Brand activizm

This article presents brand activism concept, analyses the scientific literature which presents basic differences between corporate social responsibility and brand activism. Brand activism is a new form of social responsibility, that is why it is necessary to understand what is corporate social responsibility. Also, this article is presenting brand activism aim and factors, which are encouraging this new form of social responsibility. In order to better understand this new concept, which can be found in scientific literature, corporation social responsibility and brand activism categories with differences between them was analysed in this paper. Overall, the paper provides brand activism concept and allows easier understanding how corporations, which using brand activism are coping with this type of initiativesEkonomikos ir vadybos fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

Does the disciplinary liability of the group of individuals who are established in the article 136 of Insolvency of legal persons law of the Republic of Lithuania does not violate the principle of proportionality?

Šiame magistriniame baigiamajame darbe yra siekiama atskleisti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme reglamentuojamos nemokumo administratorių drausminės atsakomybės atitikimą proporcingumo principui. Pirmoje magistrinio baigiamojo darbo dalyje yra analizuojamas proporcingumo principo pagrindiniai aspektai, pačio principo reikšmė bei jo įtvirtinimas Lietuvos teisinėje aplinkoje. Ypatingai svarbu yra tai, kad tik 2000 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kuriame buvo atskleistas proporcingumo principo reglamentavimas Lietuvos teisinėje sistemoje. Papildomai, aptariama proporcingumo principo reikšmė kuriant ir taikant reglamentavimą susijusį su taikoma atsakomybe fiziniams ir juridiniams asmenims. Antroje magistrinio baigiamojo darbo dalyje yra analizuojama ir sistemizuojama nemokumo administratorių drausminė atsakomybė ir jos raida iki šiandienos. Paminėtina, kad nuo pirmosios nemokumo administratorių atsakomybės formos reglamentuotos 1992 m., buvo atlikti didžiuliai pakeitimai ir patobulinimai. Šie pakeitimai ir patobulinimai apėmė ne tik drausminės atsakomybės sistemos sukūrimą, drausminių sankcijų diferencijavimą bet ir de jure sisteminius pokyčius drausminės atsakomybės taikyme. Pastarajam pokyčiui buvo itin svarbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas 2011 m., kuriuo buvo nurodyta, kad drausminės atsakomybės sankcijos, dėl savo teisinių pasekmių, privalo būti nurodytos įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Visi šie pakeitimai sudarė prielaidas nacionalinių teisės aktų leidėjams vis plačiau ir teisingiau įvertinti ir atitinkamai reglamentuoti nemokumo administratorių drausminę atsakomybę užtikrinant proporcingumo principą. Vis dėl to, įstatymų leidėjas siekdamas tikslesnio reglamentavimo, įstatymu galimai pažeidžia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kildinimą proporcingumo principą. Trečioje magistrinio baigiamojo darbo dalyje yra pateikiami nemokumo administratorių drausminės atsakomybės palyginimai ir sisteminiai grupavimai administracinės, baudžiamosios ir darbo teisės šakose. Šie palyginimai ir sisteminiai grupavimai apima ne tik sankcijas, bet ir sankcijų skyrimo tvarką bei veiksnius lemiančius vienokios ar kitokios sankcijos skyrimą. Šiame skyriuje yra atskleidžiami panašumai, skirtumai ir galimos analogijos siekiant tobulinti sankcijų skyrimo tvarką užtikrinant proporcingumo principo įgyvendinimą taikant drausminę atsakomybę nemokumo administratoriams. Taip pat yra atkreipiamas dėmesys į nemokumo administratorių drausminę atsakomybę įtakojančios lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Ketvirtoje magistrinio baigiamojo darbo dalyje yra nagrinėjamas užsienio šalių (Europos Sąjungos) nemokumo administratorių drausminės atsakomybės taikymo reglamentavimas. Šiai analizei buvo pasirinkta Latvija.The aim of this master's thesis is to reveal the compliance of the disciplinary liability of insolvency administrators regulated by the Law on Insolvency of Legal Entities of the Republic of Lithuania with the principle of proportionality. The first part of the master's thesis analyzes the main aspects of the principle of proportionality, the significance of the principle itself and its entrenchment in the Lithuanian legal environment. It is particularly important that only in 2000. The Constitutional Court of the Republic of Lithuania adopted a decision disclosing the regulation of the principle of proportionality in the Lithuanian legal system. In addition, the importance of the principle of proportionality in the development and application of regulations related to the applicable liability of natural and legal persons is discussed. The second part of the master's thesis analyzes and systematizes the disciplinary liability of insolvency administrators and its development to date. It should be noted that since the first form of liability of