Gaivinamos etninės muzikos renginiai XXI a. pradžios Lietuvoje: svarbiausi aspektai ir tyrimo galimybės

Events where revived ethnic music is performed at the beginning of the 21st century are analysed in the article. These events are classified according to the context of performed music and their relation to other elements of music and/or culture; organizers, funding, venues, activities, participants, audience characteristic to different categories are discussed. The research is based on the data, gathered in 2008–2013 in observations and interviews with organizers, performers and audience, and in the analysis of published material.Key words: ethnic music, revival, events, classifications

Shamanic elements in the Baltic religious tradition

The purpose of this article is to discuss the possibility of interpreting some elements in the Baltic religious tradition as shamanic. Elements of shamanism are found in the myths of Sovijus and Lizdeika, some 18th century peasant divination practises, and the folklore image of a witch (ragana). Most of the links between the Baltic religion and shamanism were detected by G. Beresnevišius, who also offered the best arguments towards it. He derived shamanic elements in Baltic tradition either from the autochthonic pre-Indo-European Mother Goddess religion or regarded them as borrowings from neighbouring peoples (foremost the Finno-Ugric). However, because of the universal character of many mythical images and the ignorance of the wider context in the research on the Baltic tradition the concept of the shamanic elements in the Baltic tradition remains highly questionable

Filmai ir vaizdo įrašai kaip religinės praktikos šaltinis : neošamanizmo atvejis

Straipsnyje siekiama nustatyti, ar ir kaip neošamanizme įvairaus pobūdžio filmai ir vaizdo įrašai naudojami kaip religinės praktikos šaltiniai. Empirinio tyrimo duomenys leidžia teigti, kad šiuolaikiniai įvairioms neošamanizmo grupėms atstovaujantys neošamanai žiūri, rekomenduoja žiūrėti kitiems ir patys kuria įvairaus pobūdžio filmus ir vaizdo įrašus apie šamanizmą, jį puoselėjančius žmones ir praktikas. Kai kuriais atvejais vaizdo įrašai naudojami kaip alternatyva rašytiniams šaltiniams. Šių vaizdo šaltinių ignoravimas ir knyginių šaltinių akcentavimas neošamanizmo tyrimuose liudija ne apie neošamanų naudojamus šaltinius, o veikiau apie jų tyrėjų nuostatas. Empirinis tyrimas atskleidė, kad neošamanų žiūrimi filmai ir vaizdo įrašai yra įvairūs: meniniai filmai, populiarioji dokumentika ir mėgėjiški vaizdo įrašai. Juose atspindėtos daugelio regionų šamaniškos tradicijos, pateikiamos visuotinės daugiakultūrės istorijos interpretacijos, pristatomos įvairios religinės tradicijos ir kitos aktualios temos. Neošamanų žiūrimi ir kuriami filmai bei vaizdo įrašai atskleidžia daug šių religinių ideologijų ir praktikų aspektų: neošamanai domisi iki šiol gyvuojančiomis šamaniškomis kultūromis, sąveikauja su jomis, mano galį jas pažinti geriausiai, bet drauge dažnai siekia ne išorinės imitacijos ir šamanizmą atpažįsta savos Vakarų kultūros apraiškose. Reikšminiai žodžiai: Medijos; Neošamanizmas; Religinės praktikos; Vizualinė antropologija; Media; Neoshamanism; Religious practices; Visual anthropologyThis articles aims at determining whether and how films and video recordings of a various nature are used in neoshamanism. Empirical research data prompts the conclusion that contemporary neoshamans watch, recommend to others and themselves produce various films and video recordings about shamanism, about the people who foster it and their practices. In some cases, video recordings are used as an alternative to written sources. The disregard of these video sources and an emphasis on literary sources in studies on neoshamanism does not represent the sources used by neoshamans, but rather reveals the attitudes of their researchers. Empirical research data revealed that the films and video recordings watched by neoshamans are different in nature: they included fictional movies, popular documentaries and homemade video recordings. They present shamanic traditions of many regions, interpretations of global multicultural history, other religious traditions and other relevant topics. The films and video recordings watched and created by neoshamans reveal many aspects of neoshamanic ideologies and practices: neoshamans are interested in shamanic cultures that are still alive, interact with them, and consider themselves as having the best possibility to get to know these cultures; but at the same time filmmakers who have a positive inclination to neoshamanism usually avoid superficial imitations, and identify shamanic elements in manifestations of their own Western culture

Lithuanian kanklės players: development and interplay of their images in the kanklės playing revival movement at the end the 19th - beginning the 21st centuries

The Lithuanian folk instrument kanklės is one of the strongest Lithuanian national symbols. The art of playing kanklės has been revived since the end of the 19th century till now. The history of this revival suggests a constantly changing image of the kanklės player. This article aims at analysing the development of this image from the end of the 19th to the beginning of the 21st century and the reasons behind the different interpretations. A close analysis of interviews with kanklės players as well as popular and scholarly publications suggest that in the imagination of Lithuanian revivalists and the general public, the kanklės player was seen as a pagan priest, a sorcerer, a maiden... Different images of the kanklės player and ways in which their meanings were communicated and expressed is a rich source of study of power and gender relations in society as well as of the shifting focus on collective or individual values, the changing sense of religious or spiritual attitudes and other aspects of Lithuanian social lif

Revival of Mardi Gras and embracing in to heritage in interwar Lithuania : review of press publications

