225 research outputs found
Энциклопедия балтской мифологии по-чешски, или “Пока одни спят, другие обязаны бодрствовать. . .”
First principles lattice dynamics of NaCoO
We report first principles linear response calculations on NaCoO. Phonon
frequencies and eigenvectors are obtained throughout the Brillouin zone for two
geometries with different Na site occupancies. While most of the phonon modes
are found to be unsensitive to the Na site occupancy, there are two modes
dominated by out-of-plane vibrations of Na giving very different frequencies
for different geometries. One of these two modes, the A mode, is
infrared-active, and can be used as a suitable sensor of Na
distribution/ordering. The longitudinal-transverse splitting of the zone-center
optical-mode frequencies, Born effective charges and the dielectric constants
are also reported, showing considerable anisotropy. The calculated frequencies
of Raman-active modes generally agree with the experimental values of
corresponding Na de-intercalated and/or hydrated compounds, while it requires
better experimental data to clarify the infrared-active mode frequencies.Comment: 12 pages, 2 figure
Pratarmė
Šių metų kovo 11 d. (simboliška) Lietuvos akademinė bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą, Seimo narius, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką Dainių Haroldą Paužą dėl etnologijos studijų grąžinimo į aukštąsias mokyklas. Atkreiptas dėmesys (gal kas nepastebėjo?), jog 2016 m. iš studijų krypčių sąrašo buvo pašalinta Etnologijos kryptis, nors etnologijos disciplinos ir toliau dėstomos vienuolikoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, o etnologijos doktorantūros studijas sutartinai įgyvendina keli universitetai
Apie savo kraštą ir jo žydinčias tvoras
Mus pasiekusi protėvių išmintis („Savam krašte ir tvoros žydi“, „Tėviškės dūmas už svetimą ugnį šviesesnis“, „Savam krašte ir saulė šviesiau šviečia“) rodo ir primena, kaip giliai žmogus buvo, yra ir, vilkimės, bus suaugęs su savo gimtąja žeme, kokiu neišmatuojamu ilgesiu persmelktas išsiskyrimas su tėviške, kokiais įvaizdžiais, metaforomis ar kitomis meninės raiškos priemonėmis tas prisirišimas, meilė ir ilgesys perteikiamas kūrėjų. Kiek kitaip juos išauginusiai žemei atsilygina mokslo žmonės. Galbūt būtent dėl šios priežasties per pastaruosius du dešimtmečius labai padaugėjo Lietuvoje ir apie Lietuvą leidžiamų enciklopedijų, enciklopedinių žinynų, žodynų (nuo visuotinės lietuvių enciklopedijos iki arklių, grybų, gėlių ir kt. enciklopedijų). Prie tokių priskirtinas ir 2011 m. „Žiemgalos“ leidykloje šviesą išvydęs enciklopedinis žinynas „Joniškio kraštas
APIE BALTIŠKAS TEOFANIJAS
This article, based upon information provided in written sources from the 13th to 17th centuries and on works of folklore from the 19th and 20th centuries (especially myths and legends passed orally), attempts to determine the state of affairs that prevailed between gods and men in the pre-Christian period and for at least two centuries after conversion to Christianity, and whether there were known deities who appeared to soldiers and farmers whose manner, time, place and other aspects of revelation are possible to reconstruct.KEYWORDS: Baltic mythology, Gods, Theophany
Pratarmė
Seniai visiems žinomas posakis apie genio bei pasaulio margumą tinka ir šiam žurnalo numeriui. Dėl dviejų priežasčių: pirmoji – publikacijų autoriai – įvairių Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai; antroji – septyni straipsniai skirti literatūros mokslų, kiek mažiau (keturi) – kalbotyros, vienas – kultūros istorijos problemoms aptarti; taip pat publikuojama viena recenzija ir vienos tarptautinės konferencijos apžvalga. Oponentai gali sakyti: kam toks margumynas, ar nebūtų prasmingiau leidinį paskirti įvairiapusei vienos mokslo krypties problemų analizei. Dar kartą primenu, jog žurnalo redakcijos kolegija nuo pat pirmojo numerio aiškiai apsisprendė: „RES HUMANITARIAE – Klaipėdos universiteto leidinys, skirtas humanitariniams mokslams. Jame skelbiami filologijos (kalbotyros ir literatūrologijos), filosofijos <...> moksliniai straipsniai, recenzuojami reikšmingesni mokslo veikalai, apžvelgiami svarbesni akademinio gyvenimo įvykiai (žr. RES HUMANITARIAE I. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007, 3)
Pratarmė
XXI a. aktuali tapo diskusija – ar verta, o jei verta, tai kodėl reikia skaityti. Ir ne tik grožinę, bet ir mokslinę literatūrą. Šalininkai pateikia daugybę argumentų – skaitantis žmogus gali pakeisti save ir pasaulį; lavina dėmesio sutelkimą, atmintį, vaiduotę, protą bei įvairius kitus gebėjimus ir t. t. Šiame žurnalo numeryje rasite dar vieną argumentą – „taip žmogus tolsta nuo žvėries“. Tai profesoriaus Petro Bielskio įžvalga, o jo rašinys šiame numeryje – paskutinis. Tad nuo jo ir siūlau pradėti pažintį su XX (jubiliejiniu!) „RES HUMANITARIAE“ tomu. O jau paskui publikacijų eiliškumą rinkitės savo nuožiūra. Jei Jūsų moksliniai ar bendražmogiškieji interesai siejasi su baltų ir kaimyninių slavų tautų mitologija, etnologija, fokloristika, etnolingvistika, šis numeris bus ir naudingas, ir įdomus
- …