insolvency administrators was regulated in 1992, major changes and improvements have been made. These changes and improvements included not only the establishment of a system of disciplinary liability, the differentiation of disciplinary sanctions, but also de jure systemic changes in the application of disciplinary liability. The decision of the Supreme Administrative Court of Lithuania in 2011 was especially important for the latter change, which stated that disciplinary sanctions, due to their legal consequences, must be specified in law and not in by-laws. All these changes have enabled national legislators to assess and regulate the disciplinary liability of insolvency practitioners more and more correctly and fairly, while ensuring the principle of proportionality. Nevertheless, in seeking a more precise regulation, the legislator may violate the principle of proportionality derived from the Constitution of the Republic of Lithuania. The third part of the master's thesis presents comparisons of the disciplinary liability of insolvency administrators and systematic groupings in the branches of administrative, criminal and labor law. These comparisons and systematic groupings include not only sanctions, but also the procedure for imposing sanctions and the factors that determine the imposition of one or another sanction. This section reveals the similarities, differences and possible analogies in order to improve the sanctioning regime by ensuring the implementation of the principle of proportionality through disciplinary action against insolvency administrators. Attention is also drawn to the mitigating and aggravating circumstances affecting the disciplinary liability of insolvency administrators. The fourth part of the master's thesis deals with the regulation of the application of disciplinary liability of foreign (European Union) insolvency administrators. Latvia was selected for this analysis. Insolvency is the main entity in bankruptcy proceedings responsible for the proper administration of insolvency proceedings. In principle, all the provisions of the Law on Insolvency of Legal Entities of the Republic of Lithuania are aimed at completing insolvency (bankruptcy or restructuring) proceedings as expeditiously as possible, satisfying creditors' claims and preserving the debtor's assets as much as possible. In the important role of insolvency administrators, the legislature and the executive must ensure clear procedures for insolvency proceedings and effective supervision of insolvency administrators by law and regulation. The Law on Insolvency of Legal Entities of the Republic of Lithuania provides that the activities of insolvency administrators are supervised by a supervisory service appointed by the Government. The Supervisory Authority shall take into account the procedure established by the applicable legal acts and the acts or omissions of insolvency administrators, other misdemeanors, inspect their activities and (shall not) impose disciplinary liability on them. Insolvency administrators are also liable under other types of law, such as civil, but this master's thesis will focus on disciplinary liability. However, the recent disciplinary process for insolvency administrators may violate the principle of proportionality. The procedure for imposing disciplinary liability on insolvency administrators is not constant, it is constantly changing. Some wordings of laws and regulations have fundamentally changed the established order. The procedure that came into force on 1 December 2018 has brought innovations regarding the disciplinary liability of bankruptcy administrators - the imposition of a disciplinary sanction takes into account the mitigating and aggravating circumstances provided by law. Also, the current wording of the Law on Insolvency of Legal Entities of the Republic of Lithuania envisages the possibility for the supervisory service to assign disciplinary liability for different subjects of the same insolvency administrator for the same violation by one decision, i. y. an insolvency administrator for a legal person, its manager and an insolvency administrator authorized by him for a natural person performing specific actions in the insolvency proceedings. However, no matter how broadly the possibilities and circumstances for imposing disciplinary liability on insolvency administrators are provided, these provisions, even in the new wording, are not sufficiently clear and the procedure for assigning disciplinary liability to insolvency administrators may violate the principle of proportionality. It is also not clear when disciplinary liability is imposed on several bankruptcy administrators on the basis of one order and this may restrict the freedom of an undertaking to engage in activities enshrined in the Constitution of the Republic of Lithuania. Other shortcomings of the new procedure regarding the application of disciplinary liability to insolvency administrators are also analyzed in the master's thesis.Teisės fakulteta

