Kultūriniai aidai iš Atgimimo laikotarpio

Rec.: Viktorija Jonkutė, Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2024.Rec.: Viktorija Jonkutė, Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2024

Kada gi Lietuva prarado energetinę nepriklausomybę? Pirminių energijos šaltinių suvartojimas Lietuvoje 1927–1960 metais ekonominės energetikos istorijos požiūriu*

In the summer of 2024, the Seimas of the Republic of Lithuania approved the National Energy Independence Strategy which sets full energy independence as the long-term goal for Lithuania’s energy development. This should be achieved in around 2050, when Lithuania is expected to become a net energy exporter. At the same time, Lithuania will have completed the second major energy transition: replacing fossil hydrocarbon energy sources with renewable energy sources. By using the methodology of the economic history of energy (Astrid Kander, Paolo Malanima, Paul Warde et al.), we answer the question of identifying when Lithuania lost its energy independence (i.e., we ask: when did the share of imported primary energy sources in their total consumption started exceeding the share of local sources)? We have also estimated when the first major energy transition in Lithuania reached a turning point (i.e., when the share of fossil hydrocarbon fuels in the total consumption of primary energy sources started exceeding the share of renewable energy sources)

Sausio 13-osios naratyvų įtampos ir problemos: nuo teisinio revanšo iki laisvės realizacijos

he events of 13 January 1991 and the two criminal cases that resulted from them are, on the one hand, widely covered by the national media; however, on the other hand, there is a serious lack of an analytical approach (combining different perspectives) to the events, the cases, and the problems in general. Being a sensitive, mass-sensationalized topic is deceptive: it seems to be widely discussed, yet expert knowledge is lacking. It is noteworthy that the portrayal of the January 13th case and events is characterized by the patriotic discourse of basketball fans: if foreigners (in this case, communists) are playing, one should shout, trample, and scream – one should do everything to make ‘them’ appear unattractive – because then our own (i.e., the patriots who defended the freedom of the homeland) will, by default, seem admirable. Accordingly, the civic perception becomes black-and-white, one-sided, and superficial. This article is one of the few attempts to contextualize the issues discussed and to provide an argumentative approach to the matters at stake. The article consists of five parts: the first section explores the concept of political crime; the second presents the intersections and connections between law and criminology; the third discusses two opposing narratives of the events of January 13 and the issue of concept management; the fourth examines the expression of propagandistic imagery; and the fifth part reviews how victimological aspects of the January 13 events are reflected in the public discourse.1991 m. sausio 13-osios įvykiai ir jų pagrindu atsiradusios dvi baudžiamosios bylos yra, viena vertus, plačiai nušviečiami nacionalinėje žiniasklaidoje, tačiau, antra vertus, labai trūksta analitinio (skirtingas perspektyvas apimančio) požiūrio į įvykius, bylas ir problemas apskritai. Buvimas jautria, masiškai sensualizuota bei „įvaizduotinta“ tema yra apgaulingas: atrodo, jog apie tai labai plačiai kalbama, tačiau ekspertinio žinojimo stingama. Galima pažymėti, kad Sausio 13-osios bylai ir įvykiams atvaizduoti būdingas patriotinis krepšinio sirgalių diskursas: jei žaidžia svetimi (šiuo atveju – komunistai), tai reikia šaukti, trypti, rėkti – daryti viską, kad jie būtų bjaurūs, nes tada mūsiškiai (t. y. patriotai, gynę tėvynės laisvę) tampa gražūs. Atitinkamai pilietinis suvokimas tampa juodas ir baltas, vienpusis, paviršutiniškas. Šis straipsnis yra vienas iš nedaugelio mėginimų kontekstualizuoti aptartą problematiką, pateikti argumentuotą požiūrį į nagrinėjamus klausimus. Straipsnį sudaro penkios dalys: pirmojoje gvildenama politinio nusikaltimo koncepcija; antrojoje pristatomos sankirtos ir sąryšiai tarp teisės ir kriminologijos; trečiojoje pateikiamos dvi priešinguose poliuose atsidūrusios Sausio 13-osios įvykių versijos ir iškeliama sąvokų valdymo problematika; ketvirtojoje aptariama propagandinių vaizdinių raiška; penktojoje apžvelgiamas viktimologinių Sausio 13-osios įvykių aspektų atspindėjimas viešajame diskurse

