Kolektyvinė vaizduotė ir ribotos galimybės Tianxia pakeisti vestfalinę pasaulio tvarką

The collective political imagination establishes world orders that define how political communities interact. The relative power of the West allowed the introduction of the first global world order, known as the Westphalian. However, the increasing relative power of the People’s Republic of China allows it to promote an alternative world order vision, which is the result of its political imagination. Zhao Tingyang’s re-imagined hierarchic Tianxia order is seen as a challenger to the Westphalian order. This paper analyzes whether the Tianxia order can replace the Westphalian, considering the contemporary global political environment. The discussion is based on Jeffrey Legro’s theory of collective ideas and foreign policy change, applying it to world order replacement analysis. The findings suggest that the Tianxia has significant limitations in replacing the Westphalian world order. The Westphalian order orthodoxy remains strong. The order is also adaptable, capable of including hierarchical elements. Despite the increase of the PRC’s relative power and its greater capabilities to shape norms with domestic support, continuity usually prevails, so the habit of sovereignty prevails over hierarchical order. Finally, the article argues that the Tianxia order is not resilient to the anarchic-competitive element of human nature.Kolektyvinė politinė vaizduotė apibrėžia pasaulio tvarką lemiančias politinių bendruomenių sąveikas. Santykinė Vakarų valstybių galia leido įtvirtinti pirmąją globalią pasaulio tvarką, kuri yra žinoma kaip vestfalinė pasaulio tvarka. Vis dėlto didėjanti santykinė Kinijos Liaudies Respublikos galia leidžia siūlyti alternatyvią pasaulio tvarkos viziją, kuri yra paremta jos politine vaizduote. Zhao Tingyango intelektualiai atgaivinta hierarchinė Tianxia („Paskliautės“) tvarka potencialiai gali mesti iššūkį vestfalinei tvarkai. Straipsnyje analizuojama, ar, atsižvelgiant į šiandieninę globalią politinę aplinką, Tianxia tvarka potencialiai gali pakeisti vestfalinę tvarką? Diskusija plėtojama remiantis Jeffrey Legro kolektyvinių idėjų poveikio užsienio politikos pokyčiams modeliu – jis pritaikomas pasaulio tvarkos pokyčių analizei. Straipsnio išvados rodo, kad Tianxia turi labai ribotas galimybes pakeisti vestfalinę pasaulio tvarką, nes jos ortodoksija išlieka stipri. Vestfalinė tvarka geba adaptuotis besikeičiančioje aplinkoje ir yra pajėgi integruoti hierarchinius elementus. Nepaisant Kinijos Liaudies Respublikos santykinės galios augimo ir didėjančių galimybių formuoti normas, kurios sulaukia Kinijos Liaudies Respublikos visuomenės palaikymo, tęstinumas dažniausiai vyrauja pokyčio atžvilgiu, todėl ir suverenitetas, būdamas tvarkos įpročiu, vyrauja prieš hierarchinę tvarką. Galiausiai, straipsnyje teigiama, kad Tianxia tvarka nėra atspari anarchiniam-konkurenciniam žmogaus prigimties veiksniui

Lithuania’s reintroduction of conscription is a clear response to the threat posed by Russia in the Baltics

Lithuania’s President, Dalia Grybauskaitė, has announced that the country will reintroduce conscription. Gerda Jakštaitė and Giedrius Česnakas write on the factors underpinning the policy, noting that while the decision was unexpected, it builds on growing concern within the country over its susceptibility to a Russian military intervention. The reintroduction of conscription is also likely to have an impact on key domestic issues, including Lithuania’s relatively high rate of emigration

AMŽINASIS RUSIJOS NEPAŽINIMAS IR LIETUVOS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TYRIMŲ REFLEKSIJOS

..