Opportunities of social integration of young people with fewer opportunities

Problema. Nors mažiau galimybių turinčio jaunimo socialinė integracija yra vienodai svarbi, tačiau nepakankamai veiksminga lyginant su daugiau galimybių turinčio jaunimo socialine integracija. Problemą kelia ir tai, jog teikiamos paslaugos labiau orientuotos į trumpalaikę pagalbą, neužtikrinant paslaugų kompleksiškumo ir tęstinumo, kryptingumo, o tuo pačiu ir sistemingo požiūrio nebuvimas tarp skirtingų paslaugos teikėjų, sąlygoja jaunimo mažesnių galimybių atsiradimą. Atsižvelgiant į problemos aktualumą, baigiamajame darbe keliamas tikslas – ištirti mažiau galimybių turinčio jaunimo socialinės integracijos galimybes. Atlikus mokslinės literatūros analizę, pateikta mažiau galimybių turinčio jaunimo bei socialinės integracijos samprata ir reikšmė, išeinančių iš globos namų jaunimo savarankiško gyvenimo pradžios ypatumai bei tėvų globos netekusio jaunimo patiriami sunkumai ir prielaidas, apžvelgti socialinei integracijai įtakos turinys veiksniai ir atsakingų institucijų vaidmuo socialinės integracijos procese. Atlikta mažiau galimybių turinčio jaunimo apklausa internetu, apklausiant 62 tėvų globos netekusius jaunuolius, pradėjusius savarankišką gyvenimą. Naudojant SPSS ir taikant aprašomąją statistinę analizę, apskaičiuota vidutinė duomenų aibės reikšmė, ištirtas mažiau galimybių turinčio jaunimo požiūris į įgyvendinamos intervencijos poveikį jų socialinei integracijai. Tyrimu nustatyta, kad labiausiai pagerėjo mažiau galimybių turinčio jaunimo šios socialinės galimybės: savarankiškumas, pasitikėjimas savimi ir galimybė susirasti daugiau draugų; ekonominės galimybės: galimybė išsinuomoti, susirasti būstą, susirasti darbą ir įgyti praktikos pagal specialybę; kultūrinės galimybės: siekti geresnio išsilavinimo, susidaryti karjeros planą, ieškotis darbo, parašyti gyvenimo aprašymą bei parengti CV. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skatinant mažiau galimybių turinčio jaunimo socialinę integraciją būtina gerinti socialines galimybes, tokias kaip: savo stiprybių vertinimas, pozityvus bendravimas ir noras sveikai gyventi, ekonomines – planuoti pajamas, išsinuomoti būstą, susirasti darbą, kultūrines – galimybę mokytis, įgyti išsilavinimą, tęsti studijas ir planuoti laisvalaikį. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tokias pagalbos rūšis kaip finansinė parama, pagalba sprendžiant emocinio, asmeninio ir tarpasmeninio pobūdžio problemas, profesinio orientavimo, informavimo, konsultavimo bei socialinių ir darbo įgūdžių ugdymo, teikiant didesnį dėmesį praktiniam profesijos pažinimui, palydimajai globai ir savanorystei.Problem. Although the social integration of young people with fewer opportunities is equally important, however it is not effective enough comparing to the social integration of young people with more opportunities. The problem is that the services provided are more focused on short-term assistance, without ensuring the complexity and continuity of services, at the same time, the lack of a systematic approach between different service providers leads to less opportunities of young people. Based on the relevance of the problem, the aim of the final work is to explore the opportunities of social integration of young people with fewer opportunities. After the analysis of the scientific literature, the concept and significance of young people with fewer opportunities and social integration, peculiarities of the beginning of independent life of young people leaving care homes and the difficulties and preconditions faced by children deprived of parental care are presented. Also, the factors influencing social integration and the role of responsible institutions in the process of social integration are reviewed. An online survey of young people with fewer opportunities was conducted, interviewing 62 young people who have lost parental care and started independent life. Using SPSS and descriptive statistical analysis, the average value of the data set was calculated, and the attitudes of young people with fewer opportunities to the impact of the implemented intervention on their social integration were examined. The study showed that social opportunities for young people with fewer opportunities were improved: independence, self-confidence and the opportunity to make more friends; economic opportunities: to rent and find a property to live, to find a job and gain internships by profession; cultural opportunities: to get a better education, to create a career plan, to look for a job and to write a curriculum vitae. However, in order to motivate the social integration of young people with some new opportunities requires the best social opportunities, such as: self-assessment, positive communication and desire to live a healthy life; economic - planning income, renting a property, finding a job; cultural - relevant training, getting an education, continuing their studies and planning a free time. Particular attention should be paid to types of assistance such as financial, support to solve emotional, personal and interpersonal problems, career guidance, information, and the development of social and work skills with a stronger focus on practical knowledge of the profession, accompanying care and volunteering.Švietimo akademij

