Retroperitoninio tarpo ganglioneuroma: klinikinio atvejo pristatymas

Agnė Čižauskaitė1, Mantas Trakymas2, Eugenijus Stratilatovas1 1 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyrius, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius 2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Intervencinės echoskopijos ir ultragarsinės diagnostikos poskyris, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius El. paštas: [email protected]; [email protected]; [email protected] Įvadas Ganglioneuroma – retas, geros diferenciacijos nepiktybinis neuroblastinis navikas, susidarantis iš subrendusių autonominės nervų sistemos ląstelių. Dauguma šių navikų yra besimptomiai ir nustatomi atsitiktinio ištyrimo metu. Dažniausia jų lokalizacija yra užpakalinis tarpuplautis ir retroperitonis tarpas. Klinikinis atvejis Profilaktinio tyrimo metu atlikus pilvo organų echoskopinį tyrimą 23-ejų metų pacientei diagnozuotas dešiniosios pilvo pusės navikas. Atlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą ir įvertinus histologinę biopsinės medžiagos išvadą nustatyta retroperitoninio tarpo ganglioneuromos diagnozė. Ligonei planine tvarka buvo atlikta naviko ekstirpacija. Bendras hospitalizacijos laikas – 13 dienų. Išvada Retroperitoninio tarpo ganglioneuromų diagnostika palyginti sudėtinga dėl menko naviko simptomiškumo ir tyrimo metodų specifiškumo. Operacija išlieka šių navikų gydymo aukso standartu. Reikšminiai žodžiai: ganglioneuroma, retroperitoninis tarpas, naviko ekstirpacija. Retroperitoneal ganglioneuroma: a case report Agnė Čižauskaitė1, Mantas Trakymas2, Eugenijus Stratilatovas1 1 Vilnius University, Institute of Oncology, Department of General and Abdominal Surgery, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania 2 Vilniaus University, Institute of Oncology, Department of Interventional Sonoscopy and Ultrasound Diagnostic, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected]; [email protected]; [email protected] Background Ganglioneuroma is a rare, highly-differentiated, benign tumour originating in mature autonomic nerve cells. Most ganglioneuromas are asymptomatic and diagnosed incidentally. The most common site of occurence is posterior mediastinum and retroperitoneum. Case report A 23-year-old female patient was incidentally found to have a right-side abdominal tumour on ultrasonography. Magnetic resonance imaging and the histopathological examination revealed the diagnosis of retroperitoneal ganglioneuroma. The patient underwent the tumour extirpation. The total hospitalization lasted 13 days. Conclusion Unfortunately, the diagnostics of retroperitoneal ganglioneuromas is still relatively difficult because of the lack of specific symptoms and imaging findings. Surgical treatment still remains a “gold standard” in the management of these tumours. Keywords: ganglioneuroma, retroperitoneum, tumour extirpatio

Porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo dažnis naudojant žemos priekinės tiesiosios žarnos rezekcijos skalę (LARS skalę)

Background  Up to 90 % of patients undergoing low anterior resection, complain of increased daily bowel movements, urgency for def­ecation, and a variable degree of incontinence. A symptom-based scoring system for bowel dysfunction after low anterior resection for rectal cancer has recently been validated in Lithuanian population.  Purpose: we aimed to measure the incidence and severity of the anterior resection syndrome (ARS) using LARS and its cor­relation with selected variables or risk factors.Methods  LARS score was sent to 183 patients who underwent low anterior resection with TME with coloanal anastomosis from January 1st, 2008 to December 31st, 2012 at the National Cancer Institute. Of them 111 (responsibility was 60.7%) have completed the questionnaire. The variables studied were age, sex, location of the tumour, neoadjuvant radiotherapy, time after treatment.Results  Of 111 questionnaires 108 were completed properly (59.0%). 27 patients (25%) had no ARS, 26 (24%) had minor ARS and 55 (56%) had major ARS. In univariate analysis age, sex, neoadjuvant radiotherapy, and tumour localization did not have an im pact on severity of bowel dysfunction symptoms after low anterior resection with TME. Also there was no difference between female and male patient groups (p=0.33), patients who had/had not undergone radiation therapy (p=0.07), and those with low or high tumour edge level (p=0.17). However, time after operation (< 12 months) was associated to ARS.Conclusion  More than half of the operated patients presented severe LARS score and only a one fourth did not provide a quantifiable ARS. Timing after surgery was the main factor affecting ARS. Įvadas Iki 90 proc. pacientų, operuotų dėl tiesiosios žarnos navikų, skundžiasi padažnėjusio tuštinimosi epizodais, nesulaikomu noru tuštintis, įvairaus laipsnio išmatų nelaikymu. Visai neseniai tuštinimosi sutrikimų skalė šiems simptomams vertinti buvo iš­versta į lietuvių kalbą ir patvirtinta naudoti klinikinėje praktikoje.Tyrimo tikslas Mūsų tikslas buvo nustatyti porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo (ARS) pasireiškimo dažnį ir sunkumą pacientams po tie­siosios žarnos rezekcijos bei išsiaiškinti rizikos veiksnius.Metodai Porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo skalė buvo išsiųsta 183 pacientams, kuriems nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nacionaliniame vėžio institute buvo atlikta tiesiosios žarnos rezekcija su totaline mezorektaline ekscizija su­formuojant žarnos jungtį. Iš jų skalę užpildė 111 (atsakomumas – 60,7 %). Kartu tyrėme šiuos galimus blogesnės tuštinimosi funkcijos rizikos veiksnius: lytis, amžius, naviko aukštis, priešoperacinis spindulinis gydymas, laikas po operacijos.Rezultatai Iš 111 užpildytų klausimynų 108 buvo užpildyti tinkamai (59 %). 27 pacientams (25 %) ARS nepasireiškė, 26 (24 %) pasireiškė silpnas ARS, o net 55 (56 %) – ryškus. Išanalizavę rizikos veiksnius nustatėme, jog tik laikas po operacijos buvo lemiamas veiks­nys ARS po operacijos pasireikšti (ilgesnis laikas, ne tokie ryškūs simptomai).Išvados Daugiau nei pusei pacientų atsirado ryškus tuštinimosi sutrikimas ir tik ketvirtadalis neturėjo jokių skundų. Laikas, praėjęs nuo operacijos, buvo vienintelis teigiamas veiksnys šiems simptomams susilpnėti

