Relation between grammatical forms and syntactic functions

Magistro baigiamasis darbas aktualus tuo, kad jame analizuojamas sintaksiškai anotuotas tekstynas ALKSNIS 3.0 (šio darbo šaltinis). Darbo tikslas – nustatyti, kokias sintaksines funkcijas sakinyje gali atlikti kalbos dalys (arba gramatinės formos). Verta akcentuoti tai, kad, atliekant tyrimą, kalba tirta pasitelkiant tekstynų lingvistikos principus ir tradicinį kalbos tyrimo būdą. Remiantis tekstynų duomenimis, galima pastebėti tokių kalbos reiškinių, kurių neįmanoma arba sunku pastebėti tiriant kalbą tradiciniu būdu. Taigi galima kelti hipotezę, kad ALKSNYJE rastos sintaksinės funkcijos sutaps su teoriniuose darbuose aprašytomis, tačiau kai kuriais atvejais rodys įvairumą. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: aprašyti lietuvių kalbos sintaksiškai anotuoto tekstyno ALKSNIS naujesnę (3.0) versiją; remiantis jau atliktais tyrimais, pristatyti, kokiomis gramatinėmis formomis gali būti išreikštos ALKSNYJE naudotos sintaksinės funkcijos; išanalizuoti duomenis, rodančius kalbos dalių ir gramatinių formų sintaksines funkcijas minėtame tekstyne; pateikti kiekybinių duomenų apie sintaksines funkcijas ALKSNYJE; palyginti gautus duomenis su informacija, pateikiama gramatikose ir kituose kalbotyros darbuose. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad analizuotos kalbos dalys (gramatinės formos) ALKSNYJE gali atlikti šias tekstyno kūrėjų nurodytas sintaksines funkcijas: subjekto, predikato (veiksmažodinio, vardažodinio, vientisinio), objekto, aplinkybių, atributo (taip pat ir kokybės turinio), priedėlio, įterpinio; taip pat: skyrybos ženklais, funkciniais žodžiais išreikštas funkcijas. Išsamiau analizuojant tyrimo duomenis, buvo patvirtinta hipotezė, kad ALKSNIO duomenys kai kuriais atvejais rodo sintaksinių funkcijų įvairumą. Tekstyne rasta teoriniuose darbuose neaprašyta padalyvių tarinio (vardažodinio ir veiksmažodinio) funkcija. Teoriniuose darbuose nurodyta, kad prieveiksmiai gali atlikti aplinkybių ir tarinių funkcijas, o ALKSNYJE dar rasta objekto, subjekto, atributo funkcijų. Apibendrinant svarbu akcentuoti, kad nors ir rasta tokių kalbos dalių (gramatinių formų) sintaksinių funkcijų, kurios neaprašytos teoriniuose darbuose, tačiau didžioji dalis rastų sintaksinių funkcijų sutampa su teoriniuose darbuose aprašytomis. Taigi gauti rezultatai beveik patvirtina teoriniuose darbuose aprašytus atvejus.The work is relevant as it analyses the syntactically annotated corpus ALKSNIS 3.0 (the source). The aim is to investigate what syntactic functions parts of speech (or grammatical forms) can perform in a sentence. It is worth emphasizing that during the research, the language was examined using the principles of corpus linguistics and the traditional method of language research. Based on corpus data, language phenomena that impossible or difficult to see when traditionally studying a language can be noticed. Thus, it is possible to hypothesize that the syntactic functions found in ALKSNIS will be the same as those in the theoretical works, but in some cases, it will show diversity. To achieve the aim, the following objectives have been set: to describe the newer (3.0) version of the Lithuanian syntactically annotated corpus ALKSNIS; present the grammatical forms in which the syntactic functions used in ALKSNIS can be expressed based on research already carried out; analyse the data showing the syntactic functions of parts of speech and grammatical forms in the mentioned corpus; provide quantitative data on syntactic functions in ALKSNIS; compare the obtained data with the information presented in grammars and other linguistics works. The research revealed that the analysed parts of speech (grammatical forms) in ALKSNIS can perform the following syntactic functions indicated by the corpus creators: subject, predicate (verbal, nominal, simple), object, adverbial modifiers, attribute (including quality content), apposition, parenthesis; also: punctuation marks, functions expressed in function words. A more detailed analysis of the research data confirmed the hypothesis that ALKSNIS data in some cases shows a variety of syntactic functions. In the corpus, it was found the the participle predicate (nominal and verbal) function not described in the theoretical works. In the theoretical works, the functions of the adverbial modifiers and predicates are indicated while in ALKSNIS the functions of the object, subject, attribute are additionally found. In summary, it is important to emphasize that although the syntactic functions of such parts of speech (grammatical forms) that are not described in the theoretical works have been found, most of the found syntactic functions coincide with those described in the theoretical works. Thus, the obtained results almost confirm the cases described in the theoretical works.Humanitarinių mokslų fakultetasLituanistikos katedr