Russia’s Soft Power as a Limited Efficiency Tool in Lithuania

[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] Lithuania has been a target of Russia’s soft power efforts for the past two decades. The aim of this article is to analyse Russia’s soft power influence possibilities in Lithuania. First, it analyzes how soft power is interpreted in Russia compared to the Western conception. Then, Russia’s soft power instruments and their core goals are reviewed, not all of which fall under the category of “soft power instruments” according to the Western understanding. The article proceeds with demographic changes in Lithuania and trends of consumption of Russian culture and information in Lithuania. The main argument is that Russia is not aiming to apply soft power to the general Lithuanian society but to particular groups within the population (Russophone minorities and residents with sentiments for the Soviet Union). It can be assumed that demographic trends and Russia’s aggressive actions will increasingly limit its soft power capabilities. However, the greatest setback to Russia’s soft power in Lithuania is arguably caused by its continuing reliance on hard power when it comes to countries of the post-Soviet space

Rusijos geoenergetika ir Baltijos šalių atsakas: integracijos ir bendradarbiavimo iniciatyvų reikšmė

[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Praėjus 27-eriems nepriklausomybės metams ir 13-ai narystės Europos Sąjungoje metų, elektros energijos srityje Baltijos šalys vis dar veikia iš Maskvos valdomoje sinchroninėje IPS/UPS zonoje, o iki 2014 m. pabaigos buvo visiškai priklausomos ir nuo Rusijoje priimamų sprendimų dėl gamtinių dujų tiekimo ir jų kainos. Vis dėlto priklausymas tai pačiai elektros energetikos sistemai ir Kaliningrado aprūpinimo per Lietuvą veiksnys teisinio abipusiškumo ir pasitikėjimo tarp Baltijos šalių ir Rusijos nesukūrė. Atvirkščiai, Rusijos politika sąlygojo konkrečius neigiamus padarinius Baltijos valstybėms: didesnes didmenines gamtinių dujų kainas, politinių, techninių bei kitų priežasčių sąlygotus energijos tiekimo sutrikimus, politinį šantažą ir pan. Kita vertus, pastarojo meto Lietuvos, Latvijos ir Estijos pažanga, siekiant energetinės nepriklausomybės, nuteikia optimistiškai – Baltijos šalys, regis, atrado Rusijos spaudimui pasipriešinti tinkamas priemones

The Implications of the Technological Trends in Military on the Defence of Small States

The article argues that technological innovations change war, and pushes to innovate, to rethink strategic, operational and tactical decisions which raise new issues of moral and legal impacts. Small states have to redefine their defence concerning major technological trends. Technological progress will only strengthen the polycentric system in military technology because war is waged in six domains; small states do not have access to all of them, and at the same time they lack financial and industrial capabilities. Artificial intelligence, the increasing role of cyber and informational elements, unmanned systems, 3D printing and changing battlefield force to adapt the defence of small states. Small states have to plan their defence in three periods – peace, attack until full occupation and resistance. Technological innovations for the defence of small states are important, but the most crucial element is preparation of military and society for total resistance with the focus on denying victory for the aggressor. Small states cannot compete with technologically advanced powers (in terms of arms quality and quantity), so they have to adapt by expanding their fighting force, adapt to defend in the areas which decrease technological advantage and increase uncertainty. Small states also have to approach defence more creatively by exploiting non-onventional instruments, focusing on capabilities to fight without clear command and control, investing in personal skills of officers and soldiers, as well as maintaining symbiotic relations with technologically superior allies

Energijos ištekliai Rusijos užsienio politikoje Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu (2000–2012 metais)

