Disability Hate Crime: The Overlooked Consequence of the Deinstitutionalization of Care

Both disability hate crime and institutional violence are major violations of the rights of persons with intellectual disabilities. This article aims to discuss both forms of violence in the context of deinstitutionalization of care in the countries of Eastern and Central Europe1 and the prevailing high rates of discriminatory attitudes in this region.This paper follows a contextualized approach toward discrimination and invokes predominant attitudes in the societies of the region as one particular aspect of the general context. This approach helps to estimate the potential threats for residents of social care institutions to experience hate crime in the community.Residential care institutions are criticized for high rates of institutional violence; nevertheless, the transfer of residents to community care may expose them to hate crimes in the community. This aspect of deinstitutionalization neither appears on the public and political agenda, nor is it being analyzed by academia in the region. This paper draws attention to important consequences of deinstitutionalization, which possibly have been overlooked by the promoters of deinstitutionalization as well as by the disability policy makers in the region. This composes the originality and practical value of the paper

Socialinio verslo įtaka bendruomenių socialinio kapitalo plėtrai

There have been a lot of interest in social economics development in Europe, and social business has stood out for its social impact, having a potential approach to such societal problems as social exclusion, poverty, unemployment. The creation of social capital and social entrepreneurship are related by positive social change and economic benefits, which are achieved through personal and community bonding, innovation, and social initiatives. Social business has stood out for its social impact, having a potential approach to such societal problems as social exclusion, poverty, unemployment. The aim of the present article is to reveal social entrepreneurship impact on building social capital in Lithuanian communities. For this reason, a qualitative study was conducted based on social business activities related to community change, as well as identifying the interrelations between social business and social capital. This article introduces the theoretical approach of concepts social capital and community, followed by discussion of social business benefits and impact on the growth of community’s social capital. The results of the analysis of the research data were analytically coded based on grounded theory methodology and reveals the potential and perspective of social business in creating social change in the community following by building new relationships, trust and values, and new norms for community development. The positive changes initiated by social business are relevant to the goals of social work and reveal the need of further research in this field. Socialinis visuomenės stabilumas ir socialinės įtraukties didinimas yra socialinės ekonomikos, kuri yra viena iš svarbiausių plėtros krypčių Europoje, siekis, o socialinis kapitalas yra puiki priemonė daryti įtaką šiems procesams. Socialinio kapitalo kūrimą ir socialinį verslą sieja teigiamas socialinis pokytis ir ekonominė nauda, kurie yra pasiekiami stiprinant asmeninius ir bendruomeninius ryšius, pasitelkiant inovacijas ir socialines iniciatyvas. Šio straipsnio tikslas – atskleisti socialinio verslo poveikį bendruomenės socialiniam kapitalui ir nustatyti galimas jų sąsajas. Straipsnyje aptariama bendruomeninė socialinio kapitalo prieiga, socialinio verslo kuriama nauda ir potencialiai didėjantis bendruomenių socialinis kapitalas socialinio verslo kontekste, pristatomas tyrimas, atskleidžiantis socialinio verslo potencialą ir perspektyvas kuriant socialinį pokytį bendruomenėje, kuris reiškiasi naujų ryšių užmezgimu, pasitikėjimu ir vertybių bei naujų normų bendruomenėje vystymusi. Socialinio verslo inicijuoti teigiami pokyčiai yra artimi socialinio darbo tikslams ir atskleidžia tolesnių šios krypties mokslinių tyrimų poreikį

Psichikos sveikatos priežiūros deinstitucionalizacija Lietuvoje: minimalūs pokyčiai „maksimalistinėse“1 organizacijose

