Nepriklausomoje Lietuvoje atliktų žemės ūkio paskirties žemės pertvarkymo darbų lyginamoji analizė.

With the continuing land reform (on a country scale) one of the main tasks was to suitably re-manage agricultural territories while taking into account the technical level of production and economic factors of farming. Agricultural policy, tasks and achieved results of the land reforms carried out during the period of the restoration of ownership rights to land and during the interwar were compared in the article. The changes of land relations of the reforms were analysed from the point of view of the rational use of agrarian territories by applying the following evaluation criteria: the way that the land users were supplied with land and the way that land use of farms was formed in the land management process. Laws, some other legal and methodological material as well as statistical data were used for the research. Due to the different goals of political forces and the land reforms implemented, their results differ as well: during the period from 1919 to 1940 the area of the peasants’ private land had decreased by more than 516 thousand ha, and at the end of the 1991-2010 period economic structures had used only 81.7% of the land owned by large farms at the beginning of the land reform or less by 610 thousand ha. In addition, only 45% of the used lands are purchased by farms on ownership rights. The average size of the agricultural land plot decreased from 7.8 ha in 1937 to 2.8 ha in 2011. In order to create favourable conditions for agricultural activity of land users, we suggest improving directions and laws of the agricultural policy while planning financial support to farms purchasing land existing within the limits of their perspective land use as well as to those who started using abandoned lands.Vykdant žemės reformą šalies mastu vienas iš svarbiausių uždavinių – tinkamai pertvarkyti žemės ūkio teritorijas, atsižvelgiant į gamybos techninį lygį ir ūkininkavimo ekonominius veiksnius. Straipsnyje palyginti tarpukario Lietuvoje ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo laikotarpiu vykdyta žemės ūkio politika, žemės reformos darbų uždaviniai bei pasiekti rezultatai. Žemės santykių pokyčiai reformų metu analizuoti agrarinių teritorijų racionalaus naudojimo požiūriu, taikant šiuos vertinimo kriterijus: kaip išspręstas žemės naudotojų aprūpinimas žeme ir kaip žemėtvarkos procese buvo suformuotos ūkių žemėnaudos. Tyrimams panaudoti įstatymai, kita teisinė bei metodinė medžiaga ir statistiniai duomenys. Dėl nevienodų politinių jėgų siekių bei skirtingų vykdytų žemės reformos tikslų skiriasi ir jų rezultatai: 1919–1940 m. laikotarpiu valstiečių nuosavos žemės plotas padidėjo daugiau kaip 516 tūkst. ha, o 1991–2010 m. laikotarpio pabaigoje ūkinės struktūros naudojo tik 81,7 proc. žemės reformos pradžioje stambiųjų ūkių turėtos žemės, arba 610 tūkst. ha mažiau. Be to, ūkiai dar tik 45 proc. savo naudojamos žemės turi įgiję nuosavybės teise. Vidutinis žemės ūkio paskirties žemės sklypo dydis sumažėjo nuo 7,8 ha 1937 m. iki 2,8 ha 2011 m. Siekiant sudaryti palankias sąlygas žemės ūkio paskirties žemės naudotojų veiklai, siūloma tobulinti žemės ūkio politikos kryptis ir įstatymus, numatant paramą ūkiams, įsigyjantiems jų perspektyvių žemėnaudų ribose esančią žemę bei pradėjusiems naudoti apleistą žemę

Lietuvos kaimo gyvenamųjų vietovių pokyčių tyrimai

Straipsnyje pateikiama gyventojų surašymo statistinių duomenų analizė pagal savivaldybes ir kaimo gyvenamąsias vietoves, taip pat savivaldybių teritorijų bendrųjų planų analizė. Nustatyta žemės ūkio dirbančiųjų ir gyvulius laikančių šeimų skaičiaus mažėjimo įtaka kaimo gyventojų ir žemės ūkio veiklos subjektų ūkių išsidėstymo tankumui. Analizuojamos stambiosios kaimo gyvenvietės sugrupuotos pagal jų dislokaciją į priemiestines bei atskirai išsidėsčiusias gyvenvietes, tarp jų miestelius ir buvusias žemės ūkio įmonių centrines gyvenvietes, nustatyta jų pokyčių dinamika. Išnagrinėtos galimybės reguliuoti kaimo gyvenamųjų vietovių plėtrą rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus – parinkti vystymui perspektyvius lokalinius centrus, reikalingus šeimoms ir ūkiniams subjektams aptarnauti agrarinėse bei kitose aplinkinėse vietovėse. Tai padėtų išsaugoti našias žemės ūkio naudmenas ir intensyvinti tradicinę žemės ūkio veiklą, ypač probleminiuose rajonuose, kuriuose yra sparčiai nykstančių kaimų