Energy resources have become objects and tools of foreign policy that are used by states with the aim to achieve the objectives of their foreign policy. In the Commonwealth of Independent States Russia used energy resources to reach foreign policy goals, in Belarus and Ukraine as well. These countries were the most important objects of Russia’s foreign policy. The aim of the dissertation research is to analyse the use of energy resources in Russia’s foreign policy towards Belarus and Ukraine assessing the effectiveness of the use of energy resources in foreign policy and find out whether it possible to identify dependence of the use of resources on the change in the state power. In the research following methods were used: analysis of strategic documents, chronological events dataset, comparative analysis and descriptive analytical method. Data of the empirical research shows that Russia intensively used positive and negative energy instruments of foreign policy. The effectiveness was different in the cases of Belarus and Ukraine. Russia achieved nearly all foreign policy objectives, including integration in Russia’s promoted organizations and overtook control of the gas transit system in Belarus. Russia achieved 40 per cent of foreign policy objectives in Ukraine. Russia had not achieved integration of Ukraine in Russia’s promoted organizations and had not overtook natural gas transit system. Russia used negative instruments more intensively after its state power had increased. The effectiveness of the use of the energy instruments in Russia’s foreign policy was mostly caused by the positions of the responsible decision makers of Belarus and Ukraine that were not strictly determined by their infrastructure and economic context.Energijos ištekliai tapo užsienio politikos objektais ir užsienio politikos įrankiais valstybėms siekiant užsienio politikos tikslų. Rusija, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos erdvėje, intensyviai naudojo energijos išteklius siekdama užsienio politikos tikslų, taip pat Baltarusijoje ir Ukrainoje, nes jos buvo svarbiausiais Rusijos užsienio politikos objektais. Disertacijos tyrimo tikslas yra ištirti energijos išteklių naudojimą Rusijos užsienio politikoje Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu, nustatant išteklių panaudojimo užsienio politikoje veiksmingumą ir išsiaiškinant, ar galima fiksuoti išteklių naudojimo priklausomybę nuo vyriausybinės galios kaitos. Atliekant tyrimą taikyti strateginių dokumentų, chronologinio įvykių rinkinio sudarymo, lyginamasis ir aprašomasis analitinis metodai. Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Rusija intensyviai taikė pozityviuosius ir negatyviuosius energetinius užsienio politikos instrumentus, kurių veiksmingumas Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu buvo skirtingas. Taikant energetinius instrumentus Rusijai pavyko pasiekti beveik visus užsienio politikos tikslus Baltarusijoje, įskaitant integraciją Rusijos integracinėse organizacijose ir dujų tranzito sistemos valdymo perėmimą. Ukrainoje pasiekta tik 40 proc. tikslų, nebuvo pasiekti svarbiausi tikslai: integracija Rusijos integracinėse organizacijose ir neperimta dujų tranzito sistema. Augant vyriausybinei galiai Rusija intensyviau taikė negatyviuosius instrumentus. Energetinių užsienio politikos instrumentų veiksmingumas priklausė nuo Baltarusijos ir Ukrainos reikšmingųjų sprendimų priėmėjų sprendimų, kurie nebuvo griežtai nulemti infrastruktūros ir ekonominio konteksto.Vytauto Didžiojo universiteta

The Challenges of the transformation of the international system

The aim of this chapter is to identify major global long-term trends in power distribution, advancement in cyber technologies and demographic, migration and ideological trends and their expected consequences for global stability, resulting in changes of threats for Lithuania. As a result, Lithuania will face dilemmas of balancing between traditional security and defence challenges and the emerging ones. The sooner it abandons a purely traditional approach to security and defence, the sooner it will become prepared for future challenges

Multivectoriality of energy security and foreign policy in the Eastern European geopolitical space: the comparative analysis of the Republic of Lithuania and the Republic of Belarus