Society's view on social policy in Lithuania

Socialinė politika ‒ legitimios, demokratiškais rinkimais išrinktos valdžios, vykdoma gerovės valstybės politika. Socialinė politika reglamentuoja šias sritis: švietimo, sveikatos, būsto, migracijos, užimtumo (nedarbo) ir socialinės pagalbos. Tyrime nagrinėjamas visuomenės požiūris į socialinę politiką Lietuvoje. Prieš tris dešimtmečius iš Sovietų Sajungos išsivadavusi Lietuvos valstybė, susiduria su naujais iššūkiais ‒ savo legtimumo galia kurti ilgalaikę ir tvarią valstybės socialinę politiką, gebėjimu kurti gerovę savo valstybės piliečiams. Šie aspektai yra pagrindiniai šiame tyrime iškeltoms problemoms - postkomunistinei Lietuvos valstybei atsisakius sovietinio socialinio politikos modelio yra būtina realizuoti optimaliausią socialinę apsaugos alternatyvą, kuri pilnai atitiktų transformacijos metų realijas ir sureguliuotų visuomenės poreikius, sukurtų nacionalinės gerovės valstybės modelį. Tyrimo objektas: visuomenės požiūris į socialinę politiką Lietuvoje. Šio baigiamojo bakalauro darbo tyrimo tikslas ‒ analizuoti pokyčius postkomunistinės Lietuvos transformacijos, kuriant Lietuvos socialinę politiką ir gerovės valstybės modelį. Šiam tikslui įgyvendinti buvo išsikelti tokie uždaviniai: nagrinėti socialinę politiką kaip politinio valdymo schemą; analizuoti gerovės sampratą ir modelius; ištirti visuomenės socialinės politikos lūkesčius ir esamos socialinės politikos vertinimą. Siekiant užsibrėžtų tikslų analizuoti socialinės politikos ir gerovės valstybės sampratas bei jų modelius teorinių ir mokslinių straipsnių analizių metodu. Analizuoti sąsajas tarp Lietyvos valstybės ilgalaikės raidos krypčių. Analizuoti tyrimo rezultatus, kurie atskleis visuomenės požiūrį į socialinę politiką Lietuvoje. Tyrimo rezultatai rodo, jog gerovės valstybei Lietuvoje kurti atitinkamai trūksta tiek visuomenės piliečių, tiek valstybės valdymo aparate organizuotumo, siekiant efektyviausios socialinės politikos šalyje.Social policy - welfare state policy that is done by legitimate, democratically elected government. Social policy covers the following areas: policy of education, family policy, health policy, housing policy, migration policy, employment (unemployment) and social assistance policies. This study examines society‘s attitude to social policy in Lithuania. Three decades ago, Lithuania liberated from Soviet Union, the country is now facing new challenges - the power of its legitimacy to create a long-term and sustainable social policy, the ability to create welfare for the citizens of Lithuania. These aspects are the main problems raised in this study - post-communist Lithuania, who gave up the Soviet model of social policy, now has the chance to create the most optimal social protection alternative that would fully meet the realities of the years of transformation and regulate the needs of society, create a model of the state welfare state. Research object: public attitude to social policy in Lithuania. The aim of this bachelor's thesis is to analyze the changes in post-communist transformation of Lithuania, creating Lithuanian social policy and the welfare state model. To achieve this aim, the following tasks were set: to examine social policy as a scheme of political governance; to analyze the concept and models of welfare; to examine society's evaluation of the existing social policy and to examine society's expectations for the social policy. In order to achieve the set aims, analyze the concepts of social policy and the welfare state and their models by the method of analysis of theoretical and scientific articles. To analyze the connections between the long-term development directions of the Lithuanian state. To analyze the results of the research, which will reveal the public attitude to social policy in Lithuania. The results of the research show that the creation of a welfare state in Lithuania lacks the determination of both the citizens and the government in order to achieve the most effective social policy in the country.Švietimo akademij