Užgavėnės yra vienas iš daugelio lietuvių etninės kultūros elementų, įpaveldintas tarpukariu kraštotyrininkų ir tautiškumo ideologų. Tyrėjai paprastai teigia, kad gaivinti ši šventė pradėta XX a. antrojoje pusėje - XX a. 6-ajame dešimtmetyje ar XX a. paskutiniais dešimtmečiais. Vis dėlto apžvelgus tarpukariu spaudą matyti, kad bandymų gaivinti Užgavėnes būta gerokai anksčiau. Straipsnyje, remiantis to meto spaudos publikacijomis, siekiama aptarti tarpukariu vykusį Užgavėnių įpaveldinimą ir gaivinimąFrom the second half of the 19th century a revival of various elements of ethnic culture was a form of expression of the Lithuanian national consciousness. Mardi Gras is one of many elements of Lithuanian ethnic culture, which has become the Lithuanian heritage by the efforts of interwar researchers of regional culture and ideologists of nationality. The article aims to discuss the revival of Mardi Gras and embracing it to Lithuanian heritage on the grounds of publications in the interwar press. Goals: to discuss the cultural and social context of Mardi Gras revival; to overview presentations of traditional Mardi Gras; to analyse descriptions of revived Mardi Gras and attitudes of revivalists. Object: the revival of Mardi Gras in the interwar period. Method: analysis of press discourse. Already in the interwar period Mardi Gras became a part of urban entertainment culture. In urban and village context the motivation of revivalists of this feast was associated both with enshrining of ethnic culture related with national ideals and with the search of cosmopolitan urban entertainment. In cosmopolitan urban environment Mardi Gras was a mark of period of active collective entertainment before Lent, and custom of masking was associated with European tradition of carnivals. Ethnographical descriptions of old Mardi Gras published in press presented plots and characters suitable to use in revived feasts and "fancy-balls". Presented explanations of customs and the most popular descriptions of Samogitian Mardi Gras could influence trends of this revival movement. Revivalists regarded Mardi Gras as a vanishing Lithuanian carnival, which had to be revived in a somewhat modernized form. Already in the interwar period Samogitian characters of this feast became popular in all Lithuania. The most active organizers of Mardi Gras feasts of this kind were patriotic youth organisations

Parapijų istorijos tyrimai ir jų problemos

The article aims at analysing histories of Lithuanian Catholic parishes published at the end of the 20th-beginning of the 21st centuries, their main sources and problems of historical studies of parishes. Analysis of history of Lithuanian parishes and churches has revealed that most histories of parishes were written by uneducated priests and their nature was informative generalised publications intended for the broad public, with the object of the majority of studies being history of the region. Chronological limits of the works go beyond historical limits of the parish and the church, the structure lacks motivation and the main sources are not used fully and scientifically. Only some studies may be referred to as monographs. Their authors are professional historians. The study has shown that the main problems in the history of Lithuanian Catholic parishes are competence of researchers, the nature of studies, use and availability of sources and the lack of research tradition

Etninės kultūros veikėjų interpretacijos XXI a. pr. Lietuvos folkloro ansamblių judėjime

The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles.Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu.Vytauto Didžiojo universiteta

Films and video recordings as sources of construction of a religious practice : the case of neoshamanism

Straipsnyje siekiama nustatyti, ar ir kaip neošamanizme įvairaus pobūdžio filmai ir vaizdo įrašai naudojami kaip religinės praktikos šaltiniai. Empirinio tyrimo duomenys leidžia teigti, kad šiuolaikiniai įvairioms neošamanizmo grupėms atstovaujantys neošamanai žiūri, rekomenduoja žiūrėti kitiems ir patys kuria įvairaus pobūdžio filmus ir vaizdo įrašus apie šamanizmą, jį puoselėjančius žmones ir praktikas. Kai kuriais atvejais vaizdo įrašai naudojami kaip alternatyva rašytiniams šaltiniams. Šių vaizdo šaltinių ignoravimas ir knyginių šaltinių akcentavimas neošamanizmo tyrimuose liudija ne apie neošamanų naudojamus šaltinius, o veikiau apie jų tyrėjų nuostatas. Empirinis tyrimas atskleidė, kad neošamanų žiūrimi filmai ir vaizdo įrašai yra įvairūs: meniniai filmai, populiarioji dokumentika ir mėgėjiški vaizdo įrašai. Juose atspindėtos daugelio regionų šamaniškos tradicijos, pateikiamos visuotinės daugiakultūrės istorijos interpretacijos, pristatomos įvairios religinės tradicijos ir kitos aktualios temos. Neošamanų žiūrimi ir kuriami filmai bei vaizdo įrašai atskleidžia daug šių religinių ideologijų ir praktikų aspektų: neošamanai domisi iki šiol gyvuojančiomis šamaniškomis kultūromis, sąveikauja su jomis, mano galį jas pažinti geriausiai, bet drauge dažnai siekia ne išorinės imitacijos ir šamanizmą atpažįsta savos Vakarų kultūros apraiškose.This articles aims at determining whether and how films and video recordings of a various nature are used in neoshamanism. Empirical research data prompts the conclusion that contemporary neoshamans watch, recommend to others and themselves produce various films and video recordings about shamanism, about the people who foster it and their practices. In some cases, video recordings are used as an alternative to written sources. The disregard of these video sources and an emphasis on literary sources in studies on neoshamanism does not represent the sources used by neoshamans, but rather reveals the attitudes of their researchers. Empirical research data revealed that the films and video recordings watched by neoshamans are different in nature: they included fictional movies, popular documentaries and homemade video recordings. They present shamanic traditions of many regions, interpretations of global multicultural history, other religious traditions and other relevant topics. The films and video recordings watched and created by neoshamans reveal many aspects of neoshamanic ideologies and practices: neoshamans are interested in shamanic cultures that are still alive, interact with them, and consider themselves as having the best possibility to get to know these cultures; but at the same time filmmakers who have a positive inclination to neoshamanism usually avoid superficial imitations, and identify shamanic elements in manifestations of their own Western culture