The concept of experiencing God and the influence thereof on a person’s faith

Tyrimo problema. Tradicijas atmetančiam šiuolaikiniam žmogui, išgyvenusiam Dievo potyrį, sudėtinga jame atpažinti Jėzų Kristų, kuris per tikėjimą kviečia į asmeninį santykį ir bendrystę. Tyrimo tikslas - pristatyti Dievo potyrio sampratą pagal Katalikų Bažnyčios mokymą ir nustatyti jo įtaką asmens tikėjimui. Tyrimo klausimas: ar išgyventas Dievo potyris paskatina tapti kataliku? Magistro darbe atlikto tyrimo rezultatų analizė leidžia daryti šias pagrindines išvadas: 1. Literatūros analizė atskleidė, kokia Dievo potyrio samprata įsigaliojo Bažnyčioje po Visuotinio Vatikano II Susirinkimo, kuris patirtį sugrąžino į teologiją. Ištisus šimtmečius apie individualią Dievo patirtį Bažnyčioje buvo vengiama kalbėti. XX amžiuje prasidėjęs visuomenės sekuliarizmas kėlė vis mažesnį žmogaus susidomėjimą ir norą būti krikščionimi tik dėl tradicijos, todėl Bažnyčia buvo priversta imtis lemtingų posūkių savo mokyme. 2. Dievo potyris yra steigiamoji Apreiškimo fazė, per kurią žmogus susitinka su Jėzumi Kristumi dar prieš jam atsiliepiant į Dievo kvietimą. Apreiškimo struktūra yra trejybinė ir dinamiška. Dievas savo planą žmogui įgyvendina per Sūnų ir Šventąją Dvasią. Jėzus Kristus yra jungiamoji Apreiškimo grandis, o Apreiškimo skleidimo principas yra Šventoji Dvasia per amžius. Apreiškimo procesas baigiamas, kai žmogus įvedamas į bendrystę su Dievu Švč. Trejybėje. 3. Dievo patyrimą šiuolaikinis žmogus nebūtinai atpažįsta kaip Apreiškimą. Viena iš kliūčių sekti Jėzumi yra ta, kad šiuolaikinis žmogus yra linkęs stotis į Dievo vietą. Populiarėja labiau dvasinis, o ne religinis ieškojimas, iš anksto atmetant galimybę grįžti prie religinių tradicijų. Katalikų Bažnyčia šiuolaikiniam žmogui nustoja būti autoritetu, nors ji tėra vienintelis kelias pas Jėzų. 4. Lietuvoje išskiriamos keturios turimos katalikybės sampratos: tradicinė, paprotinė, prietarinė ir sąmoninga. Didesnė dalis save tikinčiais vadinančių ir katalikams priskiriančių asmenų yra priėmę sakramentus, bet praradę gyvą tikėjimą ir net nevadina savęs Katalikų Bažnyčios nariais. 5. Dievo potyris paskatina žmogų tikėti, kad Dievas yra tikrovė. Jis yra patiriamas kiekvieno žmogaus. Dievo potyris eina pirma Dievo atpažinimo, o jo atpažinimas veda į pripažinimą, kad Dievas yra. Dievo patyrimas yra tarsi tikėjimo prieangis. Tikintis žmogus yra tas, kuris apsisprendžia šį bylojimą priimti tikėjimu. Katalikų Bažnyčia raginama akcentuoti teisingai interpretuojamą Dievo potyrį kaip krikščionybės širdį.The research problem. It is difficult for a modern person, who rejects traditions and has experienced God, to recognise in him Jesus Christ, who invites through faith to personal relationship and communion. The objective of the research - to introduce the concept of experiencing God according to the teachings of the Catholic Church and to determine the influence thereof on a person's faith. The research question: does experiencing God lead to becoming a Catholic? The analysis of the results of the research carried out in the master's thesis allows to draw the following main conclusions: 1. Concept of the experiencing God was established in the Church after the Second Vatican Ecumenical Council, which brought the experience back into theology. For centuries, the Church has avoided talking about individual experiencing God. The secularism that began in the 20th century aroused less and less human interest and desire to be a Christian only because of tradition, and the Church was forced to take decisive turns in its teaching. 2. Experiencing God is the founding phase of Revelation, during which a person meets Jesus Christ before he responds to God’s call. The structure of revelation is trinitarian and dynamic. God realises His plan for a human being through the Son and the Holy Spirit. Jesus Christ is the unifying circuit of Revelation, and the principle of spreading Revelation is the Holy Spirit forever. The process of revelation ends when a person is introduced to communion with God in the Holy Trinity. 3. A modern person does not necessarily recognise experiencing God as Revelation. One of the obstacles to following Jesus is that modern people tend to take the place of God. Spiritual rather than religious search is becoming more popular, rejecting in advance the possibility to return to religious traditions. The Catholic Church ceases to be an authority on a modern person, even though it is the only way to Jesus. The Church is encouraged to emphasise the correctly interpreted experiencing God as the heart of Christianity. 4. Experiencing God leads a person to believe that God is reality. It is experienced by every human being. Experiencing God precedes the recognition of God, and his recognition leads to the acknowledgement that God exists. The experience of God is like a porch of faith. A believer is one who decides to accept this statement by faith, following Jesus Christ. 5. In Lithuania, there are four available concepts of Catholicism: traditional, customary, superstitious and conscious. Most of those who call themselves believers and attribute themselves to Catholics have accepted the sacraments but have lost a living faith and do not even call themselves members of the Catholic Church.Katalikų teologijos fakultetasReligijos studijų katedr