Kas liko paraštėse: pamiršti vaikai

Rec.: Ieva Balčiūnė, Augintiniai: atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje, Vilnius: Aukso žuvys, 2024.Rec.: Ieva Balčiūnė, Augintiniai: atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje, Vilnius: Aukso žuvys, 2024

Jamontų šeima 1863–1864 metų sukilime ir Konstantino Kalinausko „Laiškai iš po kartuvių“

This article presents a discussion of the Jamontt family’s role in the 1863–1864 Uprising and attempts to offer a new reading of Konstanty Kalinowski’s “Letters from beneath the Gallows”. The main source used in this research were the memoirs of Ludwika Jamontt-Rodziewicz (1836–1914), along with material from the Vilnius political cases interrogation commissions and related historiography. Members of the Jamontt family, primarily the author of these memoirs, her husband, her brother Józef and three sisters, including Kalinowski’s fiancée Maria, their relatives and friends were assistants in the Lithuanian executive department, led by Kalinowski. The article pays attention to the biographies of this family’s members and their participation in the creation of a network of assistants to the leader of the uprising. The location of the Jamontt apartment in Vilnius, which became the center of Kalinowski’s activities, was also determined.On account of the timing of when Kalinowski wrote his “Letters from beneath the Gallows”, interpretations of their content can be considered as polemizing with the ideological significance attributed to them in Belarusian historiography and the attempts by the Russian propagandist, historian Aleksandr Dyukov to belittle their ideological and political aspects. Dyukov insists that while imprisoned, Kalinowski wrote only letters to his fiancée in Polish. Kalinowski’s letter to Maria Jamontt, written just before his execution, is published in the article. An analysis of Agaton Giller’s published “Letters from beneath the Gallows” and the so-called “explanation” attached to Kalinowski’s interrogation file shows that in these documents, the leader of the uprising expressed his political views, his thoughts about the fate of the uprising and the country’s future, though they cannot be said to invoke the Belarusian national idea.Straipsnyje aptariamas Jamontų šeimos vaidmuo 1863–1864 m. sukilime ir bandoma iš naujo perskaityti Konstantino Kalinausko „Laiškus iš po kartuvių“. Pagrindinį tyrimo šaltinį sudaro Liudvikos Jamontaitės-Rodzevičienės (Ludwika z Jamonttów Rodziewicz, 1836–1914) atsiminimai, Vilniaus politinių bylų tardymo komisijų medžiaga ir istoriografija. Jamontų šeimos nariai, pirmiausia atsiminimų autorė, jos vyras, brolis Juzefas ir trys seserys, įskaitant K. Kalinausko sužadėtinę Mariją, jų giminės ir bičiuliai buvo Lietuvos vykdomajam skyriui vadovavusio K. Kalinausko pagalbininkai. Straipsnyje skiriama dėmesio šios šeimos narių biografijoms ir jų dalyvavimui kuriant sukilimo vado pagalbininkų tinklą. Taip pat nustatyta, kurioje Vilniaus vietoje buvo Jamontų butas, tapęs K. Kalinausko veiklos centru.Dėl K. Kalinausko „Laiškų iš po kartuvių“ parašymo laiko, jų turinio interpretacijos polemizuojama su jų ideologiniu sureikšminimu baltarusių istoriografijoje ir rusų propagandisto, istoriko Aleksandro Diukovo bandymu sumenkinti jų idėjinį ir politinį aspektą. Jis įrodinėja, kad kalėjime K. Kalinauskas rašė tik laiškelius sužadėtinei lenkų kalba. Straipsnyje skelbiamas K. Kalinausko laiškelis Marijai Jamontaitei, rašytas prieš egzekuciją. Agatono Gilerio (Agaton Giller) paskelbtų „Laiškų iš po kartuvių“ ir prie K. Kalinausko tardymo bylos pridėto vadinamojo „paaiškinimo“ analizė rodo, kad sukilimo vadas juose išsakė savo politines pažiūras, mintis apie sukilimo likimą, krašto ateitį, tačiau juose neįžvelgtina baltarusių tautinė idėja

Sovietų Lietuvos viešoji komunikacija lietuvių išeivijai Amerikoje: sklaidos kanalai ir platinimo mechanizmai*