State land management works planning the use of agrarian territories

The main land management activities implementing land reform were formation of private plots and preparation of documents for restitution and privatization. This is only a small part of state land management tasks and works, which should be started after the land reform is finished. The following tasks and problems can be solved preparing the land management projects: formation of perspective land tenures of private farms, rearrangement and consolidation of land tenures, planning of means for the most economically efficient farming activities, the landscape and environmental protection in private farms. The research of large farms tenures shows the need and motivation of such land management works. The research of large private farms was carried out in nine districts with intensive land use and high fertility of soil. This research helped to analyze tendency of land use and influence of land management activities. 224 private farms larger than 40 ha were analyzed in the Middle of Lithuania.On average 32,6 ha from 94 ha total area is privately owned by the fanner. The average plot area because of consolidation can increase from 11,0 ha till 18,5 ha . These fields can be combined to massifs, if the distance between them is not bigger than 0,5 km and massifs in average are from 23,4 ha till 29,2 ha in different districts. The essential land use changes according to the land management projects should be done for creation of more compact land tenures, larger massifs and reduction of agriculture production costs. Without the land management projects farms can also be expanded by buying or renting unused land plots, but this increase the average distance to fields. This distance is 4,38 km and is 5 times bigger than normative for analyzed on average 94 ha size farm

Agricultural land market development

One of the means to ensure the rational use of agricultural land is the regulation of land market by legally and economically based provisions of the law. The purchase of land to ownership, when restoring property rights and selling stateowned land, was uneven during the land reform. By January 1, 2013, 3 269 thousand ha of private land from about 3 800 thousand ha of the potentially privatized agricultural land were legally registered. Currently, agricultural entities owning land holdings are mainly expanded by acquiring the land from the outside owners. Some parts of the private land are transferred not to agricultural entities but to persons acquiring land revenue from the lease of land or other applications. Research aims and objectives are to determine the changes of agricultural land market developments during the Lithuania’s accession to the European Union, to consider the land selling intensity, to prepare proposals of the laws of the agricultural land market development. Studies have found that the law does not establish criteria by which the land would not be able to be bought by people not engaged in agricultural activities as well as by ones not prepared to farm. This affects the farm economy, because the market price of the land and the private land rent increase every year. Therefore, while legally regulating agricultural land market, conditions for the emergence of viable farm land holdings, where most of the land area would be owned by the farm’s owner, should be created. In addition, the land holdings must be compact to ensure the rational and efficient use of the land for agricultural production organization. In view of the amendments to the laws it is appropriate to improve the agricultural land acquisition procedures and measures to encourage the increase of intensively used agricultural land

Legal regulation on the arrangement and change of the stable objects in the landscape.

Landscape management is being characterised as the organization and environmental management of human activity carried out by means of territory planning measures used for the coordination of social, economic and ecologic interests as well as for the creation of harmonious cultural landscape. Basic landscape changes in Lithuania occurred while implementing land owning and homesteads rearrangement during the land reform. At present landscaping is being regulated by means of territorial planning documents and normative acts followed by institutions issuing permits to carry out construction works and the change of land use composition. In order to form the cultural rural landscape it is very important to properly design the arrangement of long-term territorial objects as well as the change of land use boundaries. Such objects are as follows: built up and urbanised territories, roads with hard surfaces, fields of cultivated lands with drainage facilities as well as forests and other vegetation buffer zones of fields. Methodological requirements for the designing of homesteads and road network in the interwar Lithuania and at present (when preparing land use planning documents) were analysed in the paper. It was defined that the existing regulatory legislation too little govern the requirements for the layout of residential dwellings of granges in the landscape and for the formation of the road network compatible with the internal spatial structure of farm land use. Proposals for the planning guides, which should be used when preparing rural land management projects and other special plans in agricultural areas, were submitted.Kraštotvarka apibrėžiama kaip teritorijų planavimo priemonėmis vykdomas žmonių veiklos organizavimas ir aplinkos tvarkymas teritorijos naudojimo socialiniams, ekonominiams ir ekologiniams interesams suderinti ir harmoningam kultūriniam kraštovaizdžiui kurti. Esminiai kraštovaizdžio pakeitimai Lietuvoje vyko įgyvendinant žemės valdymo ir sodybų išdėstymo pertvarkymą žemės reformų metu. Šiuo metu kraštovaizdžio formavimas reguliuojamas teritorijų planavimo dokumentais bei norminiais teisės aktais, kuriais vadovaujasi institucijos, išduodančios leidimus vykdyti statybas bei žemės naudmenų sudėties pakeitimą. Siekiant formuoti kultūrinį kaimiškąjį kraštovaizdį, ypač svarbu tinkamai suprojektuoti ilgalaikių teritorinių objektų išsidėstymą ir žemės naudmenų ribų pakeitimą. Tokiais objektais laikytina užstatytos bei urbanizuotinos teritorijos, keliai su tvirta danga, dirbamos žemės laukai su sausinimo sistemų įrenginiais ir miškai bei kiti laukų apsauginiai želdiniai. Straipsnyje išanalizuoti metodiniai reikalavimai sodybų ir kelių tinklo projektavimui Tarpukario Lietuvoje bei šiuo metu, rengiant žemėtvarkos planavimo dokumentus. Nustatyta, jog esami norminiai teisės aktai per mažai reglamentuoja reikalavimus vienkiemių gyvenamųjų sodybų išdėstymui kraštovaizdyje ir kelių tinklo, suderinamo su ūkių žemėnaudų vidaus teritorine struktūra, formavimui. Pateikiami siūlymai planavimo normatyvams, kurie būtų naudojami rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir kitus specialiuosius planus agrarinėse teritorijose