Logopedinės pagalbos strategijos sklandaus kalbėjimo sutrikimų turintiems vaikams

Šiaulių universiteta

The impact of research and development expenditure on economic growth in European Union countries

The main aim of this article is to present the impact of research and development expenditure on economic growth in European Union countries. The research and development expenditure is one of the most important factors of economic development. Research and development activities lead to a higher rate of economic growth and they generate new knowledge that is used to create innovations that improve products and services, work and production processes. Because of research and development, entities can expand their areas of activity and increase productivity, create new jobs, address global challengesEkonomikos ir vadybos fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

Accounting and control of settlements with suppliers and customers in enterprise UAB „N“

Darbo objektas: atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaita ir kontrolė. Darbo tikslas: išanalizavus atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais esmę, formas bei apskaitos ir kontrolės metodines rekomendacijas, o taip pat išanalizavus ir įvertinus UAB „N“ patirtį tvarkant atsiskaitymų apskaitą bei vykdant atsiskaitymų būklės kontrolę, pasiūlyti jos tobulinimo būdus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais esmę, formas bei apskaitos ir kontrolės metodiką; išanalizuoti ir įvertinti UAB „N“ patirtį tvarkant atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaitą ir vykdant atsiskaitymų būklės kontrolę; pasiūlyti atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaitos ir kontrolės tobulinimo būdus UAB „N“. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, verslo apskaitos standartų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų analizė, UAB „N“ apskaitos duomenų, naudojamos metodikos ir atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaitos dokumentų analizė. Tyrimo rezultatai: 1. Pirmojoje darbo dalyje, išanalizavus mokslinę, mokomąją ir metodinę literatūrą, pateikta atsiskaitymų su tiekėjais ir klientais samprata, jos struktūra, atsiskaitymo būdai, apskaitos ir kontrolės metodika. 2. Antroje darbo dalyje pateikiami duomenų ir apskaitos dokumentų analizės rezultatai įmonėje „N“ . Nustatytos probleminės sritys. 3. Trečioje darbo dalyje pateikti pasiūlymai dėl atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaitos ir kontrolės procesų tobulinimo įmonėje „N“, remiantis tyrimo metu atlikta nuolatinių klientų apklausa bei išanalizuotais apskaitos dokumentais. Pagrindinės rekomendacijos yra pratęsti atsiskaitymo laikotarpį mažiausiai 5 dienomis, suteikti daugiau nuolaidų klientams, ypač tiems, kurie teikia dokumentus elektronine forma. Pateikti pasiūlymai padės geriau valdyti ir atskleisti informaciją susijusią su atsiskaitymais tarp tiekėjų ir pirkėjų įmonėje „N“ , bei pagerins įmonės verslo plėtros galimybes.Research object: accounting and control of settlements with suppliers and customers in enterprise „N“. Research aim: on the bases of theoretical analysis of the concept and methodology of settlements accounting and control, to investigate into experience in this area in enterprise „N“ and to provide proposals for improvement of these proceses in analysed enterprise. Objectives: 1. To make analysis of the concept of settlements with suppliers and customers, its forms and measures as well as methodology of accounting and control. 2. To analyse processes of settlements with suppliers and customers accounting and control in enterprise „N“. 3. To provide proposals for improvement of settlements accounting and control proceses in enterprise „N“ present opportunities for improvement of accounting and control methodology of UAB „N“ settlements with suppliers and customers Research methods: analysis of science literature, Business Accounting Standards and Lithuanian laws, analysis accounting data and documents of UAB „N“. Research results: 1. In the first part of the Thesis after analysis of scientific, educational and methodological literature presented the concept of settlements with suppliers and customers, its structure, payment ways and methodology of accounting and control. 2. In the second part of the Thesis business provided results of analysis of data and documents in area of settlements with suppliers and customers accounting in enterprise „N“ and identified problematic areas. 3. In the third part of Thesis, provided proposals for improvement of settlements accounting and control proceses in enterprise „N“ based on analysis presented in second part of Thesis and a survey of regular customers, which was conducted during investigation. Main recomendations are to extend the settlement period by at least 5 days, offer more discounts to customers, especialy those, who are providing documents in electronic form. The main conclusions or theoretical and practical significance of the Thesis. The submitted proposals will help to disclose better the information about the settlements with suppliers and customers of enterprise „N“ and improve business development opportunities.Bioekonomikos plėtros fakultetasBioekonomikos tyrimų instituta

Nešvari virtuvė, tarakonai ir pilietinė visuomenė

Filosofijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

Impact of dialect on the acquisition of sounds and their clusters: the results of a non-word repetition test