Verbalinių procesų raiška anglų ir lietuvių kalboje

The present paper aims to explore the means of realization of verbal processes in English and Lithuanian by analysing the selected data from the Lithuanian short story “Su peteliške ant lūpų” by Romualdas Granauskas and its English translation “With a butterfly on his lips”, translated by Izolda Geniušienė. The qualitative approach was taken to reach the aforementioned aim of this research. The contrastive functional analysis of the selected data demonstrated that in both Lithuanian and English, verbal processes are realized by the means of verbs, common to the processes of saying. However, in both languages mental verbs may be used to express verbal processes – sentence elements can be heterogeneous and have features of both mental and verbal processes. The position of the process in the Lithuanian sentences depends on its informativity: when the process is the most important, it is realized by the verb in the final position of the sentence. In the English versions, the movement of the process into the final position is often impossible by simply rearranging the elements of the sentence.Kalba – tai informacijos teikimo ir priėmimo priemonė. Semantiniu požiūriu sakinys apibūdina komunikacinę situaciją, kurią sudaro dalyviai, procesai ir aplinkybės. Veiksmažodžiu išreikštas procesas yra laikomas sakinio pagrindu. Išskiriami šeši semantinių procesų tipai: materialiniai, atsitikimo, mentaliniai, egzistenciniai, santykiniai ir verbaliniai. Šiame darbe nagrinėjama verbalinių procesų raiška. Keliamas tyrimo klausimas – kokios raiškos priemonės naudojamos reiškiant verbalinius procesus lietuvių ir anglų kalboje? Tyrimo tikslas – išanalizuoti verbalinių procesų raiškos priemones Romualdo Granausko apysakoje „Su peteliške ant lūpų“ ir vertime į anglų kalbą “With a butterfly on his lips” (vertėja Izolda Geniušienė). Norint pasiekti šį tikslą, iškelti tokie uždaviniai: 1) nustatyti verbalinių procesų raiškos priemones lietuvių kalboje; 2) nustatyti verbalinių procesų raiškos priemones anglų kalboje; 3) palyginti verbalinių procesų raiškos priemones lietuvių ir anglų kalboje; Tyrimas atliktas, remiantis analitiniu–aprašomuoju metodu ir funkcine analize. Nustatyta, kad tiek lietuvių, tiek anglų kalboje verbaliniai procesai reiškiami veiksmažodžiais, kurie apibūdina sakymo procesą. Nepaisant to, atskleista, kad verbaliniams procesams gali būti naudojami ir mentaliniai veiksmažodžiai – sakinio elementai gali pasižymėti mentalinio ir verbalinio proceso savybėmis. Proceso padėtis sakiniuose lietuvių kalba priklauso nuo jo informatyvumo lygio: kai procesas yra svarbiausias, jis reiškiamas veiksmažodžiu galutinėje sakinio pozicijoje. Anglų kalboje galimybė reikšti komunikacinę struktūrą žodžių tvarka yra ribota, nes jai būdinga fiksuota žodžių tvarka – laikomasi gramatinio žodžių tvarkos dėsnio.Švietimo akademij

Significance of family emotional climate and biological reactivity for the migraine severity among women

Tyrimo tikslas – nustatyti šeimos emocinio klimato ir biologinio reaktyvumo reikšmę moterų patiriamų migreninių galvos skausmų sunkumui. Tyrime dalyvavo 136 migrena sergančios moterys, besilankančios socialinio tinklo Facebook grupėse “Aš ir migrena”, “Kaip aš suvaldžiau migreną” “Migrena (Migreniniai galvos skausmai)”, “Sergantiems migrena”, “Sergantiems migrena ir ieškantiems ramybės”, grupės jungia narius iš visos Lietuvos. Emociniam išreikštumui gimtojoje šeimoje matuoti buvo naudotas Yelsma, Hovestadt, Anderson ir Nilsson (2000) Gimtosios šeimos atmosferos išraiškos skalė. Dabartinės šeimos emociniam klimatui matuoti buvo pasirinkta Shields, Franks, Harp , Campbell ir McDaniel (1992) šeimos emocinio įsitraukimo ir kritikos skalė. Suvoktas streso reaktyvumas buvo matuojamas suvokto streso reaktyvumo skale (Schlotz, Yim, Zoccola, Jansen ir Schultz, 2011). Migrenos sunkumui vertinti naudota migrenos sunkumo skalė (El Hasnaoui, Vray, Blin, Nachit-Ouinekh, Boureau ir MIGSEV grupė, 2002). Tyrimu nustatyta, kad blogesnis šeimos emocinis klimatas prognozuoja didesnį moterų biologinį reaktyvumą, kuris prognozuoja intensyvesnius migreninius galvos skausmus, kurie priklauso nuo moterų amžiaus. Biologinio elgesio reaktyvumo komponentas užsitęsęs atsakas silpnai prognozuoja moterų migreninių galvos skausmų intensyvumą. Šeimos emocinis klimatas neprognozuoja moterų migreninių galvos skausmų.The aim of the study is to identify the significance of family emotional climate and biological reactivity for the migraine severity among women. The study involved 136 women having migraine diagnosis from all over Lithuania since the study was conducted on social media platform “Facebook” amongst open and closed groups where people are gathered to discuss the burden of migraine and to share their experiences. In order to evaluate emotional climate in the native family the questionnaire created by Yelsma, Hovestadt, Anderson and Nilsson (2000) was used. Nuclear family emotional climate evaluation was done with Shields, Franks, Harp, Campbell and McDaniel (1992) FEICS scale. Biological reactivity was measured with PSRS scale by Schlotz, Yim, Zoccola, Jansen and Schultz, (2011). Migraine severity was measured with MIGSEV scale (El Hasnaoui, Vray, Blin, Nachit-Ouinekh, Boureau and MIGSEV group (2002). The study found that worse family emotional climate predisposes higher biological reactivity among women and it predisposes more severe migraine exposed by age. Component of behavioral reactivity prolonged reactivity can predict more severe women migraine experiences. Family emotional climate does not predispose migraine head-aches in women.Socialinių mokslų fakultetasPsichologijos katedr

Right to inclusive education for children with disabilities at stake in Lithuania

Tas pats straipsnis anglų k. p. 31-52Nuo 2010 m. Lietuva yra Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos šalis narė. Straipsnyje analizuojama švietimo politikos plėtra Lietuvoje, atsižvelgiant į neįgalių vaikų teisę į įtraukųjį ugdymą, taip pat faktinės neįgalių vaikų ugdymo tendencijos segregacinėje ir įprastoje ugdymo aplinkoje. Autorius nagrinėja prielaidą, kad medicininio modelio ir neoliberalios mąstysenos struktūrų susikirtimas edukaciniame diskurse trukdo įgyvendinti žmogaus teisių standartus, ypač tinkamą sąlygų pritaikymąSince 2010, Lithuania has been a State Party of the United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities. The development of education policy in Lithuania as concerns the right to inclusive education for children with disabilities is analysed as well as the factual trends of education of children with disabilities in segregated and regular educational settings. Author explores the assumption that the intersection of the patterns of the medical model and of neoliberal mindset in educational discourse impedes the implementation of human rights standards, reasonable accommodation particularlySocialinio darbo katedraVytauto Didžiojo universiteta

Koronaviruso dienoraščiai. Be(ne)laukiant ligos protrūkio (XVII)

Filosofijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

Incomplete families child: competence peculiarity

The empiric research of education and competence peculiarity, took place in Vilnius, Zarasai and Shalchininkai cities between 5–7 years old children from complete and incomplete families.155 children from incomplete families and 247 children from complete families took part in the research. The aim of the research was to find out whether children from incomplete families competence abilities level differs from the children with complete family. Also was looking forward to find out how the family structure influences children’s education and competence abilities. Analyzes were used interview (conversation with child), collision situation, problem situation, observation, experiment, questionnaire for parents, questionnaire for pedagogues, processing methods for statistic information were used. The analyses of collected and systematized information showed that children from incomplete families social, communicational, health protection and artistic competence abilities level is lower comparable to the children with complete families. The cognition competence abilities level for children from incomplete families doesn’t differ from the children from complete families cognition competence abilities level. Family structure is a factor, which makes influence upon children education and competence abilitiesVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

The level of free fetal DNA as precise noninvasive marker for chromosomal aneuploidies: first results from Baltic region

Article No. 579Background and objectives: Noninvasive prenatal testing (NIPT), which has been introduced clinically since 2011, uses the circulating cell-free fetal DNA in the maternal blood to evaluate the risk of a chromosomal anomaly. The aim of this study was to examine the effectiveness of NIPT using a single nucleotide polymorphism method. Materials and Methods: A retrospective study was conducted between 2013 and 2019. The Natera Panorama test was used to analyze the risk of trisomies 21, 18, 13, X monosomy, trisomy, and other sex chromosome abnormalities. A positive result of NIPT for aneuploidy was confirmed by invasive testing. Results: 850 women with a singleton pregnancy participated in the study. The median fetal fraction was 9.0%. The fetal fraction was lower in the no-call group (3.1%) compared with the group that received a call (9.1%) (p < 0.001). A positive correlation was determined between the gestational age and the fetal fraction (r = 0.180, p < 0.001). The overall positive predictive value (PPV) of NIPT for trisomy 21 (n = 9), trisomy 18 (n = 3) and XYY syndrome (n = 1) was 100%. Conclusions: The results of present study showed 100% PPV effectiveness of NIPT Panorama test detecting trisomies of 21 and 18 chromosomes, as well as XYY syndrome in the studied cohort. Therefore, NIPT due to its high PPV, significantly reduces the need for invasive testing, thereby reducing the risk of miscarriage and stillbirthLietuvos sveikatos mokslų universitetasSantuokos ir šeimos studijų centrasVilniaus universitetasVytauto Didžiojo universiteta