Lietuvos žemės ūkio subjektų racionalių žemėnaudų formavimo pagrindimas

Žemės santykių ir agrarinių teritorijų pertvarkymui esminės įtakos turėjo žemės ūkio įmonių turto privatizavimas ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimas. Pradinė žemės reformos kaimo vietovėje idėja buvo sukurti ūkius, efektyvesnius nei buvusios žemės ūkio įmonės. Bet dėl įstatymų pakeitimo dabar didesnė žemės ūkio paskirties žemės dalis priklauso ne žemdirbiams, o kitiems žemės savininkams. Nedeklaruota (nenaudojama) 18 proc. žemės ūkio naudmenų. Siekiant racionaliai naudoti žemę, būtinos teisinės, administracinės ir organizacinės priemonės. Žemėtvarkos paslaugas sudaro žemės konsolidacijos projektų rengimas ir aprūpinimas informacija apie žemės ūkio naudmenų savybes. Valstybė turi reglamentuoti teritorinių pertvarkymų sąlygas ir sistemingai vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę.The essential influence on reorganization of agrarian territories and land related issues had the privatization of agricultural enterprises assets and the restoration of rights of ownership to land. Originally, the idea of land reform in rural territories was to initiate creation of farms that would be more successful than the former agricultural enterprises. However, due to the amendments in legislation the greater part of agricultural land now belongs not to farmers, but to other land owners instead. About 18% of farmland remains undeclared i.e. uncultivated. Seeking to use land rationally, it is necessary to take legal, administrative and organizational measures. Land management services comprise of preparing land consolidation projects and providing information on characteristics of farmland. The state must regulate terms and conditions of territorial reorganization and perform a systematic control of land use

Optimization of large farms tenures

The article deals with the rationality of land tenure allocation for farms created during the land reform. The main purpose of the research is to analyze allocation of large farms land tenures and determine possibilities of their optimization. It was determined that the average area of a separately cultivated plot is 14.9 ha, the average distance from a farmstead to plots is 4.35 km, the fragmentation coefficient of land tenure K2 varies from 2.64 to 8.81 (in average 3.62) in the farms chosen for research in Jonava District. It is proposed to prepare land management schemes where perspective boundaries of land tenures should be planned and to legitimize the priority of a farm owner to purchase offered for sale land plots within these boundaries in order to increase compactness of land tenures. Examples of the rearrangement of tenure boundaries and calculations which ground possible economy of farms production costs due to the reduction of the average distance to the plots are presented in the article. Methodical recommendations for planning of perspective boundaries of farm tenures in land management schemes were prepared

Žemės ūkio paskirties žemės rinkos raida

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Legal aspects of agricultural land use and administration reformation during 1991-2007

Requirements of legal acts regulating reformation of land ownership and use relations – ownership rights restoration, privatization of the State agricultural land and agricultural structures transformation since 1991 are analyzed in the article. Conformity of legal acts which started these essential economical and social changes was analyzed taking into account their fulfilment of main tasks of agrarian reform. Consequences of legal acts implementation were described by two alternatives – provisions of agrarian trend laws (valid in 1991-1996) and provisions of restitution trend laws (valid since 1997). Analyzing reformation of agricultural land matching of pretenders' interest to acquire land, legal acts provisions for progressive agricultural structures formation and rational land use assurance were evaluated. Agrarian trend laws were more suitable for the State interest to reorganize agricultural land use, while restitution trend laws allowed fulfilling a larger number of pretenders' applications to acquire land. Provisions of these laws worsened land use state. The State land use and administration regulation in the future will be possible only if it is based on public interest