Lietuvių kalbos garsų ir jų junginių įsisavinimas skirtingose amžiaus grupėse aptartas gana išsamiai (žr. Krivickaitė-Leišienė 2018; Krivickaitė 2017; Krivickaitė 2016; Kamandulytė-Merfledienė 2015; Krivickaitė 2014; Krivickaitė, Dabašinskienė 2013; Garšvienė, Juškienė 2008; Kamandulytė 2006 ir kt.), tačiau nėra duomenų apie skirtinguose etniniuose Lietuvos kraštuose gyvenančių vaikų kalbos ypatybes. Šiuo tyrimu siekiama palyginti 4–5 m. amžiaus vaikų, gyvenančių skirtinguose Lietuvos regionuose, pirmą kartą išgirstų žodžių pakartojimo rezultatus. Tyrimo medžiagai rinkti taikytas lietuvių kalbos išgalvotų žodžių pakartojimo testas. Lyginamasis tyrimas parodė, kad to paties amžiaus vaikai, nesvarbu kuriame Lietuvos regione gyvena ir kokią lietuvių kalbos atmainą girdi aplinkoje, taiko tas pačias universalias žodžių tarimo paprastinimo strategijas. Tyrimo rezultatai leido pastebėti nežymius skirtumus tarp vaikų grupės iš Kelmės ir vaikų grupės iš Kauno bei jo rajonų testo atsakymųThe paper aims to analyse and compare children’s acquisition of phonotactic patterns in two regional areas in Lithuania: Southern Samogitia and Western High Lithuania. The sample of the study consisted of 48 children: 24 children living in Kelmė (representing the Raseiniškiai subdialect of Southern Samogitian) and 24 children living in Kaunas area (representing the Kauniškiai subdialect of Western High Lithuanian). The data was collected using a non-word repetition test task in Lithuanian. In general, since in Lithuanian dialects vowels differ more than consonants, the pronunciation of vowels serves as one of the main criteria used to define dialects. The main dialect divisions are based on the variants of the stressed diphthongs uo and ie when they occur in the non-final position in a word. In the Samogitian subdialects, the vowels o and ė are pronounced as uo and ie (for example, kuoje [= koja] and dieti [= dėti]); the diphthongs uo and ie are pronounced as long vowels ū and ī. The results of the current research have disclosed that some features of the Raseiniškiai subdialect of Southern Samogitian prevail in children’s language. For example, instead of the vowel o, children employ uo: geluoša [= geloša], talabuosa [= staligosa]; instead of the vowel u, they opt for uo: lasmuove [= lasmuvi]; and instead of the vowel e, they tend to use ei: šveila [= švela]. The results of the research also demonstrate that Lithuanian children apply the typical universal strategies of pronunciation simplification, mostly substitution and omission; other strategies, such as consonant assimilation, metathesis, sound migration to another syllable, and sound addition, were much less frequentLituanistikos katedraVytauto Didžiojo universiteta

On discrete universality of zeta-functions

Šiaulių universiteta

Asset allocation in global portfolio over business cycles