Educational activity as a condition of integral health care: theoretical insights and practical application

Tyrimo tikslas - aptarti teorinius ir praktinius pacientų edukacijos aspektus kaip integralią krūties vėžiu sergančių pacienčių sveikatos priežiūros sąlygą. Mokslinės literatūros studijos atskleidė, kad pacientų, sergančių navikinėmis ligomis, edukacija yra labai aktuali problema visuomenėje. Onkologiniams ligoniams būdingų fizinių, socialinių ir psichologinių problemų kontekste informacijos poreikis apie ligą ir pagalbos galimybes yra vienas iš svarbiausių. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas krūties vėžiu sergančioms moterims, kadangi tai dažniausiai diagnozuojama jų onkologinė liga, ir moterims kyla didesnė rizika patirti stiprų nerimą ar netgi susirgti depresija ligos gydymo laikotarpiu. Tuo tarpu mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad edukacinė veikla teikia įvairialypę naudą pirmiausia patiems pacientams bei jį gydantiems specialistams. Edukacinės intervencijos paneigia klaidingus įsitikinimus, „stigmas“, kuriuos pacientai neretai sužino naršydami internete, paskatina aktyviau dalyvauti savo ligos gydyme, gerina pacientų gyvenimo kokybę ir prisideda prie sklandesnių ligos gydymo procesų užtikrinimo.Education of patients with diagnosed cancer is a major issue in our modern society. Multiple studies show that patients experience multiple social, physical and psychological problems, therefore, the demand of information is high. Special attention should be paid to women diagnosed with breast cancer, as it is the most common cancer disease among them. Consequently, the risk of developing anxiety and depression during treatment is high. Firstly, education is beneficial for both: patients and their doctors. Educational interventions help deny false information and “stigma” which patients learn from the Internet. Furthermore, it encourages people to actively participate in their own treatment planning and helps to increase the quality of life. Aim of this study: to discuss theoretical and practical aspects of patient education as an integral part of the health care provision for patients with breast cancer

Thigh phlegmon as a first sign of a ruptured pelvic presacral abscess caused by ileal diverticulum fistula: a case report

Introduction Ileal diverticula usually remain asymptomatic. If complicated, they may present as intra-abdominal or pelvic abscess. Abscess formation in the presacral space is very rare. The rupture of abscess and spread of pus to extra-pelvic sites through anatomical structures of the pelvis is extremely rare. It carries high mortality if not diagnosed on time. Case presentation We report a case of 52-year-old woman presented with thigh phlegmon and septic condition. The CT scan revealed free air in the left leg and pelvic presacral fluid collection descending to extra-pelvic direction through the greater sciatic notch. Moreover, ileal fistula to presacral abscess was suspected. Multiple incisions and fasciotomies were urgently performed to treat thigh phlegmon. Subsequently, laparotomy was carried out and ileal fistula was excised. Histological examination of the surgical specimen demonstrated that the fistula to presacral abscess has formed due to perforated ileal diverticulum. 3 years after the surgery the patient remains healthy without recurrence. Discussion Rupture of presacral abscess to extra-pelvic site due to ileal diverticulum fistula is an extremely rare case, to our best knowledge, never reported in literature. Due to a rare occurrence and early septic complications if diagnosed late, this condition carries a high mortality rate. Conclusion Intrapelvic pathology must be considered in patients with thigh phlegmon in order to prevent complications and associated mortality