SummaryThe article employs the institutional theory to examine the influence of institutional environments on the structure and function of mental health and social care organizations as well as their resistance to the reform. On the basis of statistical data collected by responsible organizations, the dynamics of mental health and social care organizations’ practice, changes in the numbers of clients and employees are analysed. These alterations allow evaluating the status quo and actual direction of the mental health care reform. The usual institutional response to deinstitutionalization is the modification of activities by introducing new services which respond to the emerging requirements. Nevertheless, these are minimal changes since they do not influence the size of an institution and the principles of its work. Innovative attitudes and organisational goals are of declarative character as they do not correspond to the poor institutional reality.Key words: institutional theory, deinstitutionalisation, mental health and social careVilniaus universitetoFilosofijos fakulteto Socialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, VilniusTel. (8~5) 266 76 10El. paštas: [email protected] Remiantis institucionalizmo teorija straipsnyje nagrinėjama institucinės aplinkos įtaka psichikos sveikatos priežiūros įstaigų struktūrai, funkcijoms ir prisitaikymui prie aplinkos, jų inertiškumas ir priešinimasis psichikos sveikatos priežiūros sistemos reformai. Remiantis atsakingų institucijų renkamais statistiniais duomenimis, įvertinama įstaigų veiklos, gyventojų, pacientų ir darbuotojų skaičiaus dinamika, leidžianti spręsti apie pokyčius socialinės globos bei psichikos sveikatos priežiūros sistemoje. Atsiliepdamos į deinstitucionalizacijos reikalavimus, organizacijos modifikuoja savo veiklą – diegia naujas paslaugas, kuriomis siekia atsiliepti į naujus poreikius bei reikalavimus, tačiau tai – minimalūs pokyčiai, faktiškai nekeičiantys įstaigos dydžio ir darbo principų, o deklaruojami inovatyvūs požiūriai ir veiklos tikslai prasilenkia su tikrove institucijos viduje.Pagrindiniai žodžiai: institucionalizmo teorija, deinstitucionalizacija, psichikos sveikatos priežiūra, socialinė globa.Deinstitutionalisation in Lithuania: Minimal Changes in the “Maximalist” Organisations Eglė Šumskienė Summary The article employs the institutional theory to examine the influence of institutional environments on the structure and function of mental health and social care organizations as well as their resistance to the reform. On the basis of statistical data collected by responsible organizations, the dynamics of mental health and social care organizations’ practice, changes in the numbers of clients and employees are analysed. These alterations allow evaluating the status quo and actual direction of the mental health care reform. The usual institutional response to deinstitutionalization is the modification of activities by introducing new services which respond to the emerging requirements. Nevertheless, these are minimal changes since they do not influence the size of an institution and the principles of its work. Innovative attitudes and organisational goals are of declarative character as they do not correspond to the poor institutional reality. Key words: institutional theory, deinstitutionalisation, mental health and social car

Psichikos negalią turinčių asmenų globa Lietuvoje: priklausomybė nuo paveldėtos paslaugų teikimo kultūros

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikaVasaros g. 5, tel. (+370 5) 261 10 43. El. paštas: [email protected] universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, Tel. (+370 5) 266 76 10. El. paštas: [email protected]  Straipsnyje nagrinėjama sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų globa didelėse uždarose stacionariose globos įstaigose. Iki Sovietų Sąjungos žlugimo šios įstaigos ne tik globojo, bet ir izoliavo sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto individus. Tvirtas šių įstaigų pozicijas to meto socialinės apsaugos sistemoje lėmė ideologinės priežastys, dominuojantis defektologijos mokslas, sukurta materialinė ir teisinė bazė, neigiamas visuomenės nusistatymas sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų atžvilgiu. Žlugus Sovietų Sąjungai, stacionarios globos sistema pasirodė esanti ypač atspari permainoms – ji ne tik atsilaikė prieš bandymus veiksmingai transformuoti, bet ir sulaukė investicijų iš Europos Sąjungos fondų. Atkūrus Nepriklausomybę įvykusios permainos – darbuotojų mokymai, pastatų rekonstrukcija, paslaugų įvairovės didinimas – neatnešė institucinės kultūros, atskirties tradicijos permainų ir tik sustiprino stacionarios globos institucijų padėtį.Tai sudarė prielaidas Lietuvoje susiformuoti unikaliam sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų globos būdui, kurį galima įvardyti kaip visuomenės ir valstybės raidai nepalankią ydingo sovietinio paveldo ir atsirinktų ES paramos bei vertybių kombinaciją.Pagrindiniai žodžiai: stacionari globa, psichikos ir intelekto sutrikimai, Europos Sąjunga, ideologija.Care for persons with memental disability: dependency on inherited culture of srevicesDainius Pūras, Eglė Šumskienė SummaryGoal of this article is to identify main obstacles while transforming Lithuanian system of residential care for persons with mental and intellectual disabilities from repressive and isolating Soviet tradition to individualised community care. During the Soviet times the goal of large residential institutions was to take physical care after individuals with mental and intellectual disabilities as well as to isolate them from the rest of the society. These institutions were deeply anchored in the Soviet system of social assistance, based on the principles of defectology and stigmatizing attitudes towards persons with mental health problems. After collapse of the Soviet Union this system appeared to be eminently resistant to reforms: it withstood attempts of transformation and even managed to receive investments from the European Union structural funds thus strengthening the positions of large residential institutions over modern community care. More than two decades of investments in training of staff, reconstruction of buildings, modernisation of services and other components of mental health services in Lithuania have not resulted in the change of paradigm, as institutional culture and tradition of exclusion remains still very strong.Thus, current system of care for persons with mental and intellectual disabilities in Lithuania can be defined as a combination of strong effects of former Soviet system and selectively chosen components of modern mental health policy and services.Key words: residential care, intellectual and mental disabilities, European Union, ideology

Vaikų, kurių tėvai globojami psichoneurologiniuose pensionatuose, teisės

This research is one of the components of the project funded by European Commission "Child and Adolescent Mental Health in Enlarged European Union: Development of Effective Policies and Practices" (CAMHEE). Survey of the situation that occur in the families in which parents are placed into psychiatric residential homes due to mental illness, showed that development and implementation of effective parenting programs (as well as other community-based services for families at risk) might become an effective alternative to currently prevailing stigmatizing and paternalistic approach, including the concept of "bad" (incompetent) parents and their institutionalization. Based on the review and analysis of the situations in residential psychiatric care homes, one could observe that relations of the family members with residents of care homes and dynamics of these relations are greatly influenced by specifics of Lithuanian mental health and social care systems, historically developed stereotypes, public attitudes to mentally ill persons and information which is communicated to general public. It should be noted that the tradition dating back to Soviet-era ideology - that mentally ill persons need to be separated from family, community and society, is still strong.Šis tyrimas yra viena iš Europos Komisijos finansuoto projekto „Vaikų ir paauglių psichikos sveikata išsiplėtusioje Europos Sąjungoje: efektyvios politikos ir praktikos kūrimas“ sudėtinių dalių. Šeimų, kurių nariai tėvai, turintys psichikos ligą, yra apgyvendinami stacionarios globos namuose, apklausa parodė, kad veiksmingų tėvystės programų (kaip ir kitos bendruomeninės paslaugos socialinės rizikos šeimoms) gali tapti veiksminga alternatyvia priemone dabar dominuojančiam stigmatizuojančiam ir paternalistiniam požiūriui. Remiantis situacijos stacionarios globos įstaigose apžvalga ir analize, pažymėtina, kad didelę įtaką jose gyvenančių asmenų likimui, jų santykiams su šeimos nariais, šiems santykiams išsaugoti, šeimos nariams bendrauti daro tiek Lietuvoje veikiančios psichikos sveikatos ir socialines apsaugos sistemos, tiek praeityje susiformavę stereotipai, nuomonė apie stacionarios globos įstaigas bei jų gyventojus, tiek visuomenei pateikiamos informacijos pobūdis. Pažymėtina, kad kai kur vis dar gajus sovietinių laikų ideologijos principas, jog asmuo, turintis proto negalią, turi būti atskirtas nuo šeimos, bendruomenės, visuomenės

Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu

Lithuania is currently undergoing a reform of the residential care, which is a major challenge for the system of care for persons with disabilities. This system has been formed during the Soviet times and still functions despite criticism for human rights violations and irrational use of financial resources. Currently this is the the only available form of care for persons with intellectual and/or psychosocial disabilities who are in need of a long-term care.Authors of the article employ the institutional theory and analyse resistance of the system to the reform. They conclude that social care organisations aim to keep the existing power and invoke financial, human and technical resources as well as the conjunctive relations. Authors also notice the vicious circle of the institutional functioning, while the necessity to isolate persons with disabilities is justified by lack of their self-support as well as lack of tolerance in the society. In the meantime, the institutions themselves exclude persons with disabilities and reduce their authonomy.Lietuvoje dabar vykstanti pertvarka yra didelis iššūkis sovietmečiu sukurtai ir iki šiol veikiančiai stacionarios globos sistemai. Nepaisant kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų ir neracionalaus išteklių naudojimo, stacionarios globos paslaugos dažniausiai yra vienintelė alternatyva ilgalaikės globos reikalingiems psichosocialinę negalią ar intelekto sutrikimą turintiems asmenims. Pasitelkus institucionalizmo teoriją, straipsnyje nagrinėjamas sistemos pasipriešinimas pokyčiams ir daromos išvados, kad globos įstaigos siekia išlaikyti turimą galią ir šiam tikslui pasitelkia finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius, konjunktūrinius ryšius. Taip pat matomas ydingas globos įstaigų funkcionavimo ratas: būtinybė izoliuoti negalią turinčius asmenis argumentuojama jų nesavarankiškumu ir tolerancijos stoka visuomenėje, kartu pačių įstaigų veikla atskiria globos reikalingus asmenis ir slopina jų savarankiškumą

Lietuvos socialinio verslo pradininkų patirtys

The phenomenon of social entrepreneurship is sufficiently well-researched abroad since the end of the 20th century. Nevertheless, it is quite a new and under-researched subject in Lithuanian academic discourse. The goal of this article is to explore the experiences of pioneers of social entrepreneurship in Lithuania, the way they create and develop the model of social entrepreneurship. The first half of the article discusses various concepts of social entrepreneurship, its historical development, connections with corporate social responsibility and its purpose in contemporary societies. The second part describes the authentic experiences of being the icebreakers of social business practices in bureaucratic system. Results are based on semi-structured qualitative interviews, conducted in autumn 2018 - spring 2019, with 14 social entrepreneurs in Lithuania. The analysis was done following the approach of grounded theory. The research shows, that social entrepreneurs experience various challenges while cooperating with governmental institutions or municipalities while searching for suitable funding models and experiencing ignorance from society in general. Nevertheless, they still engage in these activities with the help and support of an emerging community of active like-minded social entrepreneurs, whose support is essential for the existence and development of social entrepreneurship in Lithuania.Socialinio verslo fenomenas, užsienyje nagrinėjamas nuo XX a. paskutinio dešimtmečio, Lietuvoje dar yra gana naujas ir mažai paliečiamas moksliniame diskurse. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti Lietuvoje veikiančių socialinio verslo pionierių patirtį kuriant ir plėtojant socialinio verslo modelį. Pirmose straipsnio dalyse aptariamos skirtingos socialinio verslo sampratos, jo istorija, sąsajos su verslo socialine atsakomybe ir paskirtis šiuolaikinėje visuomenėje. Tolesnėse dalyse analizuojama autentiška buvimo socialinio verslo led­laužiais biurokratizuotoje sistemoje praktika. Remiamasi kokybiniais pusiau struktūruotais interviu, atliktais 2018–2019 metais su 14 socialinio verslo organizacijų įkūrėjų. Duomenys analizuoti pasitelkiant kokybinės turinio analizės metodą. Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad socialiniai verslininkai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais bendradarbiaudami su valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, bandydami rasti tinkamą finansavimo modelį ir patirdami visuomenės nežinojimą ar abejingumą socialiniam verslui. Tačiau jie vis tiek imasi šios veiklos, nes jaučia ypatingą besiburiančios iniciatyvių bendraminčių bendruomenės palaikymą. Be šio palaikymo būtų sunkiai įmanomas socialinio verslo egzistavimas ir plėtra Lietuvoje

Psichosocialinę negalią turinčių asmenų deinstitucionalizacija iš ekologinės sistemų teorijos perspektyvos

The deinstitutionalization of social care in Lithuania started in 2012 after the adoption of the strategic guidelines by the Ministry of Social Security and Labour. The goal of this reform was to improve the care conditions and introduce new community-based services for persons with disabilities. Almost ten years of the reform resulted in only five percent of persons with disabilities who moved to community settings, mainly group-living homes. The slow-motion of the reform, as well as the tensions in the communities, suggests the need for a thorough analysis of the process of deinstitutionalization and its improvement. Bronfenbrenner’s ecological theory is applied as a conceptual and methodological tool for understanding the roles of deinstitutionalization agents at different levels, including the Ministry of Social Security and Labour, municipalities, non-governmental organizations, social care institutions, and local communities. All of these agents are involved and diversely interact among themselves during the transformation process of the social care system. The ecological theory provides the necessary integrated approach to the analysis of the process of deinstitutionalization of the social care system at the micro-, meso-, exo-, and macro levels. Deinstitutionalization and the trajectories of its participants reveal resilient connections with different fields of the ecological system and show that different system components not only represent different systems but become microsystems themselves that affect all elements in the ecological system. The complexity of environmental systems constitutes the basis of ecological systems theory. It serves as a lens to guide the analysis of the transformation of a particular person’s life in the context of deinstitutionalization. Herewith, it is an appropriate tool for understanding the impact of deinstitutionalization on specific local communities.Pasitelkiant Bronfenbrennerio ekologinės sistemų teorijos mikro-, egzo-, mezo-, makro- chronolaukus straipsnyje analizuojami skirtingiems lygmenims atstovaujančių deinstitucionalizacijos dalyvių (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, socialinės globos institucijų ir vietos bendruomenių) vaidmenys socialinės globos sistemos pertvarkos procese ir jų sąveikos ypatumai. Ši teorija suteikia sisteminę prieigą socialinės globos sistemos deinstitucionalizacijos analizei: deinstitucionalizacijos ir joje veikiančių dalyvių veikimo trajektorijos atskleidžia kuriamas sąsajas su skirtingais ekologinės sistemos laukais ir parodo, kad skirtingos sistemos sudedamosios dalys ne tik atstovauja skirtingoms sistemoms, bet ir pačios tampa mikrosistemomis, kurios daro įtaką visoms ekologinės sistemos grandims

Daugialypė diskriminacija sveikatos sistemoje: negalią turinčių moterų atvejis

The aim of this article is to identify experiences of women with disabilities in the health care sector, while drawing special attention to the manifestations of multiple discrimination. The biomedical approach dominates in the system of health care. Health care professionals stress the deficiency of women with disabilities, moreover, disability is perceived as the main determinant of their personalities. Reproductive health is the particular sphere where both identities meet – disability and gender. The multiple discrimination experienced in this sphere is particularly intense. Women with disabilities stress their female identity, care for their reproductive health and desire to become mothers. Nevertheless, they confront strong opposition by health professionals who first and foremost perceive them as persons with disabilities, incapable of and unrecommended to procreate.Straipsnio tikslas – identifikuoti negalią turinčių moterų diskriminacinę patirtį sveikatos sektoriuje, ypatingą dėmesį skiriant daugialypės diskriminacijos raiškai. Sveikatos sektoriuje dominuoja biomedicininis požiūris į negalią turinčias moteris: pabrėžiamas jų būsenos defektyvumas, o neįgalumas pripažįstamas vienintelis jų asmenybę apibrėžiantis požymis. Ryškiausių daugialypės diskriminacijos apraiškų sveikatos sektoriuje pastebima kalbant apie reprodukcinę sveikatą – čia akivaizdžiausiai susiduria du negalią turinčių moterų tapatybės aspektai – neįgalumas ir moteriškumas. Tapatindamosi su moterimis, negalią turinčios pacientės rūpinasi savo reprodukcine sveikata, nori susilaukti vaikų, tačiau susiduria su kategorišku daugelio medicinos darbuotojų pasipriešinimu, nes šie jose pirmiausia mato negalią, o ne moteriškumą ir motinystę

Technologies in Social Care: Considering Future Directions for Social Work Professionals in Japan and Lithuania

The Japan-Lithuania Joint Seminar was held at Japan Lutheran College in September 2019 as an exchange program between the two countries, financially supported by the Japan Society for the Promotion of Science (JSPS) and Lithuanian Research Council (LRC), and as part of the 110th anniversary celebration of Japan Lutheran College. Under the theme “Technologies in social care: Considering future directions for social work professionals in Japan and Lithuania,” the seminar aimed to discuss the universal theme of “welfare and technology.” In this seminar, the participants aimed to compare the situations while taking account of these differences between the two countries, and to discuss what changes technology would bring about to practice, education and research in social work and welfare as we face the rapid technological innovation. Although both countries have different cultures and welfare systems, there are certain common challenges for the future. First of all, we need to understand problems caused by technology use such as ethical dilemmas, after clarifying the definition and scope of technology. Another common issue is the need to establish an educational and vocational training system for social work professionals to learn technology and to increase technology awareness.リトアニア日本二国間セミナーは、リトアニア学術会議（LRC）と日本学術振興会（JSPS）の助成を受けた二か国間交流事業として、ルーテル学院の創立110 年記念事業の一環でルーテル学院大学にて2019 年9 月に開催された。本セミナーは、「社会的ケアとテクノロジー：日本・リトアニアのソーシャルワーク専門職の未来を探る」をテーマとし、普遍的なテーマである「福祉とテクノロジー」について、両国の状況を踏まえて比較しながら議論し、技術革新が急速に進むなかで、テクノロジーがソーシャルワーク・福祉の実践、教育、研究領域にどのような変化をもたらすのかについて討論することを目的とした。両国の文化や制度は異なるが、今後に向けた共通課題があることがうかがえた。第一に、テクノロジーの定義や範囲を明確化した上で、倫理的ジレンマなどのテクノロジー利用の問題点を理解する必要がある。ソーシャルワーク専門職がテクノロジーについて学び、テクノロジーに関する認識を深めるための教育及び専門職研修体制を構築することも共通の課題である