Globalaus investicijų portfelio valdymas turi būti dinamiškas. Siekiant padidinti jo efektyvumą, turtą reikia perskirstyti atsižvelgiant į verslo ciklus. Dinaminę turto alokaciją priklausomai nuo verslo ciklų mokslininkai tiria įvairiais aspektais. Jie testuoja įvairiastaktinio turto paskirstymo strategijas, atsižvelgdamiį verslo ciklus ir įtraukdami skirtingas turto klases, taikydami skirtingus rodiklius posūkio taškams nustatyti. Šis tyrimas skirtas įvertinti verslo ciklo įtaką turto alokacijai globaliame portfelyje pasitelkiant Sharpe rodiklį kaip maksimizuojamą tikslo funkciją. Naudojamos keturios verslo ciklo fazės (pikas, pakilimas, nuosmukis ir dugnas) ir EBPO CLI indeksasjoms identifikuoti. Šis indeksas orientuotasį išankstinius posūkio taškus, todėl galima identifikuoti keturias esminiai skirtingas ciklo fazes. Į globalų portfelį įtraukti šeši rinkos indeksai, atstovaujantys skirtingoms turto klasėms: S&P 500, MSCI EAFE, Barclays Capital Aggregate Bond, FTSE Nareit, Gold Spot ir S&P GSCI Total Return. Globalusportfelis tiriamas 1978–2018 m. laikotarpiu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad piko ir pakilimo fazėse didžiausia dalis portfelio turėtų būti investuota į akcijasir auksą. Nuosmukio fazėje portfelyje turėtų vyrauti obligacijos ir akcijos, o dugno fazėje–obligacijos ir auksas. Itin ryški turto realokacija portfelyje stebima nuosmukio ir dugno fazėse. Tiek nekilnojamasis turtas, tiek prekės reikšmingiausią svorį portfelyje turi pakilimo fazėjeDynamic management of investment portfolio is a key focus of each investor. Asset reallocation taking into consideration business cycles allows increasing portfolio efficiency. Previous research on asset allocation over business cycles was focused on numerous issues. It included different asset classes in portfolios and investigated various dynamic asset allocation strategies; applied different indicators for identification of turning points. This study is designed to identify asset allocation in global portfolio over business cycle using Sharpe ratio as a function of maximisation. Four phases of business cycle were identified using OECD Composite Leading Indicator: a peak, a contraction, a trough and an expansion. The global portfolio includes five asset classes (stocks, bonds, real estate, gold and commodities), and six indices representing them: S&P 500, MSCI EAFE, Barclays Capital Aggregate Bond, FTSE Nareit, Gold Spot and S&P GSCI Total Return. t-test, F-test, and fisher-z transformation test were applied to check the robustness of returns, standard deviations and correlations. The portfolio is optimised using variance-covariance matrix and Solver function. The research period is 1978-2018. The results of the study revealed that in the peak and expansion phases most of the portfolio should be allocated to stocks and gold. Gold is a safe investment as it reduces the total risk of the portfolio. Meanwhile, stocks and bonds should dominate in the portfolio during the contraction phase, while bonds and gold – during the trough phase. Extremely sharp asset reallocation is observed in the portfolio during the phases of contraction and trough: the portfolio includes only 2-3 asset classes instead of 5-6 during the expansion and peak. Both real estate and commodities have the most significant weight in the portfolio during the expansion phase. Meanwhile, real estate and commodities are not [...]Bioekonomikos plėtros fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

