Prospects of common agricultural policy : towards sustainable development

Po 2013 m. laukiami esminiai BŽŪP pokyčiai. Dėl PPO derybų mažės vieningos rinkos apsauga, numatomas bendrojo sektoriaus rėmimo sumažėjimas ir rėmimo kryptingumo pasikeitimai. Tyrimo tikslas – įvertinti BŽŪP pokyčių veiksnius ir galimus tų pokyčių padarinius darnaus žemės ūkio vystymosi aspektu. Remiantis BŽŪP reformos bendrų krypčių ir alternatyvų analize daroma išvada, kad paramą vis labiau atsiejant nuo produkcijos tipo ir apimties, ūkininkai, darydami gamybos sprendimus, turės daugiau remtis aplinkosauginiais kriterijais, bus pasiekiami geresni viešųjų gėrybių kūrimo žemės ūkyje rezultatai. Reikšminiai žodžiai: Bendroji žemės ūkio politika; Darnus žemės ūkio vystymasis; Viešosios gerybės; Viešosios gėrybės; Common Agricultural Policy; Public goods; Sustainable developmentCommon Agricultural Policy (CAP) is criticized for its distortive and ineffective policy measures. Although the CAP has changed considerably, it still provides the support that distorts the market and creates unequal competition. Besides, the policy measures are not enough effective in reaching the CAP goals. Due to the increasing pressure of the WTO and the need to react to the new conditions, the CAP should change considerably after 2013 when the next long-term framework will come into force. The article analyses current CAP measures and the factors that have influence on the CAP reform. The purpose of the article is to reveal the possible changes of the CAP and their compliance with sustainable development principles. The EU support to agriculture will be further decoupled and linked to public goods creation. The support level will depend on agricultural land with organic farming or other environmental liabilitie

Minifying of negative agricultural externalities

Vienas iš veiksnių, lemiančių žemės ūkio ir maisto produktų rinkos ribotumus, yra žemės ūkio veiklos išorės efektai. Žemės ūkio produktų kainose dažnai atsispindi tik privatūs gamintojo kaštai prekinei produkcijai pagaminti, o išorės kaštai neatsispindi. Dėl intensyvios, aplinkosauginiu požiūriu nesubalansuotos žemės ūkio veiklos padaroma didžiulė žala aplinkai. Pereinant prie darnaus žemės ūkio vystymosi, ypatingos svarbos klausimu tampa jo realizavimo mechanizmų pagrindimo klausimas. Kyla būtinybė pagrįsti tinkamiausius būdus neigiamiems žemės ūkio išorės efektams reguliuoti. Straipsnyje rinkos ribotumo ir gerovės ekonomikos teorijomis grindžiamas žemės ūkio neigiamų išorės efektų ekonominio reguliavimo būtinumas, formuluojami žemės ūkio išorės efektų ekonominio reguliavimo metodologiniai principai, vertinamos veikiančios žemės ūkio išorės efektų reguliavimo priemonėsOne of the factors which have an influence on formation of agricultural and food products market failure is agricultural externalities. In agricultural products prices reflect just producer‘s private costs of goods creating, while external costs do not reflect. Due to intensive and environmentally unbalanced agricultural activity there is made a big damage for environment. Following this arise the necessity to ground the best implements for negative agricultural externalities regulation. Using the theories of market failure and welfare economics in the article is reasoned the necessity of agricultural negative externalities economic regulation, there are formulated economic regulation methodological principles of agricultural externalities effects also evaluated agricultural externalities effects regulation implementsVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Mokymo ir konsultavimo vaidmuo, skatinant kaimo gyventojų ekonominį aktyvumą

Santr. anglBibliogr.:p.119 (3 pavad.)Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

