Nukentėjusiojo teisėtų interesų ir teisių realizavimas baigiant ikiteisminį tyrimą.

The problems analysed in the article are connected to the victims rights in the end of pre-trial investigation. The analyses of international legal acts on the position of the victim in criminal proceedings points to certain problems of the position and gives general guidelines (minimum standarts), which have to be reflected in national laws and practice. Recommendations of the Committee of Ministers define victims right to access information in the criminal procedure: the victim should be able to obtain information on the outcome of the police investigation; the victim should be informed of the final decision concerning prosecution, unless he indicates that he does not want this information; the victim should be informed of his opportunities of obtaining restitution and compensation within the criminal justice process, legal assistance and advice; how he can find out the outcome of the case. The author presumes, that it is the lack of information on pretrial investigation: the course of pretrial investigation and its results. The victim must have an access to information directly related to the protection of his rights and rightful interest. The right to access information is mostly related to personal will to implement other rights provided by the law. Victim (and defendant) must be informed of the decision to dispose the case in an alternative way and agree (or object) with the chosen modality. A discretionary decision whether to prosecute the offender should not be taken without due consideration of the question of compensation of the victim, including any serious effort made to that end by the offender. Victims must be informed of the right to appeal against prosecutorial decision to the superior prosecutor or the court.Straipsnyje kalbama apie nukentėjusiojo teises baigiant ikiteisminį tyrimą bei jų realizavimo galimybes. Daugiausia dėmesio skiriama nukentėjusiojo teisei gauti informaciją baudžiamajame procese, konkrečiai – baigiant ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusiojo teisių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, analizė leidžia teigti, kad galiojančiame kodekse nėra tiksliai sumodeliuoto informacijos nukentėjusiajam pateikimo mechanizmo, kuris, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo pabaigimo formos, leistų nukentėjusiajam realizuoti teisę į informaciją baudžiamajame procese. Išsamios informacijos, susijusios su teisėtais nukentėjusiojo interesais, pateikimas nukentėjusiajam leistų įvertinti prokuroro priimtą sprendimą bei apsispręsti dėl savo tolesnių procesinių veiksmų. Tinkamai realizuota nukentėjusiojo teisė į informaciją yra visų kitų nukentėjusiojo (kaip, beje, ir kitų proceso dalyvių) galimų veiksmų, taikytinų realizuojant savo teises, prielaida ir būtina sąlyga. Straipsnyje analizuojami kai kurie nukentėjusiojo teisės į informaciją aspektai: teisė žinoti apie numatomus sprendimus byloje, teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisė žinoti apie jau priimto sprendimo vykdymo formas

Susitarimas (susitaikymas) viešojo kaltinimo bylose kaip viena iš diskrecinio baudžiamojo persekiojimo formų.