Svarbiausių nacionalinių EST rezultatų serija, 1: Apie demokratiją Lietuvoje. Kokia ji yra ir kokia turėtų būti? : svarbiausi nacionaliniai 6-osios Europos socialinio tyrimo bangos rezultatai

Su bibliografijaPamatinis Europos socialinio tyrimo (EST) tikslas nuo pat jo atsiradimo 2001 m. buvo ir lieka Europos visuomenių raidos, jų gyvenimo sąlygų ir nuostatų matavimas ir analizė. Trumpai tariant, EST siekia nuolat ir nuosekliai stebėti ir analizuoti kintantį Europos socialinį, politinį ir vertybinį paveikslą. Lietuva EST dalyvauja nuo 2008 m., arba nuo 4-osios tyrimo bangos. Europos socialinį tyrimą sudaro šeši nuolatiniai klausimų moduliai (žiniasklaida ir socialinis pasitikėjimas, politika, subjektyvi gerovė ir individo tapatybės, lytis ir namų ūkis, socialiniai ir demografiniai respondentų bruožai, vertybės) ir kintančių klausimų moduliai tam tikromis temomis, pavyzdžiui, imigracijos, klimato kaitos ar teisingumo. EST 6-osios bangos moduliu „Demokratija“, apėmusiu net 29 šalis, buvo siekiama dviem esminiais aspektais įvertinti šiuolaikinės demokratijos būklę. Viena vertus, fiksuoti žmonių įsitikinimus ir lūkesčius apie tai, kokia demokratija šiandien turėtų būti, kita vertus, atskleisti tai, kaip skirtingose visuomenėse vertinama esama demokratija. Lietuvai, kaip naujai demokratinei šaliai, toks tyrimas itin svarbus, nes jis ne tik leidžia įvertinti demokratijos būklę čia ir dabar, bet ir įgalina save pamatyti palyginamajame kitų visuomenių kontekste. Neabejotinai Lietuvos demokratijos tyrimas yra reikšmingas akademiniu požiūriu, be to, jis leidžia suformuluoti išvadas ir šalies viešajai politikai. Ši studija apie demokratiją Lietuvoje iš Europos socialinio tyrimo duomenų yra pirmasis EST nacionalinių rezultatų serijoje. Ir ateityje panašiose studijose bus apibendrinami svarbiausi ir aktualiausi Lietuvai Europos socialinio tyrimo rezultataiKauno technologijos universitetasPolitologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta