Žydų gelbėjimas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais: lietuviško muziejinio naratyvo kūrimo praktikos

Lithuanian historiography shows that the topic of rescuing the Jews in Lithuania during World War II (WWII) is intertwined into different narrative schemes: the pre-Holocaust story of the rescue of Jewish refugees at the beginning of WWII and the topic of the Holocaust in Lithuania. The question is: what narrative schemes of the rescue of the Jews are used in Lithuanian museums, what does the museum want to communicate to the public on the topic of the rescue of the Jews, by what means does the museum create a historical narrative, what historical cultural events promote the emergence of themes of the rescue of the Jews in one or another Lithuanian museum? The analysis of four cases (Vilna Gaon Museum of Jewish History, ‘Sugihara House’ in Kaunas, The Ninth Fort of Kaunas, ‘Lost Shtetl’ museum under construction in Šeduva) is used to answer these questions. It revealed that the aim of the topic of rescuing the Jews is to present the most objective, all-encompassing image of this past and to perform several important functions with the help of it. This is the education of Lithuanian and foreign visitors (the museum as a space of knowledge), honoring, remembering and thanking the Jewish saviors (the museum as a memorial space), refuting stereotypes related to the rescue of Jews (the museum as a space of demythification).Lietuviška istoriografija rodo, kad žydų gelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais tema įsiterpia į skirtingas naratyvines schemas: ikiholokaustinį Antrojo pasaulinio karo pradžios žydų pabėgėlių gelbėjimo pasakojimą ir Holokausto Lietuvoje temą. Klaustina: kokios naratyvinės žydų gelbėjimo schemos yra naudojamos Lietuvos muziejuose, ką žydų gelbėjimo tema muziejus nori pranešti visuomenei, kokiomis priemonėmis kuria muziejinį istorinį pasakojimą, kokie istorinės kultūros įvykiai skatina žydų gelbėjimo temų viename ar kitame Lietuvos muziejuje atsiradimą? Atsakymams į šiuos klausimus pasitelkiama keturių atvejų (Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus, „Sugiharos namų“ Kaune, Kauno IX forto, Šeduvoje kuriamo muziejaus „Dingęs Štetlas“) analizė. Ji atskleidė, kad žydų gelbėjimo tema siekiama pateikti kuo objektyvesnį, visa aprėpiantį šios praeities vaizdinį ir pasitelkus jį atlikti kelias svarbias funkcijas. Tai Lietuvos ir užsienio lankytojų edukavimas (muziejus kaip pažinimo erdvė), žydų gelbėtojų pagerbimas, prisiminimas, padėka jiems (muziejus kaip memorialinė erdvė), su žydų gelbėjimu susijusių stereotipų paneigimas (muziejus kaip demitifikacijos erdvė)

KAM REIKIA MOKYTI(S) ISTORIJOS LIETUVOS MOKYKLOJE? TIKSLŲ ANALIZĖ TEORINĖS DIDAKTIKOS KONTEKSTUOSE

The goal of this article is to analyze the aims of history teaching (learning) in today’s Lithuanian general education schools in the contexts of ideas that are developed in theoretical didactics. The article, in accordance with foreign literature, the existing Lithuanian history education programs and public debates concerning the problem of the teaching of history in Lithuanian secondary schools, tries to answer the following questions: What history teaching aims or orientations in general can be legitimate in societies at the junction of the 20th–21th centuries and why? How history teaching (learning) aims are defined in Lithuanian history education programs? Which of the history education (learning) aims are visible in the public debate of people who are not indifferent and who develop Lithuanian education policy and what are the exact reasons that cause the preference of these aims? How should the history teaching (learning) aims in Lithuania be valued in the perspective of ideas that are developed in theorethical didactics? The article begins with the classification of sources for aims (and the explication their legitimacy reasons) according to German history didactics specialist Joachim Rohlfes and Canadian researcher Peter Seixas. The second chapter focuses on J. Rohlfes’s classification in order to ephasize the problem of recognition of sources for Lithuanian history teaching (learning) aims (which are cited in the programs of history education), their inter-compatibility and implementation. The third chapter mainly focuses on Mr. Seixas’s concept concerning the identification of “gravity” directions in public debate and the implementation of the ideas in order to achieve the more diverse evaluation of the problems. The conclusions present research results and the remarks by the author of this article concerning the formation of the aims of history teaching (learning) in Lithuanian general education schools. Straipsnio siekis – istorijos mokymo(si) tikslų nūdienos Lietuvos bendrojo ugdymo moky­kloje analizė teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų kontekstuose. Remiantis užsienio autorių literatūra, nūnai galiojančiomis Lietuvos istorijos ugdymo programomis bei viešomis diskusijomis, skirtomis is­torijos mokymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje problemai, straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kokie istorijos mokymo tikslai ar kryptys iš viso gali būti legitimūs XX–XXI amžių sandūros visuomenėse ir kodėl? kaip istorijos mokymo(si) tikslai apibrėžiami Lietuvos istorijos ugdymo progra­mose? kokie istorijos mokymo(si) tikslai iškyla Lietuvos švietimo politiką formuojančių ar jai neabejingų asmenų viešose diskusijose ir kokios šių tikslų preferencijos priežastys? kaip Lietuvoje apibrėžiami ar siū­lomi istorijos mokymo(si) tikslai vertintini teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų perspektyvoje? Šis ban­domasis tyrimas siekia: 1) istorijos didaktikos problemas sugrąžinti į nūdienos Lietuvos istorikų tyrimų darbotvarkę; 2) konceptualizuoti vieną esminių istorijos mokymo(si) problemų; 3) prisidėti prie istorijos ugdymo programų tobulinimo

Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime? Apie pirmąjį lituanistų ir istorikų forumą

.....

Kam reikia istorijos didaktikos istorijos (ne pedagogikos) studijose?

[article in Lithuanian; abstract and key words in English] The purpose of this article is to answer the following question: why is history didactics needed in history (non-pedagogic) studies? The article begins with the existing definitions of the concepts of the didactics and history didactics as well as their statuses as academic disciplines. Further attention is paid to the German program of history didactics, an acquaintance with which has caused certain changes in the study programs at the Faculty of History of Vilnius University. The article concludes with a discussion of the reception of the German ideas in the studies of this faculty. The novelty of the article can be seen in the first attempt to scientifically legitimize the teaching of the history of didactics in history studies and to dispute the tradition, a popular one in Lithuania, of dissociating the research on teaching from the studies of historical consciousness, historical culture, memory etc. The article revealed that studies of history (non-pedagogy) can be substantially enriched by those history didactics that, with the help of the categories of historical consciousness and historical culture, treat history teaching (learning) as a part of daily communication and as an integral aspect of human life practice. Such a concept is typical of the German program of history didactics, associated with the 1960s and 1970s. The German program of history didactics was chosen as a theoretical basis when constructing the subject of history didactics for the Master’s Program in History (1997) of the Faculty of History in Vilnius University and when constructing the subject (later the module) of history didactics for the Bachelor’s Program in Cultural History and Anthropology (2003, 2012). German theory presents not only the framework for subject/module themes but it also serves as a theoretical basis that allows to conceptually combine the problems of historical consciousness, academic history, historical culture and school history. It is likely that the concept of history didactics, which goes beyond the school limits, will eventually return the consideration of conceptual issues to the discipline of Lithuanian history didactics.[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Straipsniu siekiama atsakyti į klausimą, kam reikia istorijos didaktikos istorijos (ne pedagogikos) studijose? Straipsnis pradedamas egzistuojančių didaktikos ir istorijos didaktikos sampratų, jų kaip akademinių disciplinų statuso apibrėžtimis. Toliau dėmesys sutelkiamas į vokiškąją istorijos didaktikos programą, pažintis su kuria lėmė tam tikras permainas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studijų programose. Straipsnis baigiamas vokiškų idėjų recepcijos šio fakulteto studijose aptarimu. Tyrimo naujumas yra, kad tai: 1) pirmas nuodugnus bandymas moksliškai legitimuoti istorijos didaktikos dalyko dėstymą istorijos studijose; 2) Lietuvoje gajos tradicijos istorijos didaktikos tyrimus atriboti nuo istorinės sąmonės, istorinės kultūros, atminties ir pan. studijų kvestionavimas

Ar istorijos mokytojams Lietuvoje reikia akademinės istorijos ir akademinių istorikų?

Abstract. The starting point of the article is the problem of whether the academic history and relations with its representatives – academic historians – is one of the foundations on which the subject knowledge and practice of Lithuanian history teachers is based. It arises both from the theoretical discourse of (history) teachers’ knowledge (knowing) structure and from the author’s experience in conducting advanced training courses for history teachers. These courses revealed a considerable gap between the content of school history and of academic history, between history teachers and academic historians. Based on foreign theoretical literature and the results of the empirical study carried out in April – May 2020, with participation of 12 history teachers we try to analyse the following problem areas: the place of knowledge of academic history discipline in the structure of history teachers’ knowledge (knowing); the attitude of history teachers in Lithuania and their relationship with academic historians; the role of academic history (historiography) and its dissemination channels in a teacher’s life and school practice.Anotacija. Straipsnio išeities tašku pasirenkama problema, ar akademinė istorija ir santykiai su jos atstovais – akademiniais istorikais yra vienas iš pagrindų, ant kurio remiasi Lietuvos istorijos mokytojų dalyko žinios ir praktika. Ji kyla tiek iš teorinio mokytojų (istorijos) žinių (žinojimo) struktūros diskurso, tiek iš straipsnio autorės patirties vykdant istorijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus. Šiuose išryškėjo nemažas atotrūkis tarp mokyklinės istorijos ir akademinės istorijos turinio, tarp istorijos mokytojų ir akademinių istorikų. Ši problema straipsnyje sprendžiama remiantis užsienio edukologine, didaktine literatūra ir 2020 m. balandžio–gegužės mėn. atlikto empirinio tyrimo su 12 istorijos mokytojų rezultatais, analizuojant šiuos aspektus: akademinės istorijos disciplinos žinių vietą istorijos mokytojų žinių (žinojimo) struktūroje; istorijos mokytojų Lietuvoje požiūrį ir santykį su akademiniais istorikais; akademinės istorijos (istoriografijos) ir jos sklaidos kanalų vaidmenį mokytojo gyvenime ir mokyklinėje praktikoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dalis mokytojų neturi galimybių ar noro susipažinti su naujausiais moksliniais tyrimais, pamokose daugiau naudojama istorinė publicistika nei patys istoriografijos veikalai,plačios ir gylio stokojančios programos bei egzamino užduotys neskatina domėtis istoriografija ir ją taikyti ir t. t. Tai rodo, kad lietuviškos mokyklinės istorijos perėjimas prie istorinio mąstymo, istorinio raštingumo ugdymo susiduria su tam tikromis problemomis. Į šias problemas būtina atsižvelgti galvojant apie mokytojų ruošimo universitetuose programų gerinimą ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą

LIETUVOS MIESTELIŲ DVASIOS PAIEŠKOS: TELEVIZIJOS LAIDŲ CIKLO „MŪSŲ MIESTELIAI“ FENOMENAS

This article analyzes the Lithuanian national TV series cycle Our Towns for the first time in Lithuanian historiography. The research object was chosen because of the phenomenon of this TV series in the context of Lithuanian audiovisual historical culture. This TV series, which has been on the air for more than 25 years, has received considerable resonance in the public and is to be regarded as a kind of visual “Encyclopedia” of Lithuanian towns – the focus of which has always been (and still is) the disclosure of the current situation of culture, natural diversity and historical identity of Lithuanian towns. This article aims to reveal the phenomenon of the content of TV series cycle, showing its versatility to deny its assessments which are very much one-sided. The following issues are essential: How the spirit of a town is perceived in this TV series cycle? Who are considered to be the “bearers” of a small-town spirit? What events, individuals, social groups, and other relevant elements construct the past of a town? This article reveals that the spirit of towns in the Our Towns TV series is related to the pre-Soviet past or the tradition that testifies the continuity of this past. In Our Towns, the main “bearers” of a former place of spirit are the old dwellers of towns or their offspring, those who took over the values and traditions of their predecessors. The recording and showing of their memories – which form the core of these TV series – is perhaps the biggest element of value in Our Towns. The similarity of towns pasts suggests the notion of a unique place for us, which is close to the concept generated by the creators of this TV cycle – the towns are unique because they are our own, inherited, close to heart and identifiable. This feeling of commonality, similarity and identity perhaps is the reason why so many people like to watch the Our Towns TV series.Straipsnyje pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje analizuojamas LRT televizijos laidų ciklas „Mūsų miesteliai“. Tyrimo objektas yra fenomenalus Lietuvos audiovizualinės istorinės kultūros konteks­te. Daugiau kaip 25 metus gyvuojantis, nemažo rezonanso vizuomenėje sulaukiantis laidų ciklas laikyti­nas savotiška vizualia lietuviškųjų miestelių „enciklopedija“ – jo dėmesio centre buvo ir yra šių dienų Lie­tuvos miestelių kultūrinio ir gamtinio savitumo, istoriškumo išryškinimas. Straipsniu siekiama atskleisti šio TV laidų ciklo turinio fenomenalumą, parodant jo įvairialypumą, paneigti perdėm vienpusiškus jos vertinimus. Esminiais laikytini šie klausimai: kaip cikle yra suvokiama miestelio dvasia? kas yra laikoma miestelio dvasios „turėtojais“? pasitelkus kokius įvykius, asmenis, socialines grupes, reiškinius ir pan., yra konstruojama vietos praeitis? kokios vertybinės orientacijos yra diegamos? kokia vietos unikalumo sam­prata yra būdinga

Netradicinis pasakojimas apie pilietiškumą

Rec.: Leonidas Donskis, Pilietinis ugdymas: bendrojo lavinimo mokyklų 10 klasės vadovėlis, Vilnius: Versus aureus, 2010