The paper examines the institute of settlement between a victim of a criminal act and a person suspected of committing the criminal act in criminal proceedings. The term “reconciliation“ is used in the Lithuanian law of criminal procedure, however, in the paper this institute has also been identified as mediation in criminal proceedings taking account of the terminology used by foreign researchers and legislators. By employing the system analysis, the comparative and the historical methods, the main aspects of mediation forms (types) established in the law of criminal procedure of certain countries are discussed. The main features of both ordinary and complex mediation are described from the comparative standpoint. The paper also attempts to identify a number of problematic regulatory and application issues related to reconciliation in public prosecution cases as provided for in the Lithuanian law of criminal procedure. The author concludes that the regulation of alternative forms of settlement of criminal conflicts in the Lithuanian law of criminal procedure is substantially in line with the global trends of criminal proceedings‘ development. Mediation is a form of discretionary criminal prosecution that has been studied to the largest extent and is best known. Therefore, different modifications of mediation have been established and are relatively widely applied in the criminal procedure of many countries. Although reconciliation between the suffered person and the suspect in public prosecution cases provided for in the Lithuanian law is conditionally comparable with the mediation models, however, the paper states that the absence of means of mediation represents the main difference between the reconciliation defined in the Code of Criminal Procedure and the Criminal Code of the Republic of Lithuania and the West European mediation models.Straipsnyje nagrinėjamas nusikalstamos veikos aukos ir asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, susitarimo institutas baudžiamajame procese. Nors Lietuvos baudžiamuosiuose procesiniuose įstatymuose vartojamas susitaikymo terminas, tačiau atsižvelgiant į užsienio šalių mokslininkų bei įstatymo leidėjų vartojamus terminus straipsnyje šis institutas taip pat įvardijamas kaip mediacija baudžiamajame procese. Sisteminės analizės, lyginamuoju, istoriniu metodais aptariami mediacijos formų (rūšių), įtvirtintų kai kurių valstybių baudžiamojo proceso įstatymuose, pagrindiniai aspektai. Lyginamuoju požiūriu aptariami pagrindiniai paprastos ir kompleksinės mediacijos požymiai. Straipsnyje taip pat siekiama atskleisti kai kuriuos probleminius Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose numatyto susitaikymo viešojo kaltinimo bylose reglamentavimo ir taikymo klausimus. Daroma išvada, kad alternatyvių baudžiamųjų konfliktų sprendimo formų reglamentavimas Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymuose iš esmės atitinka tarptautines baudžiamojo proceso raidos tendencijas. Daugiausia tyrinėta ir žinomiausia diskrecinio baudžiamojo persekiojimo forma yra mediacija. Dėl šių priežasčių daugelio šalių baudžiamajame procese įtvirtintos ir gana plačiai taikomos įvairios mediacijos modifikacijos. Nors nukentėjusiojo ir įtariamojo susitaikymas viešojo kaltinimo bylose, numatytas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, sąlygiškai lygintinas su mediacijos modeliais, tačiau konstatuojama, kad pagrindinis susitaikymo, reglamentuoto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) ir Baudžiamajame kodekse (toliau – BK), skirtumas nuo mediacijos modelių, taikomų Vakarų Europoje, yra tarpininkavimo priemonių nebuvimas

Diskrecinio baudžiamojo persekiojimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės santykis.

The problems analyzed in the article are connected to the discretionary procesution. The marked tendency of the new Criminal Procedure Code is that there are wide possibilities for terminating the pre-trial investigation (Article 212 of CCP). Similar to many European countries, the use of the principle of expediency in prosecution is constantly increasing in Lithuania. In different countries 15-75 % of cases in which a perpetrator is known, and which can be handed over to the court are terminated by the prosecutor (or other competent officer) who uses his right of discretion. Advantages and disadvantages of discrete forms of prosecution have been discussed extensively and thoroughly. However, if regulations are not set properly various dangers may arise. The analyses of national legal acts, especially the Criminal Code and Criminal Procedure Code, points to certain problems of the regulation of the discretionary prosecution. The article analyzes the relation of principles of the criminal procedure and the discretional prosecution. Article 6 (1) of the European Convention declares that „everyone is entitled to a fair and public hearing". The discretional decisions basically are made by the prosecutors. Two guarantees of fair procedure are discussed.Straipsnyje nagrinėjama viena iš baudžiamojo konflikto išsprendimo galimybių - tai diskrecinis (neprivalomas) ikiteisminio tyrimo nutraukimas. Taikant sisteminės analizės ir lyginamąjį tyrimo metodus, straipsnyje analizuojamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir diskretinio baudžiamojo persekiojimo santykis, diskretinio baudžiamojo persekiojimo ir nekaltumo prezumpcijos santykis, įtariamojo teisės į teismą užtikrinimas įgyvendinant diskretinį baudžiamąjį persekiojimą. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad tenkinant gana griežtus nekaltumo prezumpcijos reikalavimus, būtina tinkamai formuluoti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas baudžiamuosiuose įstatymuose, ir sprendimų, fiksuojamų procesiniuose dokumentuose, pagrindus ir motyvus. Siekiant užtikrinti, kad diskrecinis baudžiamasis persekiojimas būtų ne tik veiksminga baudžiamosios politikos priemonė, bet ir tinkama įtariamojo ir nukentėjusiojo procesinių teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo procedūra, būtina numatyti tam tikras procesines garantijas. Taip pat būtina reglamentuoti įtariamojo teisės į teismą atsisakymo procedūrą, kurios metu įtariamasis savanoriškai ir sąmoningai atsisakytų tarptautinių ir nacionalinių aktų jam garantuojamų konstitucinių teisių į viešą, nešališką ir rungtynišką teisminį nagrinėjimą

Alternatyvūs baudžiamojo konflikto sprendimo būdai nagrinėjant bylą teisme.

The article analyses the procedure of dismissing a criminal case in court by which a court exercises its right to release a suspected individual from criminal responsibility, i. e. from pronouncing him/her guilty and from imposing a punishment on him/her. It is recognized that modern criminal proceedings embrace a wide range of procedural forms, expanding the opportunities for the application of simplified forms of criminal proceedings. The exercise of the discretionary criminal prosecution as an expression of the principle of opportunity is most effective before the trial. However, even after the case reaches the court, the court should be afforded an opportunity to apply alternative methods of resolving a criminal conflict instead of passing a sentence. However, a question arises as to whether a decision to dismiss a case is in line with the classical princi¬ples of criminal proceedings in cases where sufficient evidence is collected to establish that the accused has committed a crime. [...].Straipsnyje analizuojamas baudžiamosios bylos nutraukimas teisme, kuriuo įgyvendinama teismo teisė atleisti asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką, nuo baudžiamosios atsakomybės. Straipsnyje analizuojami šio baudžiamojo proceso instituto konstituciniai pagrindai. Išanalizavus konstitucinius reikalavimus sąžiningam procesui daroma išvada, kad pats savaime baudžiamosios bylos nutraukimas nuosprendžiu yra galimas. Tačiau teismo sprendimą turi lemti tik bylos duomenimis pagrįstas viešasis interesas nutraukti baudžiamąjį procesą. Priimant sprendimą nutraukti procesą diskreciniais pagrindais taip pat būtina laikytis tinkamos procedūros reikalavimų bei užtikrinti proceso dalyvių teises. Atkreipiamas dėmesys į baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nutraukiant baudžiamąją bylą nuosprendžiu probleminį santykį su baudžiamojo proceso ir baudžiamosios teisės principais

Remote criminal trial – fair trial?

CC BYOne of the most important procedural rights of the individual, without which it would be impossible to defend all other potentially violated individual rights, including those potentially violated during a pandemic, is the constitutional right to a court enshrined in Article 6 of the European Convention on Human Rights and Article 47 of the European Union Charter of Fundamental Rights. The health crisis has plagued many judicial systems in the absence of specific regulations that would provide a clear answer to the question of how to pursue justice in court, and especially to what extent it is possible to use the form of remote – working. This article, analyzes the question of whether the entire criminal trial can take place remotely and, if yes, whether remote criminal trial meets the requirements of due process: both substantive and procedural. The article analyzes the basic requirements of a fair trial, such as the right to be present and be heard, the right to defense; the right to trial within a reasonable time; the right to a public trial. However, even after all issues have been resolved, a more in-depth discussion on the compliance of entire remote criminal proceedings with the principles of a fair trial is needed. The practical analysis of the scientific problem is based mainly on the legal regulation of ECHR and relevant case law of the ECtHR, as well as the experience of two well-known to the authors jurisdictions - Lithuania and Ukraine - in the context of the pandemic

Vulnerability Assessment of Participants in Lithuanian Criminal Proceedings in the Context of EU Regulations

Despite the applicable general principles and essential standards provided for in the law, the right of vulnerable persons (i.e. children under 18 years of age and vulnerable adults, for example, adults with mental disabilities) to a fair hearing at different stages of criminal proceedings in the EU is not yet ensured to the full extent. Based on both EU and Lithuanian legal regulation, this article will review only the principal provisions concerning the allocation of victims, suspects, and accused persons to the category of “vulnerable persons”. Due to the scope of the article, the vulnerability identification procedure falls outside this research. EU and national legislation suggest that early identification of vulnerability allows for the provision of specific protection measures during criminal proceedings. Analysis of EU and Lithuanian normative acts suggests that minor victims are a priori considered vulnerable and specific protection measures must apply in their case. Meanwhile, the vulnerability of adult victims and their specific protection needs are not assessed at any stage of the proceedings in Lithuania, although the Code of Criminal Procedure provides for certain specific protection measures for victims who, due to a public hearing or questioning, may be subject to “psychological trauma or other serious consequences”. Given future EU requirements concerning suspected or accused children and current recommendations concerning the consideration of suspected or accused adults as vulnerable participants of the proceedings, Lithuanian legal regulations in this area must be improved

Už procesinį pažeidimą taikytinos prievartos priemonės

The article discusses the aims and functions of measures of coercion in criminal procedure. Considering the aims of measures of coercion, the authors divide them into measures taken in order to collect information (evidence) and measures taken in order to secure undisturbed criminal procedure. Having differentiated the two, the article does not deal with the measures of coercion taken in order to collect information (evidence). The authors conclude that the measures for securing undisturbed criminal procedure play the role of sanctions, which can be implemented only when there is a breach of criminal procedure. The authors analyze the elements of the implementation mechanism of coercive measures (hypothesis, disposition, and sanction), their essence, and the basis for their implementation. The authors conclude that a breach of criminal procedure is the basis to implement measures of coercion that perform the role of sanction. Measures of coercion – sanctions are classified into three groups according to different reaction of the state to the breach of the criminal procedure: 1) measures of coercion which aim at punishing the person who breached the rules of criminal procedure ; 2) measures of coercion which aim at prevention of the breach of the rules of criminal procedure; 3) measures of coercion which aim at securing (restoration) of the order of criminal procedure. In the light of the performed research, the authors conclude that:i. measures established in chapter IX and articles 140, 142, 151, 157, 389 of the Code of the Criminal Procedure of the Republic of Lithuania perform the function of sanctions that ensure that the participants of the procedure are treated according to the rules set in the Code of the Criminal Procedure of the Republic of Lithuania; ii. the reaction of the state to the breach of criminal procedure by applying measures of coercion can be expressed in three different ways: a) punishing the person for the breach of the rules of criminal procedure; b) preventing the breach of criminal procedure; c) securing (restoring) the order of the breached criminal procedure.Straipsnyje tiriami baudžiamojo proceso prievartos priemonių tikslai ir atliekama funkcija. Nustatoma, kad daliai prievartos priemonių būdinga sankcijos funkcija. Siekiant išryškinti prievartos priemonių taikymo mechanizmą nagrinėjami jo elementai (hipotezė, dispozicija, sankcija), jų turinys, pagrindai procesinei prievartai taikyti. Sisteminės analizės būdu tiriant prievartos priemones nustatoma, kad pagrindas prievartos priemonėms, atliekančioms sankcijos funkciją, taikyti yra procesinis pažeidimas, atskleidžiama procesinio pažeidimo samprata ir turinys. Nagrinėjamos šios už procesinį pažeidimą taikytinų prievartos priemonių grupės: 1) baudžiančiosios prievartos priemonės; 2) prevencinės prievartos priemonės; 3) baudžiamojo proceso nustatytą tvarką apsaugančiosios (atkuriančiosios) prievartos priemonės

Specifinės baudžiamojo proceso rūšys

Daugelio valstybių, taip pat ir Lietuvos, baudžiamojo proceso įstatymai reglamentuoja specifines baudžiamojo proceso rūšis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas reglamentuoja šias specifines baudžiamojo proceso rūšis: bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų procesą; priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą; privataus kaltinimo bylų procesą; bylų supaprastintą procesą, kurį sudaro teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas ir pagreitintas procesas, bei bylų procesą kaltinamajam nedalyvaujant. Taigi vadovėlyje atskleidžiama šių baudžiamojo proceso rūšių prigimtis, esmė ir taikymo praktika. Be to, vadovėlyje plačiai nagrinėjamas ir asmenų, turinčių fizinių ar psichikos trūkumų (sutrikimų), padarytų nusikalstamų veikų procesas, taip pat proceso, kuriame dalyvauja nepilnamečiai, ypatumai. Knygoje remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo baigiamaisiais aktais, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, taip pat kitų teismų sprendimais ir ikiteisminio tyrimo praktika. Vadovėlis skiriamas teisės studijų magistrantūros ir bakalauro studijų studentams, taip pat visiems besidomintiems baudžiamojo proceso teise