Evoliution of castle palaces in Lithuanian renaissance / Pilių rūmų evoliucija Lietuvos renesanso laikotarpiu

The article author examines the problem of architecture history associated with the evolution of castle palaces in the current territory of Lithuania in the Lithuanian Renaissance period. The article is based on research papers thematically close to the publication, other literature and archive documents. After prehistory review of castle palaces at a theoretical level and clarifying the conditions for their occurrence, significant development trends of castle palaces during the Renaissance period in current Lithuania territory is revealed. At the beginning of the sixteenth century, Italian, Flemish and Flanders Renaissance reached Lithuania and merged with the local tradition; in the light of the Lithuanian Renaissance castle palaces reached their prosperity period in Lithuania. Castle palaces were distinguished by the diversity of their structural and architectural forms, relatively meaningful connection between function and artistic expression and a sustainable link with the components of environment. Santrauka Nagrinėjama architektūros istorijos problema, susijusi su pilių rūmų evoliucija dabartinėje Lietuvos teritorijoje Lietuvos renesanso laikotarpiu. Remtasi darbo tematikai artima mokslinių publikacijų medžiaga ir kita literatūra, archyviniais dokumentais. Teoriniu lygmeniu apžvelgiant pilių rūmų priešistorę, ištyrus jų atsiradimo sąlygas, atskleidžiamos esminės pilių rūmų raidos tendencijos renesanso laikotarpiu dabartinėje Lietuvos teritorijoje. XVI amžiaus pradžioje italų, flamandų, Flandrijos renesansui pasiekus Lietuvą ir susiliejus su vietos lietuviškomis tradicijomis, lietuviškojo renesanso laikotarpiu pilių rūmai Lietuvoje pasiekė klestėjimo laikotarpį. Pilių rūmai pasižymėjo konstrukcijų, architektūros formų įvairumu, palyginti tikslinga funkcijos ir meninės išraiškos sąsaja, darnia jungtimi su aplinkos komponentais. Raktiniai žodžiai: pilies rūmai; paveldo apsauga; renesanso architektūra; Lietuvos architektūros istorij

Some Aspects of Wood Use in the Architecture of Lithuania in the Soviet Period

<p>The paper analyses wood use in a certain period of time. It is maintained that wood was used only for the smallest dwelling houses in the first decades of the soviet period. It is noted that, though until the end of the 7^th decade there were many attempts to find coherence with traditional folk architecture, wood as a building material was practically replaced by other materials. However, at the end of the 7^th decade worldwide ideas of regionalism „genius loci“ and modernism again encouraged the architects of Lithuania to use wood. Since that time the typology of wooden or partly wooden buildings and their geography expanded. <br />Although the soviet wooden architecture is spare, it is exclusive, interesting and important in the history of the Lithuanian architecture and demands more attention of researchers.</p><p>Article in Lithuanian</p

UNREALIZED ARCHITECTURAL PROJECTS IN LITHUANIA: HISTORICAL DEVELOPMENT / NEĮGYVENDINTI ARCHITEKTŪRINIAI PROJEKTAI LIETUVOJE: ISTORINĖ RAIDA

The “unrealized architectural projects” are the building projects, carried out under the specific design task and intended to be built in a particular place (site), though, for certain reasons and circumstances, have never been constructed. However, up to the present day, the topic of the “unbuilt” has been analyzed just episodically in literature and sources. The article touches upon the historical development of unrealized architectural works, as well as their artistic value and role within various historical periods of Lithuanian architecture. One of the chapters briefly reviews the relevance and development of unrealized projects during the period since Czarist Russian occupation (1795) to the restoration of Lithuanian independence (1990). Furthermore, the deeper analysis of the Soviet period (1940–1990) “dead” architecture is presented. While exploring “the unrealized”, attention has been also paid to what was actu ally built, therefore the prevailing architectural styles, tendencies and examples of the corresponding decade (in Lithuania and worldwide) have been studied. Santrauka Neįgyvendinti projektai – tai pastatų projektai, atlikti pagal konkrečią projektavimo užduotį ir skirti realizuoti konkrečioje vietoje (sklype), tačiau dėl tam tikrų priežasčių ir aplinkybių neįgavę realaus statinio pavidalo. Iki šiol ši tema literatūros šaltiniuose nagrinėta epizodiškai. Straipsnyje kalbama apie nerealizuotų darbų istorinę raidą, meninę vertę, jų vaidmenį įvairių laikotarpių Lietuvos architektūroje. Viename iš skyrių trumpai apžvelgiamas nerealizuotų projektų aktualumas ir raida nuo carinės Rusijos okupacijos (1795) iki Nepriklausomybės atgavimo metų (1990). Nuodugniau analizuojama sovietinio laikotarpio (1940–1990) vadinamoji mirusi architektūra. Tyrinėjant tai, kas nerealizuota, tenka atkreipti dėmesį ir į tai, kas buvo įgyvendinta: kokios architektūrinės srovės, mados, stiliai, tendencijos vyravo tam tikru periodu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Raktiniai žodžiai: neįgyvendintas projektas; nerealizuota architektūra; istorinė raida; carizmo laikotarpis; tarpukaris; Sovietų Sąjunga; klasicizmas; istorizmas; modernas; modernizma