Straipsnių rengimo reikalavimai

Straipsnių rengimo reikalavima

Pratarmė

Šių metų kovo 11 d. (simboliška) Lietuvos akademinė bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą, Seimo narius, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką Dainių Haroldą Paužą dėl etnologijos studijų grąžinimo į aukštąsias mokyklas. Atkreiptas dėmesys (gal kas nepastebėjo?), jog 2016 m. iš studijų krypčių sąrašo buvo pašalinta Etnologijos kryptis, nors etnologijos disciplinos ir toliau dėstomos vienuolikoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, o etnologijos doktorantūros studijas sutartinai įgyvendina keli universitetai

Straipsnių rengimo reikalavimai

Requiremenst for article

Pratarmė

XXI a. aktuali tapo diskusija – ar verta, o jei verta, tai kodėl reikia skaityti. Ir ne tik grožinę, bet ir mokslinę literatūrą. Šalininkai pateikia daugybę argumentų – skaitantis žmogus gali pakeisti save ir pasaulį; lavina dėmesio sutelkimą, atmintį, vaiduotę, protą bei įvairius kitus gebėjimus ir t. t. Šiame žurnalo numeryje rasite dar vieną argumentą – „taip žmogus tolsta nuo žvėries“. Tai profesoriaus Petro Bielskio įžvalga, o jo rašinys šiame numeryje – paskutinis. Tad nuo jo ir siūlau pradėti pažintį su XX (jubiliejiniu!) „RES HUMANITARIAE“ tomu. O jau paskui publikacijų eiliškumą rinkitės savo nuožiūra. Jei Jūsų moksliniai ar bendražmogiškieji interesai siejasi su baltų ir kaimyninių slavų tautų mitologija, etnologija, fokloristika, etnolingvistika, šis numeris bus ir naudingas, ir įdomus

Apie savo kraštą ir jo žydinčias tvoras

Mus pasiekusi protėvių išmintis („Savam krašte ir tvoros žydi“, „Tėviškės dūmas už svetimą ugnį šviesesnis“, „Savam krašte ir saulė šviesiau šviečia“) rodo ir primena, kaip giliai žmogus buvo, yra ir, vilkimės, bus suaugęs su savo gimtąja žeme, kokiu neišmatuojamu ilgesiu persmelktas išsiskyrimas su tėviške, kokiais įvaizdžiais, metaforomis ar kitomis meninės raiškos priemonėmis tas prisirišimas, meilė ir ilgesys perteikiamas kūrėjų. Kiek kitaip juos išauginusiai žemei atsilygina mokslo žmonės. Galbūt būtent dėl šios priežasties per pastaruosius du dešimtmečius labai padaugėjo Lietuvoje ir apie Lietuvą leidžiamų enciklopedijų, enciklopedinių žinynų, žodynų (nuo visuotinės lietuvių enciklopedijos iki arklių, grybų, gėlių ir kt. enciklopedijų). Prie tokių priskirtinas ir 2011 m. „Žiemgalos“ leidykloje šviesą išvydęs enciklopedinis žinynas „Joniškio kraštas

APIE BALTIŠKAS TEOFANIJAS

This article, based upon information provided in written sources from the 13th to 17th centuries and on works of folklore from the 19th and 20th centuries (especially myths and legends passed orally), attempts to determine the state of affairs that prevailed between gods and men in the pre-Christian period and for at least two centuries after conversion to Christianity, and whether there were known deities who appeared to soldiers and farmers whose manner, time, place and other aspects of revelation are possible to reconstruct.KEYWORDS: Baltic mythology, Gods, Theophany

Pratarmė

Seniai visiems žinomas posakis apie genio bei pasaulio margumą tinka ir šiam žurnalo numeriui. Dėl dviejų priežasčių: pirmoji – publikacijų autoriai – įvairių Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai; antroji – septyni straipsniai skirti literatūros mokslų, kiek mažiau (keturi) – kalbotyros, vienas – kultūros istorijos problemoms aptarti; taip pat publikuojama viena recenzija ir vienos tarptautinės konferencijos apžvalga. Oponentai gali sakyti: kam toks margumynas, ar nebūtų prasmingiau leidinį paskirti įvairiapusei vienos mokslo krypties problemų analizei. Dar kartą primenu, jog žurnalo redakcijos kolegija nuo pat pirmojo numerio aiškiai apsisprendė: „RES HUMANITARIAE – Klaipėdos universiteto leidinys, skirtas humanitariniams mokslams. Jame skelbiami filologijos (kalbotyros ir literatūrologijos), filosofijos <...> moksliniai straipsniai, recenzuojami reikšmingesni mokslo veikalai, apžvelgiami svarbesni akademinio gyvenimo įvykiai (žr. RES HUMANITARIAE I. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007, 3)

Paskutinė Aleksandro Žalio žinutė

2018 m. rugpjūčio 18-ąją Klaipėdos universiteto bendruomenė, visa Klaipėdos miesto inteligentija buvo sukrėsta skaudžios ir netikėtos žinios – Anapusybėn išėjo Aleksandras Žalys (1951 10 26–2018 08 18)  – kolega, bičiulis, mokytojas, bendražygis – asmenybė, kuriai net turtingoje lietuvių kalboje, ko gero, stinga žodžių visapusiškai apibūdinti

Pagoniškieji lietuvių ir prūsų aukojimai prie vandens ir per vandenį

This article examines a specific kind of sacrifice to the pagan Lithuanian and Prussian gods recorded in the written sources of the 16th and 17th centuries, sacrifices made in and by water. There is a total of just ten such records known. Both Lithuanian and Prussian tribes practiced this kind of sacrifice. It is noteworthy that sacrifices involving water were not made to a single deity, but rather to several different gods; that the kind of sacrifice varied and that the most diverse sorts of intentions were pursued in making the sacrifice.KEY WORDS: sacrifices, water, goods, paganism.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rh.v18i0.123