Magistrinis darbas „Energetinio saugumo ir užsienio politikos daugiavektoriškumas Rytų Europos geopolitinėje erdvėje: Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos palyginamoji analizė“ leidžia atskleisti ir palyginti Rytų Europos valstybių raidos procesus ir procesų skirtumus po nepriklausomybių atgavimo XX a. dešimtajame dešimtmetyje, ypatingą dėmesį skiriant užsienio politikos ir energetinio saugumo vektoriams. Pagrindinis tyrimo tikslas – išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir Baltarusijos užsienio politikos ir energetinio saugumo vektorius, energetines grėsmes jų kilmės šaltinius, saugumo užtikrinimo galimybes bei išryškinti užsienio politikos ir energetinio saugumo veiksnių sąsajas. Magistriniame darbe formuluojami šie uždaviniai: apibrėžti energetinį saugumą, jo reikšmę ir užtikrinimo elementus; apžvelgti Lietuvai ir Baltarusijai kilusias energetines grėsmes ir jų pasekmes; išanalizuoti Lietuvos ir Baltarusijos geopolitines pozicijas; apžvelgti valstybių geografinius, socioekonominius ir energetinius faktorius; pateikti valstybių pagrindinių užsienio politikos vektorių analizę; aprašyti ir išanalizuoti su Lietuva ir Baltarusija susijusią energetinio saugumo užtikrinimo įstatyminę bazę ir energetikos projektus; pateikti Lietuvos ir Baltarusijos raidos scenarijus atsižvelgiant į užsienio politiką ir energetinio saugumo veiksnius. Lietuvos ir Baltarusijos lyginimas leidžia atskleisti skirtingą kaimyninių valstybių, esančių Rytų Europos geopolitinėje erdvėje, vystymąsi laikantis neo-realizmo paradigmai būdingos valstybių minkštosios galios (angl. soft power) veiksnių analizės. Energetinio saugumo ir užsienio politikos sąsaja taikoma todėl, kad moderniose valstybėse užsienio politika yra neatsiejama nuo energetinio saugumo, kuris turi didžiulę socioekonominę ir politinę įtaką valstybei. Magistro darbe taikomi aprašomasis, analitinis ir palyginamasis analizės metodai. Magistro darbo struktūra remiasi palyginamosios analizės principu. Lietuvos ir Baltarusijos analizė atliekama tais pačiais pjūviais. Siekiant atskleisti analizuojamas problemas naudojamas aprašomasis metodas. Analitinis metodas leidžia rasti konkrečias geopolitikos, energetinio saugumo ir užsienio politikos sąsajas. Atlikus analizę paaiškėja, kad Lietuvoje užsienio politikos ir energetinio saugumo užtikrinimo vektoriai sutampa, jie sutampa ir Baltarusijoje. Lietuvos santykiai su Rusija pasižymi negatyvumu, o tai kelia tiesioginę grėsmę energetiniam saugumui, kol nėra išvystytos alternatyvios energijos tiekimo galimybės. Baltarusija siekia išlaikyti glaudžius santykius su Rusija, nors Rusija jai taip pat kelia energetinę grėsmę, kuri atsiranda dėl Rusijos ambicijų. Lietuvos ir Baltarusijos energetinis saugumas tiesiogiai priklauso nuo Rusijos interesų, o ne nuo valstybių santykių su Rusija, tačiau nepalanki politika Rusijos atžvilgiu didina energetines grėsmes. Labiausiai energetinį saugumą didina energetinių išteklių diversifikacija. Energetinių išteklių tiekimo diversifikavimas Lietuvai yra lengviau įgyvendinamas nei Baltarusijai.Master studies thesis „Multivectoriality of Energy Security and Foreign Policy in the Eastern European Geopolitical Space: The Comparative Analysis of the Republic of Lithuania and the Republic of Belarus” allows to disclose and compare the developments of Eastern European countries after the restoration of independence in the 9th decade of the twentieth century, with a particular attention to foreign policy and energy security aspects. The main purpose of the research is to compare foreign policy and energy security vectors in Lithuania and Belarus also emerging energy threats for these countries by highlighting connection between foreign policy and energy security subjects. In the master studies thesis following tasks are formulated: to define energy security in general, its importance and assurance possibilities; to overview energy threats to Lithuania and Belarus in the past and threats’ influence to the analyzed countries; to analyze geopolitical positions of Lithuania and Belarus; to overview geographical, social, economical and energetic factors; to present the analysis of main foreign policy vectors of Lithuania and Belarus; to analyse legislation that deals with energy security in the relations to Lithuania and Belarus and to describe the main technical energetic projects; to present projections of possible developments of Lithuania and Belarus, with the particular attention to their foreign and energy security policies. Descriptive, analytic and comparative methods are used for master studies thesis. The master studies thesis is based on comparative method, descriptive method discloses problems, and analytic method is used to find connections and dependences between geopolitics, energy security and foreign policy, and impacts upon analyzed countries in short, medium and long terms. The comparison discloses development differences between countries in Eastern European geopolitical space. Comparison is based on the elements of soft power highlighted by the paradigm of Neorealism. The analysis focuses on the connection between energy security and foreign policy, as in every modern country’s foreign policy energy security is extremely important, because it has a social, economical and political impact. The main findings of the research indicate that foreign policy and energy security vectors coincide in Lithuania as well as in Belarus. Negative relations between Lithuania and Russia create a threat to the Lithuanian energy security, while alternative energy supply routes are still under development. On the other hand, Belarus maintains closer relations with Russia, but that does not protect Belarus from being free of risks in the energy security sector. The main risks in Lithuania and Belarus come from Russian ambitions. Energy security of both countries directly depends on Russian interests and policies, but does not depend on the quality of the relations with Russia. Generally, the unfavourable policy towards Russia increases energy threats to both states, but Lithuania can diversify energy supplies easier than Belarus.Vytauto Didžiojo universiteta