The prospects of common agricultural policy: towards sustainable development

Po 2013 m. laukiami esminiai BŽŪP pokyčiai. Del PPO derybų mažės vieningos rinkos apsauga, numatomas bendrojo sektoriaus rėmimo sumažėjimas ir rėmimo kryptingumo pasikeitimai. Tyrimo tikslas – ivertinti BŽŪP pokyčių veiksnius ir galimus tų pokyčių padarinius darnaus žemės ūkio vystymosi aspektu. Remiantis BŽŪP reformos bendrų krypčių ir alternatyvų analizė daroma i švada, kad paramą vis labiau atsiejant nuo produkcijos tipo ir apimties, ūkininkai, darydami gamybos sprendimus, turės daugiau remtis aplinkosauginiais kriterijais, bus pasiekiami geresni vie šųju gėrybių kūrimo žemės ūkyje rezultataiCommon Agricultural Policy (CAP) is criticized for its distortive and ineffective policy measures. Although the CAP has changed considerably, it still provides the support that distorts the market and creates unequal competition. Besides, the policy measures are not enough effective in reaching the CAP goals. Due to the increasing pressure of the WTO and the need to react to the new conditions, the CAP should change considerably after 2013 when the next long-term framework will come into force. The article analyses current CAP measures and the factors that have influence on the CAP reform. The purpose of the article is to reveal the possible changes of the CAP and their compliance with sustainable development principles. The EU support to agriculture will be further decoupled and linked to public goods creation. The support level will depend on agricultural land with organic farming or other environmental liabilitiesVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Creation of producer organisations as opportunity of agricultural cooperation development in Lithuania

The imperfection of the agri-food market determines the low power of single farmer in the market; therefore it creates the need of cooperation. The creation of producer organisations generates the new opportunities for development of farmers’ cooperation. The aim of the research is to evaluate effects and possibilities of producer organisations creation in Lithuania. For achieving the research aim the analysis of the essence and the content of the producer organisation was done, the results of support application for producer organisations creation in Lithuania were analysed, the creation and activity effects of producer organisations were revealed. Having done the analysis of laws of Lithuanian Republic it was determined that the most appropriate legal form of producer organisation is the cooperative. The proposals for farmers, especially for small ones, about the consolidation to producer organisations are introduced

Non-Trade Concerns and Their Impact on Agricultural Support Policy

Tyrimo objektas – neprekybiniai interesai PPO derybų dėl prekybos žemės ūkio ir maisto produktais liberalizavimo kontekste bei jų įtaka žemės ūkio rėmimo politikai. Tyrimo tikslas – išnagrinėti neprekybinius interesus PPO derybose dėl prekybos žemės ūkio ir maisto produktais liberalizavimo ir įvertinti jų įtaką žemės ūkio rėmimo politikai. Tyrimo uždaviniai: • išanalizuoti neprekybinius interesus PPO derybose dėl prekybos žemės ūkio ir maisto produktais liberalizavimo; • atlikti pasirinktų PPO šalių žemės ūkio rėmimo politikos priemonių analizę; • nustatyti, kurios paramos žemės ūkiui priemonės efektyviausios, siekiant neprekybinių interesų įgyvendinimo ir rinkos liberalizavimo kompromiso; • numatyti svarbiausias žemės ūkio rėmimo politikos pokyčių kryptis PPO šalyse. Tyrimo metodai. Vertinant PPO derybų dėl prekybos žemės ūkio ir maisto produktais liberalizavimo neprekybinius interesus, jų poveikį politikos priemonių naudojimui taikytas mokslinės literatūros analizės metodas. Atliekant žemės ūkio politikos priemonių PPO šalyse analizę panaudoti loginės analizės ir sintezės, palyginimo, statistiniai ekonominiai duomenų apdorojimo ir grafinio vaizdavimo metodai. Pirmojoje darbo dalyje, remiantis žemės ūkio daugiafunkciškumo koncepcija, atlikta neprekybinių interesų žemės ūkio politikoje analizė, pagrįstas paramos, siekiant neprekybinių interesų, būtinumas. Antrojoje dalyje išnagrinėti paramos žemės ūkiui įvertinimo metodologiniai klausimai, atlikta pasirinktų už neprekybinius interesus pasisakančių ir jiems prieštaraujančių šalių paramos žemės ūkiui palyginamoji analizė. Trečiojoje dalyje įvertinta neprekybinių interesų įtaka žemės ūkio politikos pokyčiams, paramos žemės ūkio gamintojams perspektyvos, vykstant prekybos žemės ūkio ir maisto produktais liberalizacijos procesams. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad neprekybinius interesus palaikančiose šalyse, lyginant su prekybos liberalizaciją skatinančiomis šalimis, parama žemės ūkiui yra ženkliai didesnė bei labiau iškreipianti rinką. Neprekybinius interesus palaikančios šalys paramą žemės ūkiui grindžia aprūpinimo maistu ir kaimo vietovių gyvybingumo užtikrinimu, aplinkos išsaugojimu ir gerinimu. Nors žemės ūkyje taikomos vis liberalesnės politikos priemonės, tačiau ateityje, siekiant neprekybinių interesų žemės ūkio politikoje įgyvendinimo bei prekybos liberalizacijos kompromiso, politikos priemonės turėtų būti aiškiai susietos su konkrečiais neprekybiniais interesais. Tyrimo rezultatai publikuoti: VAZNONIS, V., VAZNONIS, B. 2011. Bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos: link darnaus vystymosi. Management theory and studies for rural business and infrastructure development, No. 1 (25), p. 231-237.Research object is the non-trade concerns in the context of the WTO negotiations on agricultural and food production trade liberalisation and their impact on agricultural support policy. Research aim is to analyse the non-trade concerns in the WTO negotiations on agricultural and food production trade liberalisation and to assess their impact on agricultural support policy. Objectives: • to analyse the non-trade concerns in the WTO negotiations on trade liberalisation of agricultural and food production; • to make the analysis of agricultural support policy measures in selected WTO countries; • to determine the most efficient agricultural support policy measures for reaching the compromise of non-trade concerns execusion and market liberalisation; • to predict the most important agricultural support policy changes in the WTO countries. Research methods: scientific analysis, comparative and logical analysis and synthesis, statistical data processing and graphical representation. The first part analyzes non-trade concerns in agricultural policy and reveals the need of support, based on non-trade concerns. The second part analyzes the methodology for evaluation of support to agriculture, gives comparative analysis of support to agriculture in the countries proposing and opposing the non-trade concerns. The third part evaluates the impact of non-trade concerns on agricultural policy, presents the foreseen possible changes of support policy measures in agriculture. Research results. The research shows that the level of support to agriculture in the countries proposing non-trade concerns, comparing to the opposing ones, is significantly higher. Besides, the support is provided in more market distorting forms. Non-trade concerns proposing countries base their support to agriculture on the need to ensure food security, viability of rural areas and protection of environment. Although the agricultural policy measures are becoming more liberal, in the future policy measures should be directly related with specific non-trade concerns in order to reach the compromise of non-trade concerns execution and trade liberalisation. Research results were published: VAZNONIS, V., VAZNONIS, B. 2011. Bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos: link darnaus vystymosi. Management theory and studies for rural business and infrastructure development, No. 1 (25), p. 231-237.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Economic grounding of social net benefit optimisation in agriculture