This article examines the dissemination mechanisms and communication channels used by Soviet Lithuania to reach the Lithuanian diaspora in the United States. It focuses on the development and distribution of key propaganda tools aimed at the diaspora, including the periodicals Tėvynės balsas (renamed as Gimtasis kraštas in 1967), the domestic Soviet Lithuanian press, and foreign-directed radio broadcasts (LUL). The analysis centers on two primary channels of dissemination: first, these were Soviet Lithuanian institutions responsible for cultural relations with the diaspora, namely, the Committee for Repatriation and Cultural Relations with Compatriots Abroad (1955–1962), Lithuanian Committee for Cultural Relations with Compatriots Abroad (from 1963), and the “Tėviškė” Society (from 1976), which not only created propaganda material but also distributed it and managed diaspora subscriptions to internal Soviet publications; second, the bookstores operating in the U.S., which distributed Soviet literature and press were also used. The article also outlines the main target audiences of these efforts: the anti-communist diaspora (the so-called ‘dipukai’) and the pro-Communists, i.e., the so-called ‘progressives’.Straipsnyje analizuojami Sovietų Lietuvos viešosios komunikacijos sklaidos ir platinimo mechanizmai bei kanalai, per kuriuos buvo bandoma pasiekti lietuvių išeiviją Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dėmesys sutelkia­mas į išeivijai skirtos propagandinės spaudos „Tėvynės balso“, nuo 1967 m. „Gimtojo krašto“, vidinės Sovietų Lietuvos periodikos ir radijo laidų užsieniui – LUL, vystymo ir platinimo mechanizmo analizę. Straipsnyje analizuojami du pagrindiniai viešosios komunikacijos platinimo kanalai išeivijoje: Sovietų Lietuvos organizacijos, skirtos kultūriniams ryšiams su tautiečiais užsienyje (nuo 1955 m. Grįžimo į tėvynę ir kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje komitetas, nuo 1963 m. Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje komitetas, nuo 1976 m. draugija „Tėviškė“), kurios ne tik kūrė išeivijai skirtą propagandinę medžiagą, bet ir ją platino, užsiėmė Sovietų Lietuvos vidinės spaudos prenumerata išeivijai; antra, sovietų literatūra ir spauda prekiavę knygynai JAV, dekonstruoti jų veikimo principai ir platinimo mechanizmas. Trumpai pristatoma šios viešosios komunikacijos auditorija išeivijoje (dipukai ir pažangieji), jų sąveika su platinimo mechanizmu.Reikšminiai žodžiai: Amerika, JAV, SSRS, Sovietų Lietuva, propaganda, propagandos platinimas, išeivija

Addidit antiquo virtus nova lumina coelo: astronomijos observatorijos kūrimas ir veikla Vilniaus Stepono Batoro universitete 1919–1939 metais

This article examines the establishment and operation of the astronomical observatory of Vilnius Stefan Batory University in 1919–1939. The interwar history of the observatory has been mainly discussed and analyzed in the works of physicists and astronomers, but the topic has not received more in-depth attention from historians. Extensive archival material is used to study the location and space chosen for the observatory complex, the development of its construction works, the scientific research carried out, the observatory’s library, and the periodical scientific publication “The Bulletin of Vilnius Astronomical Observatory”. The article draws attention to the period of the observatory’s last years of operation and its handover to Kaunas astronomers, which is not reflected in historiography.Šiame straipsnyje nagrinėjamas Vilniaus Stepono Batoro universiteto astronomijos observatorijos kūrimas ir veikla 1919–1939 m. Observatorijos tarpukario istorija daugiausia aptarta ir nagrinėta fizikų bei astronomų darbuose, tačiau atidesnio istorikų dėmesio ši tema nesulaukė. Remiantis gausia archyvine medžiaga tiriama observatorijos kompleksui pasirinkta erdvė, statybos raida, vykdyti moksliniai tyrimai, observatorijos biblioteka, periodinis mokslo leidinys „Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenis“. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į istoriografijoje neatspindėtą observatorijos paskutinių veiklos metų laikotarpį ir perdavimą Kauno astronomams

Pompastiškoji (NE)kasdienybė Bohemijos Karalystėje

Rec.:František Šmahel, Martin Nodl, Václav Žůrek (eds.), Festivities, Ceremonies and Rituals in the Lands of the Bohemian Crown in the Late Middle Ages, Leiden, Boston: Brill, 2022.Rec.:František Šmahel, Martin Nodl, Václav Žůrek (eds.), Festivities, Ceremonies and Rituals in the Lands of the Bohemian Crown in the Late Middle Ages, Leiden, Boston: Brill, 2022