikos bei koklių fragmentų. [...]In 2022, one 4 m2 test pit was excavated at the site of the planned monument to Władysław Waza, which is planned to be built on V. Sladkevičiaus St. 1. A 1,2–1.9 m thick cultural layer dating to the 15th–20th centuries was recorded. It was determined that the lower horizon of the cultural layer in test pit formed during the 15th–16th centuries. 322 15th–20th century finds were found and inventoried. At a depth of 30–50 cm, a dark gray burn layer with clay and fragments of bricks was found. Several small field stones were found on its surface, which were above the detected fragments of the burnt wooden floor. A small fragment of a 30x15 cm stone foundation was found under the burnt floorboards. The detected horizon reflects a wooden building which was built in the first or second half of the 19th century, which existed in this part of the town square until the June 1941 bombing of the town

    Unitų sakralinė architektūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje : konfesijų architektūros sintezė

    No full text
    Unitų architektūrinis palikimas buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki šių dienų yra sulaukęs tik nedidelio tyrėjų dėmesio. Šiame straipsnyje pristatoma unitų ir bazilijonų ordino architektūrinė sintezė, kuri atspindėjo senąjį stačiatikių architektūros paveldo perimamumą, bet kartu vis labiau buvo įtakota katalikų bažnyčiose suformuotos architektūrinės tradicijos. Šiame straipsnyje pristatomos unitų architektūros raidos tendencijos, kreipiamas dėmesys į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje buvusius unitų ir bazilijonų ordinui priklausiusius mūrinius bei medinės architektūros sakralinius pastatus. Ankstyvieji unitų sakraliniai pavyzdžiai atspindėjo vis dar ryškius sintezės bruožus, kurie ypač pasižymėjo graikiško kryžminio plano ir apsidžių skirtingose pastatų ašyse formavime. Visa tai žymėjo Ukrainos, Moldovos ir kitų Vidurio, Pietryčių Europos regiono teritorijų architektūrines įtakas, kurios buvo ryškiai pastebimos ir stačiatikių architektūroje. Medinė unitų architektūra, kaip ir mūro pastatų atveju, pirminiais bruožais turėjo ryškius paveldėtus stačiatikių architektūros bruožus, o vėlyvesniuoju periodu, dar XVIII a., pastebimos katalikų bažnyčių architektūros principų perėmimo tendencijos, kurios lėmė didesnės dalies unitų pastatų visišką suartėjimą su katalikų bažnyčių pastatų pavyzdžiais. Vėlyvojo baroko epochoje atsiradusi Vilniaus baroko mokykla suformavo bendras unitų ir katalikų sakralinių pastatų statybos tendencijas, tarp kurių jau XVIII a. II pusėje didesnių struktūrinių, meninių principų ryškesnės takoskyros jau nepastebima. Straipsnyje taip pat pristatomas XIX a. II pusėje rekonstruotos vienintelės tuo metu Vilniaus miesto parapijinės unitų baroko epochos Šv. Mikalojaus cerkvės vaizdinys.The architectural legacy of the Unitarians in the former Grand Duchy of Lithuania has received little attention from researchers to this day. This article presents an architectural synthesis of the Uniate and Order of Basilians that reflected the old succession of Orthodox architectural heritage, but at the same time was increasingly influenced by the architectural traditions formed in Catholic churches. This article presents the tendencies of the development of Uniate architecture, paying attention to the brick and wooden sacral buildings belonging to the Uniate and Order of Basilians in the territory of the Grand Duchy of Lithuania. The early Uniate sacral examples reflected the still striking features of the synthesis, which were particularly marked in the formation of the Greek cross plan and apses in the different axes of the building. All this marked the architectural influences of Ukraine, Moldova and other areas of Central and South-Eastern Europe, which were also clearly visible in Orthodox architecture. Wooden Uniate architecture, as in the case of masonry buildings, had distinctly inherited features of Orthodox architecture, and in the late period, as early as the 18th century, there was a tendency to adopt the principles of Catholic church architecture, which resulted in complete convergence of most Uniate buildings with examples of Catholic church buildings. Vilnius Baroque School, formed in the late Baroque era, formed general tendencies in the construction of Uniate and Catholic sacral buildings, among which the clearer divisions of the larger structural and artistic principles are no longer noticeable in the second half of 18th century. The article also presents the image of baroque St. Nicholas Church, the only Uniate parish church in Vilnius city, which was lost after the reconstruction in the second half of the 19th century

    Nemunaičio st. 10

    No full text
    Numatomų nuotekų tinklų ir šulinio kasimo vietose 2017 m. atlikti žvalgomieji tyrimai sklype Nemunaičio g. 10 Merkinėje (Varėnos r.). 56 m ilgio projektuojamos trasos vietoje iškasti 3 šurfai (bendras plotas 3 m2 ), padaryta 11 gręžinių. Sklypo PV dalyje ištirti 1x1 m dydžio šurfai 1 ir 2. Šurfe 1, P sklypo dalyje, giliau 80 cm storio XIX–XX a. pradžios sluoksnių, fiksuotas apie 75 cm storio gelsvo supustyto ar sąnašinio smėlio sluoksnis. Jame rasta keliolika juodos, taip pat žaliai glazūruotos buitinės keramikos šukių. 1,55–1,9 m gylyje aptiktas tamsiai pilko smėlio su degėsiais sluoksnis su griuvenomis (raudonų plytų fragmentais). Taip pat rasta buitinės keramikos šukė, datuojama XVII–XVIII a. Nuo 1,9 m gylio tolesni tyrimai dėl pavojingų darbo sąlygų vykdyti darant gręžinį. Jame fiksuotas anksčiau aprašytas tamsiai pilko smėlio sluoksnis, kuris tęsėsi iki 2,34 m gylio, žemiau jo iki 2,9 m fiksuoti dar 8 įvairaus storio horizontai: 4 cm storio geltono smėlio, 5 cm storio degėsingo tamsiai pilko smėlio, 7 cm maišytas geltonai pilko ir pilko smėlio sluoksnis, 2 cm degėsių sluoksnis, 16 cm storio tamsiai pilko smėlio horizontas, 12 cm storio pilko smėlio horizontas, 4 cm storio tamsiai pilko smėlio sluoksnis ir iki 2,9 m gylio fiksuotas likęs pilko smėlio sluoksnis. Kad išsiaiškintume šių sluoksnių susidarymą šioje vietoje ir ištirtume žemiau esančius, būtina atlikti detaliuosius tyrimus. [...]In 2017, three test pits were excavated and 11 boreholes drilled at Nemunaičio St. 10, Merkinė (Varėna district). The test pits excavated in the SW part of the plot contained an archaeological layer dating as far back as the late 16th century. 14 horizons were recorded down to a depth of 2.9 m in S test pit 1; natural soil was not reached. Based on the collected household pottery, the horizons down to a depth of 1.9 m at this location date as far back as the 17th century. In test pit 2, natural soil was reached after excavating to a depth of 2.1 m (nine horizons). An analogous situation was recorded in both test pits: under the upper 19th–20th century charcoally horizon with abundant rubble were recorded roughly 40 cm thick aeolian layers, under which lay a charcoally layer of black soil with 18th–19th century household pottery and below that another 33 cm thick aeolian layer, followed by cultural horizons. The earliest finds at these locations could date to the late 16th century and may be connected with the fires that devastated Merkinė

    Transformation of Dominican Architectural Heritage in the Years of Tsarist Russian Occupation

    No full text
    This article presents the heritage of the Dominican Order, which underwent the biggest transformation and destruction in Lithuania during the occupation by tsarist Russia. After the uprisings against the tsarist Russian government in the region in 1831 and 1863–1864, a Russification policy began, primarily targeted against the Catholic Church organization. The Dominican Order, which renewed its activities and had been purposefully operating in the Grand Duchy of Lithuania since the beginning of the 16th century, was liquidated during the occupation by tsarist Russia. This article studies the original appearances of Aukštadvaris, Kaunas, Merkinė and Paparčiai monasteries, which were most affected by reconstruction and demolition works during the Russian occupation, and reconstructions of their original appearance are presented. The architectural expression of all the monasteries in question suffered the most after the uprising in 1863–1864. In Aukštadvaris and Kaunas old convent churches were reconstructed into Orthodox churches by changing their old architecture, destroying individual elements of the building volume and decoration. Russian-Neo-Byzantine style promoted in the Russian Empire emerged in this context. The buildings of Merkinė and Paparčiai monasteries were completely demolished. Based on the iconographic material, especially the drawings and plans of the buildings made before the reconstruction or demolition works as well as visitations of the monasteries and material of other historical sources, the visualizations of the Aukštadvaris, Kaunas and Merkinė monastery complexes were prepared using modern means

    Dominikonų architektūrinio paveldo transformacijos carinės Rrusijos okupacijos metais

    No full text
    Šiame straipsnyje pristatomas dominikonų paveldas Lietuvoje, patyręs didžiausias transformacijas ir naikinimus carinės Rusijos okupacijos metais. Masiškai uždarant katalikų ir unitų vienuolynus visoje buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, buvo uždaryti ir visi tuomet egzistavę dominikonų vienuolynai, taip pat ir dabartinės Lietuvos teritorijoje. Šiame straipsnyje nagrinėjami didžiausius rekonstrukcijos bei griovimo darbus patyrę Aukštadvario, Kauno, Merkinės ir Paparčių vienuolynų pirmavaizdžiai iki vykdytų rekonstrukcijos bei griovimo darbų Rusijos imperijos okupacijos metais, pristatomos šių pirmavaizdžių rekonstrukcijos. Visų aptariamų vienuolynų architektūrinė raiška labiausiai nukentėjo po 1863–1864 m. sukilimo. Aukštadvaryje ir Kaune senosios konventų bažnyčios buvo rekonstruotos į stačiatikių cerkves, pakeičiant jų senąją architektūrą, sunaikinant atskirus pastatų tūrio ir puošybos elementus. Merkinės ir Paparčių vienuolynų pastatai buvo visiškai nugriauti. Sujungus turimą ikonografinę, vizitacijos aktų, kitų istorinių šaltinių medžiagą, galima plačiau pažvelgti į šių pastatų pirminį vaizdinį ir pristatyti buvusią jų architektūrinę raišką šiuolaikinėmis priemonėmisThis article presents the heritage of the Dominican Order, which underwent the biggest transformation and destruction in Lithuania during the occupation by tsarist Russia. After the uprisings against the tsarist Russian government in the region in 1831 and 1863–1864, a Russification policy began, primarily targeted against the Catholic Church organization. The Dominican Order, which renewed its activities and had been purposefully operating in the Grand Duchy of Lithuania since the beginning of the 16th century, was liquidated during the occupation by tsarist Russia. This article studies the original appearances of Aukštadvaris, Kaunas, Merkinė and Paparčiai monasteries, which were most affected by reconstruction and demolition works during the Russian occupation, and reconstructions of their original appearance are presented. The architectural expression of all the monasteries in question suffered the most after the uprising in 1863–1864. In Aukštadvaris and Kaunas old convent churches were reconstructed into Orthodox churches by changing their old architecture, destroying individual elements of the building volume and decoration. Russian-Neo-Byzantine style promoted in the Russian Empire emerged in this context. The buildings of Merkinė and Paparčiai monasteries were completely demolished. Based on the iconographic material, especially the drawings and plans of the buildings made before the reconstruction or demolition works as well as visitations of the monasteries and material of other historical sources, the visualizations of the Aukštadvaris, Kaunas and Merkinė monastery complexes were prepared using modern meansMenotyros katedraMenų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta
    corecore