Produktyvistinis žemės ūkio modelis palaipsniui užleidžia vietą darnaus žemės ūkio modeliui, įsitvirtina supratimas, kad žemės ūkis ir atskiri ūkiai savo veikloje naudoja ne šiaip gamybos priemonių rinkinį, o išteklius, sudarančius biofizinį Žmonių gyvenimo pagrindą. Žemės ūkis turi kurti ne lik prekinę produkciją, bet ir įvairiarūšes gėrybes, svarbias dabartinei ir ateities kartoms, išsaugoti nepažeistas ekosistemas, bioįvairovę ir kraštovaizdį, pateikti geros kokybės ir saugų maistą. Mokslininkai susirūpino naujų modelių, leisiančių suderinti įvairialypius žemės ūkio veiklos rezultatus, paieška. Straipsnyje pagrįstas žemės ūkio visuomeninės grynosios naudos optimizavimo būtinumas, sukartas pagal ekonomikos teorijos klasikinį instrumentarijų sudarytas žemės ūkio visuomeninės grynosios naudos optimizavimo grafinis modelisThe model of productivistic agriculture gradually concedes us place to sustainable agriculture model. Becomes clear thai agriculture and separate farms use in their activity not the set of productivity implements, but resources which make the ground for human biophysical life. Agriculture should create not only commodity production, but also various goods important for present and future generations, preserve undamaged ecosystems, biodiversity and environment, deliver good quality and safe food. Scientists draw attention to finding the new models which enable to combine various results of agriculture. In the article there is grounded the necessity of social net benefit optimization in agriculture, created the graphic model of social net benefit optimisation according to economic theory's classical instrumentationVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Vaisių ir daržovių gamintojų organizacijų formavimas : teisinio statuso pagrindimas

Santr. anglBibliogr.: p.107 (11 pavad.)Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Gamintojų organizacijų kūrimas kaip žemdirbių kooperacijos plėtros Lietuvoje galimybė

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij